aA
Per artimiausius trejus metus Lietuvos verslo įmonėms papildomai reikės daugiau nei 13 tūkst. vien informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų. Per šį laiką išaugs nauja specialistų karta, kuriai, norint patenkinti tiek savo, tiek ir investuotojų lūkesčius, ateityje reikės kitokių įgūdžių.
TOP 3 prognozės technologijų ateičiai: varžybos dėl talentų ir pažangos
© Shutterstock

Prie kokių procesų ir technologijų, pakeisiančių pasaulį, prisidės šiais metais technologijų srities mokslus pradėję specialistai? TOP prognozes technologijų ateičiai išskiria srities ekspertai.

1 prognozė. Produktų kūrimas, o ne gamyba

Diskusijose apie ateitį neišvengiamai susiduria dvi idėjos – dirbtinis intelektas ir robotizacija atims iš žmonių darbus ir pragyvenimo šaltinį, arba – technologijos apsaugos žmones nuo rutininių darbų ir leis jiems kurti tai, kas iš tiesų svarbu. Atsakingai valdant inovacijas jau artimoje ateityje keisis specialistams reikalingų įgūdžių ir žinių rinkinys, mokymo būdai.

Pasak asociacijos INFOBALT Valdybos narės ir „Algoritmų sistemų“ vadovės Elenos Vengrienės, didėja tarpdisciplininių studijų programų, susijusių su naujų žinių reikalaujančiomis sritimis, poreikis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Turėsime susidoroti su iššūkiais, kuriuos sukels tai, kad milijonus darbo vietų visame pasaulyje pakeis robotai, o daugelis žmonių ieškos savo vietos besikeičiančioje aplinkoje. Atstovaudami technologijų sritį, turime didelį iššūkį – ne tik kurti naujas darbo vietas, bet ir siekti, kad technologijos ne didintų atskirtį tarp žmonių, o padėtų juos suvienyti ir skatintų siekti bendrų tikslų. Žvelgiant į ateitį, mokslas bus vis labiau orientuotas į tarpdiscipliniškumą, derinsime iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas studijas.

Pavyzdžiui, technologinius ir humanitarinius mokslus. Naujos kartos specialistai šalia savaime suprantamos anglų kalbos ar kompiuterinio raštingumo įgūdžių, išmanys programavimo pagrindus ir principus, pasižymės analitiniu mąstymu. Jau po penkerių metų, kai šiųmetiniai pirmakursiai žengs į darbo rinką, mes nebegaminsime, mes kursime – ateitis priklauso technologiniams kūrėjams“, – sako E. Vengrienė.

2 prognozė. Kova dėl naujų talentų

Įvairių sričių specialistai, nagrinėdami galimus ateities variantus, kalba apie „naujuosius darbus“ – debesų kompiuterijos ekspertus ar dronų pilotus, o tolimesnėje ateityje ir apie žmogaus bruožų dizainerius ar genetinio programavimo profesionalus. Nors vienų specialistų gali prireikti anksčiau nei kitų, manoma, kad ateities darbo rinka bus itin pakitusi. Todėl galima tik spėti, kad dėl TOP talentų rungsis ne tik investuotojai, bet ir skirtingi miestai.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas daro prielaidas, kad rytojaus ekonomika bus paremta naujų sprendimų ieškojimu ir esamų procesų optimizavimu: „Investuotojai Lietuvoje tikėsis rasti ne tik specialistų, turinčių techninius, teorinius įgūdžius. Jie tikėsis gebėjimų kurti pokytį ir keisti esamą rinką – technologiniais išradimais, įgyvendinamomis idėjomis. Artimiausiu metu IRT žinios taps būtinos dar platesniam profesionalų spektrui. Šį pokytį jau dabar matome bankuose ir paslaugų centruose, o greitai jis apims dar daugiau sričių, jeigu ne visas žmonių gyvenimo sferas“.

3 prognozė. Technologinis gamybos ir personalo valdymas

Po kelerių metų jaunuoliai pateks į darbo rinką, kurioje vyks nuolatinis progresas dėl dinamiškai besivystančių technologijų. Gintautas Kvietkauskas, asociacijos „Linpra“ viceprezidentas ir „Arginta Group“ direktorius teigia, kad Lietuvoje technologinių gebėjimų poreikis kone sparčiausiai augs pramonės srityje. Pavyzdžiui, inžinerinės pramonės sektoriuje šiandieną žmonės dirba našiau, nes skaitmenizacija, automatizacija, robotizacija čia jau yra pasiekusios aukštesnį lygį negu kituose gamybos sektoriuose – ir vis dar yra kur tobulėti.

