Svarbiausia – vieno langelio principu paremta sistema
„Jei verslas jau susidėliojo prioritetus, deja, kalbant apie mokyklas, dalis jų vis dar blaškosi po virtualią erdvę ieškodamos geriausių sprendimų, o kartais kurią vaizdo konferencijų programą geriausia naudoti palieka spręsti patiems mokytojams, kas gal būt yra pats blogiausias sprendimas. Moksleiviams (ir jų tėvams) tai reiškia chaosą virtualioje erdvėje, kai kiekviena pamoka – vis kita sistema“, – pasakoja „TeraSky Baltic“ skaitmeninės transformacijos vadovas Paulius Valiulis.
Švietimo įstaigoms specialistas rekomenduoja priimti strateginį sprendimą ir pasirinkti vieną platformą, kurią naudos visi mokytojai.
Antra bėda ištinka, kai moksleiviams keistis informacija parenkamos programėlės, kurios nepritaikytos moksleiviams. „Teko girdėti, kai mokyklose kaip keitimosi informacija platforma buvo naudojama „Facebook Mesenger“ programėlė. Norint naudotis šia programėle reikalingas „Facebook“ profilis, o jį oficialiai susikurti galima tik nuo tam tikro amžiaus. Žinoma, moksleiviai susikuria nuslėpdami tikrąjį savo amžių, tačiau jei jis paaiškėja ir paskyra blokuojama, vaikas lieka be prieigos prie informacijos. Kitas momentas, kad bendravimo metu yra šalutinės informacijos, nesusijusios su mokslu, o tai blaško“, – įspūdžiais dalinasi P. Valiulis.
Pagrindinė užduotis strategiškai planuojant mokymo įstaigos veiklas – pasirinkti IT bendradarbiavimo platformą, kurioje dirbs mokykla ir ji turi būti pritaikyta mokslui. Šiuo metu pamokoms ir keitimuisi informacija dažniausiai naudojamos trys pagrindinės programėlės – „Microsoft Teams“, „Zoom“ ir „Google Meet“. Kokie jų pagrindiniai privalumai ir trūkumai?
„Zoom“
Tai viena populiariausių vaizdo konferencijų programėlių. Naudojantis programėle galima rodyti skaidres, filmukus, užduoti klausimus atskirame pokalbių lange. Tačiau nepavyks suburti nuolatinės grupės, nepavyks ir automatizuoti kvietimų dalyvauti pamokoje – tai teks daryti elektroninio pašto ar kitos priemonės pagalba, kas nėra patogu.
Taip pat kitomis priemonėmis reikės naudotis norint apsikeisti rašto darbais ar kitais dokumentais, užduoti namų darbus, registruoti lankomumą. Tad pasirinkus „Zoom“ teks naudotis ir papildomomis programėlėmis.
Viena didžiausių problemų išlieka nemokamos sesijos trukmė iki 40 minučių, kai pamokos trukmė – 45 min. Tikėtina, kad taip padaryta specialiai, kad prie „Zoom“ pripratęs vartotojas užsisakytų mokamą programos versiją. Taip pat nemokama versija leidžia turėti tik iki 100 dalyvių vienu metu, o tai gali kelti trikdžių tam tikrose situacijose.
„Žinoma, yra ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, „Zoom“ nebūtina siųstis ir įrašyti į kompiuterį. Pamokoje galima dalyvauti vien paspaudus ant kvietimo nuorodos, o tai reiškia, kad prisijungti galima kaskart iš skirtingų įrenginių, kas kai kuriems moksleiviams aktualu“, – sako P. Valiulis.
Greičiausiai būtent paprastumas „Zoom“ leido atsiriekti 48.7 proc. pasaulio vartotojų rinkos dalį.
„Microsoft Teams“
„Microsoft“ greičiausiai nėra pirmas pavadinimas, kuris šauna į galvą kalbant apie vaizdo konferencijas. Tačiau Lietuvos mokyklose tai bene populiariausia konferencijų programa, daugiausiai dėl to, kad ja gali naudotis įstaigos, užsisakiusios „Microsoft Office 365“ paketą. Nemažai mokymo įstaigų yra pasirinkusios būtent šią programinę įrangą.
Vis tik dauguma ekspertų sutaria, jog ši kompanija yra labiau į verslą orientuota programinės įrangos gamintoja. Verta pastebėti, kad tai mažiausiai vartotojui draugiška programa prisijungti iš namų, sistemingai reikalaujanti susikurti savo „Microsoft“ paskyrą, atsisiųsti „Teams“ aplikaciją bei pasikartojančiais reklaminiais siūlymais naudotis kitomis paslaugomis.
„Visgi kasdieniai 44 milijonai vartotojų rodo, kad tai gerai pagaminta platforma, ji integruota su kitas mokykloms pritaikytais sprendimais – namų darbų užduočių skyrimas, lankomumo registras ir kitos“, – pasakoja P. Valiulis.
Pasaulyje ši platforma užima 14.5 proc. nuotolinio bendradarbiavimo programėlių rinkos dalį.
„Google Meet“
Patogi vaizdo konferencijų programa suderinta su „Google“ produktais, tad ja itin paprasta naudotis visiems, kas turi „Gmail“ – populiariausią elektroninį paštą pasaulyje. Konferencijų trukmė neribojama, o vienoje nemokamos versijos pamokoje gali dalyvauti iki 250 dalyvių, ko tikrai pakanka mokyklos poreikiams.
Bene svarbiausias šios programos privalumas – mokyklai nusprendus pasinaudoti nemokama „Google for Education“ platforma ir pagrindiniu jos komponentu „Google Classroom“, gaunate labai daug instrumentų, paprastinančių mokytojo darbą: nusirašinėjimo prevencija, kelių mokinių darbas prie vieno dokumento vienu metu ir kt.
„Tikrai patogu, kad pamokų metu galima naudotis specialiai edukacijai parengtomis ir su platforma suderintomis aplikacijomis ar tokiu įrankiu kaip virtuali lenta „Jamboard“. Taip pat galima naudoti nemokamas animuotas pamokas, o jei mokykloje IT ir programavimo disciplina sustiprinta, tai šioje vietoje „Google“ duoda dar daugiau nemokamo turinio siekiant išmokyti programuoti populiariausiomis kalbomis pasaulyje“, – teigia P. Valiulis.
Dar vienas privalumas – programa yra visiškai sulietuvinta, tad lengvai perprantama net tiems, kas nemoka anglų kalbos ir turi menkesnius kompiuterio valdymo įgūdžius.
Šiandien „Google Meet“ su 70 mln. vartotojų užima 21,8 proc. pasaulio rinkos dalį ir sparčiai auga.
Kaina
Įsigyti „Zoom“ mokamą versiją Lietuvos mokykloms gali pasirodyti per didele prabanga, mat vienos darbo vietos kaina prasideda nuo 12,69 Eur/mėn. Tokios vietos reiktų kiekvienam mokytojui ir ji turėtų tik bazinį funkcionalumą.
„Microsoft Teams“ versija, pateikiama kartu su „Office 365“. Licencijos kainos, suteikiančios skirtingus funkcionalumus, svyruoja nuo 4,23 Eur/mėn. iki 16,93 Eur/mėn. (su metiniais įsipareigojimais).,
Pati „Google Meet“ yra nemokama, tačiau norint gauti daugiau funkcijų reiktų įsigyti mokamas „Google for Education“ pakopas (nors nemokama versija turi visus bazinius funkcionalumus). Mokamos versijos prasideda nuo 2,20 Eur/ per metus (taip, čia ne klaida, per metus) vienam vartotojui.
