Rusijos federalinė valdžia paskelbė darbų konkursą už maždaug 3,9 mln. rublių (285 tūkst. litų): pagal konkurso sąlygas, informacinių technologijų mokslininkai turėtų ieškoti būdų apeiti visų „Tor“ tinklo vartotojų anonimiškumo užsklandas ir gauti apie juos techninės informacijos. Rusijos vidaus reikalų ministerija visų, pageidaujančių atlikti šiuos darbus, paraiškas iki rugpjūčio mėnesio priima savo pagrindinėje būstinėje Maskvoje.
Vidaus reikalų ministerija kaip darbų tikslą oficialiai nurodo „Galimybių gauti techninės informacijos apie „Tor“ anoniminio tinklo vartotojus ir jų techninę įrangą tyrimą“. Tiesa, siekiant užtikrinti valstybinės paslapties saugumą, dalyvauti konkurse gali tik Rusijos fiziniai ar juridiniai asmenys.
„Tor“ tinklas, kurio pradinė versija buvo sukurta JAV Karinio jūrų laivyno ir kuris iki šiol kasmet gauna milijonus dolerių iš JAV biudžeto, dėl vartotojams suteikiamos galimybės internetu naudotis anonimiškai tapo daugelio pasaulio vyriausybių taikiniu. Net ir JAV valdžia – šio tinklo užsakovai – gana dideles pinigų sumas skiria tam, kad per Nacionalinio saugumo agentūrą (NSA) galėtų sekti „Tor“ vartotojus ir įveiktų anonimiškumą užtikrinančias priemones. Praėjusiais metais tokią informaciją atskleidė Edwardas Snowdenas, nutekinęs daug informacijos apie tai, kaip NSA neteisėtai pažeidžia žmonių teisę į privatumą.
Amerikiečių finansuojamas anonimiškumo tinklas tris pastaruosius mėnesius tapo itin populiariu Rusijoje. Birželį juo vienu metu besinaudojančių žmonių kiekis perkopė 200 000 vartotojų.
Manoma, jog rusų, besinaudojančių „Tor“, kiekio didėjimas – tai reakcija į lėtą skaitmeninės ir realios priespaudos šalyje didėjimą. Balandį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas internetą pavadino „specialiuoju CŽV projektu“ ir išleido rinkinį įstatymų, apribojančių piliečių laisves.
„Priežastis, dėl kurios išpopuliarėjo „Tor“ naudojimas Rusijoje, yra gana akivaizdi – tai susiję su nesuvokiamu Rusijos režimo priespaudos padidėjimu prasidėjus konfliktui su Ukraina“, - sakė Rusijos mokslininkas Vilhelmas Konnanderis.
Rusijoje galiojantys įstatymai reikalauja, kad praktiškai visi tinklaraštininkai registruotųsi valstybinėse įstaigose – toks sprendimas buvo kritikuojamas ir šalies viduje, ir užsienyje. E. Snowdenas, kuris nuo JAV teisėsaugos rūstybės už nutekintą informaciją glaudžiasi Rusijoje, šį įstatymą pavadino nepagrįstu ir nervinančiu.
„Keli žinomi tinklaraštininkai, pavyzdžiui, Aleksejus Navalnas, dabar yra vertinami kaip „nacionališdavikai“. Netgi esama plakatų, atvaizduojančių tokius „nacionališdavikus“, - tikina V. Konnanderis.
„Tor“ tinklo generalinis direktorius Andrew Lewmanas teigia nežinąs, dėl ko Rusijoje pastaruoju metu taip išpopuliarėjo „Tor“, tačiau spėja, jog priežastys yra kelios.
„Gali būti, kad valdžia diskutuoja apie sugriežtintą interneto cenzūrą. Gali būti, kad taip yra dėl Rusijos Dūmoje pateikto pasiūlymo „išvalyti internetą“. Gali būti, kad „Tor“ pareklamavo koks žinomas tinklaraštininkas. Gali būti, jog visuomenė taip pasielgė dėl įstatymų, draudžiančių propaguoti LGBT veiklą. Gali būti, kad žinia apie „Tor“ galimybes pasklido tarp žmonių. Ir gali būti, kad visi šie veiksniai veikia kartu“, - sakė tinklo vadovas.
Rusiškas internetas – ir buvusių sovietinių valstybių viduje, ir už jų sienų – kadaise buvo santykinai laisvas ir nekontroliuojamas. Bet pastaraisiais metais jis vis akyliau stebimas ir griežčiau kontroliuojamas federalinės valdžios – pavyzdžiui, nuo visų interneto ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų nutiestas tiesioginis laidas į Federalinio saugumo tarnybos biurus.
„Kaip matote, yra daug priežasčių, dėl kurių smarkiai populiarėja „Tor“ (ir, manau, VPN tinklų apskritai) naudojimas. Jei būčiau Rusijos opozicijai atstovaujantis tinklaraštininkas, iš baimės kraučiau į kelnes“, - aiškina V. Konnanderis.