„Ateities specialistai dirbs skaitmenizuojant ir diegiant naująsias technologijas ne tik gamyboje, bet ir gamybos valdymo, buhalterijos, apskaitos, personalo valdymo procesuose. Debesų kompiuterija, daiktų internetas, veiklos optimizavimas ir prognozavimo analizė – tai yra ir šiandienos, ir tolimos ateities sferos, tačiau specialistų, gebančių dirbti su šiomis sistemoms trūksta jau dabar, o joms tobulėjant ir plečiantis, talentų pritrūks ir daugiau“, – sako G. Kvietkauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jausmomačio istorija nesibaigia: Latvijos ir Lietuvos specialistai pasiruošę jį kurti (6)

Daug diskusijų sukėlęs ,,Jausmomačiu” pavadintos technologinės sistemos kūrimas sudomino ne...

„Facebook“ tapo mūšio lauku antivakserių keliamame kare – jie įtakingesni nei manyta (6)

COVID-19 pandemija nėra pirmoji. Nėra ir paskutinė. Kiekvienas naujas ligų protrūkis nuo šiol...

„SpaceX“ išleido nemokamą žaidimą – pabandykite nutupdyti erdvėlaivį (6)

Elono Musko „ SpaceX “ kompanija išleido interneto naršyklėje veikiantį simuliatorių,...

Atsibodo stringantis internetas: patarimai, kaip namuose pagerinti Wi-Fi signalą (29)

Stabilus interneto ryšys yra kritiškai svarbus aspektas, ypač kai nuo jo priklauso darbo ir...

Robotas švitina Singapūro prekybos centrą ultravioletiniais spinduliais

Naujai sukurtas išmanusis robotas Singapūro prekybos centruose su naujuoju koronavirusu kovoja...

Top naujienos

Du profesoriai vieningai sutaria: Lietuva nepatyrė blogiausio scenarijaus, tačiau atsipalaidavimas dar gali kainuoti (193)

Po ilgo laiko Lietuvoje vėl galime išvysti seniai matytus vaizdus – kavines, kuriose piko metu...

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart (149)

Šiuo metu dėl nuomos kompensavimo verslininkai gali kreiptis tik nuomodami patalpas pagal sutartį....

Pesimistinės mokslininkų prognozės – kova su koronavirusu gali tęstis ir antrą vasaros pusę (28)

Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU ) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino...

Nematyti pokyčiai Vilniaus senamiestyje: teks išmokti elgtis visiškai kitaip

Automobilių vairuotojai šią vasarą Vilniuje turės išmokti judėti kitaip. Vilniaus miesto...

Gyvai / Delfi rytas. Tyrimas apie lietuvių prikauptas maisto atsargas ir dietistės patarimai renkantis ledus

Ar jauni žmonės svajoja turėti savo verslą ir ar suvokia, kokia tai atsakomybė? Kaip išsiugdyti...

„Dragu“ susigundžiusiam plaukimo asui – nemalonumai ir atgaila (190)

Geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas Danas Rapšys įpratęs lenkti savo konkurentus...

Vyriausybė planuoja daug karantino sąlygų sušvelninimų: kas keisis nuo birželio 1-osios (54)

Ministrų kabinetas trečiadienį ketina dar pratęsti visuotinį karantiną, tuo pačiu sušvelninti...

Švedijos įvaizdį sudrebinęs Kipro sprendimas (72)

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde mėgina gelbėti savo valstybės reputaciją...

Saugių skrydžių vizija: virusus naikinantys robotai, temperatūros matavimas per kamerą (11)

„Honeywell International Inc.“ mąsto apie tai, ko reikės norint įkalbėti žmones vėl...

Viktorija Siegel apie sprendimą dukrai nesuteikti Danieliaus Bunkaus pavardės: taip pasielgta dėl kelių priežasčių (312)

Kurį laiką Kanuose gyvenusi pora – sužadėtiniai Viktorija Siegel ir Danielius Bunkus –...

|Maža didelių žinių kaina