Įrenginiai „Apple iPad“ įgavo pagreitį ir tapo standartu, į kurį bandoma lygiuotis, tačiau prabėgus net dvejiems metams po „iPad“ starto rinkoje nėra rimto konkurento. Pirmą kartą istorijoje asmeninių kompiuterių pardavimo skaičius smuko. Galbūt tikrai artėja vadinamoji post-PC era.
2011 m. taip pat buvo internetinės, arba debesų, kompiuterijos (angl. cloud computing) metai. Atsirado „Google Music“, kuri bandys kovoti su „iTunes“, taip pat bendrovės „Amazon“ debesies paslaugos ir naršyklė debesyje. Į debesį žengė „Microsoft“ ir kiti gigantai.
Iš technologinių žaisliukų labai palankiai buvo sutiktas žaidimų priedėlis „Microsoft Kinect“ – jis nušluostė nosį „Sony“ ir „Nintendo“. Pastarosioms bendrovėms 2012-ieji bus ne patys geriausi, mat jų žaidimų ir žaidimų kompiuterių pardavimą gerokai apkandžiojo „Apple iPhone“ – šis telefonas tapo populiariausiu žaidimų įrenginiu pasaulyje. O kas gero laukia ateityje?
Pigesni ir patobulinti išmanieji telefonai bei kompiuteriai
Niekas neabejoja, kad sulauksime daugybės naujų telefonų, kurie žavės skirtingų tipų vartotojus. Spėjama, kad parduotų išmaniųjų telefonų skaičius pranoks asmeninių kompiuterių pardavimą. 2012 m. pabaigoje veikiausiai bus parduota daugiau kaip 650 mln. išmaniųjų telefonų. Kartu su telefonais tobulės ir jiems skirtos programėlės.
Tikėkitės papildytosios realybės (angl. augmented reality) programėlių ir patobulinto „Foursquare“, kuris leis pažymėti ne tik tai, kur esate, bet ir kur keliaujate. Taip pat tikimasi, kad visi mobiliųjų telefonų gamintojai suvienodins kroviklius pagal vieną ir tą patį standartą. Bus ir naujas „Angry Birds“.
Kitais metais turėtų atpigti ir vartotojus pasiekti atminties rezistorių (angl. memristor) technologija. Iki šiol kompiuterio atmintis saugoma elektroniniu pavidalu, o štai atminties rezistoriai veikia atominiame lygmenyje, tad savo būseną jie prisimins net ir tada, kai bus išjungtas energijos tiekimas. Kalbant paprastai, tai gerokai spartesni, efektyvesni ir mažiau energijos suvartojantys mobilieji įrenginiai. Vėliau šie rezistoriai bus perkelti ir į asmeninius kompiuterius.
Svarbu ir tai, kad įrenginiai, kuriuose bus įdiegta atminties rezistorių technologija, galės prisitaikyti prie situacijos ir mokytis iš patirties (įsivaizduokite kompiuterį, kuris kiekvieną kartą įjungtas mokysis, kaip įsijungti dar greičiau). Tai lems kompiuterių, veikiančių panašiai kaip žmogaus smegenys, sukūrimą, o galbūt ir proveržį dirbtinio intelekto srityje. Mhm... Papasakok man anekdotą, „Siri“! Linija tarp dirbtinio ir žmogaus intelekto jau pradėjo blankti.
Naujoji mikroprocesorių karta peršoks prie 14 nanometrų. Palyginkime: anglies atomas yra vos 0,34 nanometro dydžio. Tiesiog bus sukurti daug spartesni kompiuteriai, kad galėtumėte žaisti „Halo 4“ ir dar vieną „Modern Warfare“ tęsinį. Juk jūs jau žaidėte „Modern Warfare 3“ ir interneto forumuose trolinate prieš „Battlefield 3“?
Internetinė televizija ir 3D
Nors „Google TV“ savo internetinę televiziją pristatė jau seniai, ji nesulaukė didesnio susidomėjimo ir buvo palikta tobulinti ar likimo valiai. Vis dėlto spėjama, kad kitų metų pabaigoje beveik 120 mln. žmonių televizijos programas žiūrės tik internetu, o tai maždaug 6,6 mlrd. JAV dolerių reklamos verslo galimybė. Kada Lietuva sulauks „Hulu“ – didelė paslaptis. Tačiau tikėtina, kad visas savo programas internetu leis žiūrėti ne tik TV3, bet ir kitos Lietuvos televizijos.
Pasaulis bus gražus ir ramus, tačiau vieną gražią vasaros dieną viskas pasikeis – „Apple“ pristatys savo televizorių su unifikuota valdymo sąsaja, kad nebereikėtų šimto pultelių sėdint fotelyje. Autobiografinėje knygoje apie Steve’ą Jobsą galima rasti pastraipą, kurioje prieš pat mirtį didysis vizionierius giriasi, kad pagaliau išgliaudė televiziją. Taip pat sklando gandai, kad „Apple“ jau derasi su kai kuriomis televizijomis JAV. Manau, galima tikėtis didelio „Oho!“ „Apple“ pasaulinėje programuotojų konferencijoje.
Artėja antrasis 3D technologijų bumas. Vaizdas stikle, skirtingas vaizdas žiūrovams iš vieno ekrano, 3D be akinių, lankstieji ekranai – visa tai atpigs ir vartotojus pasieks 2012–2013 metais. Beje, žurnalas VALSTYBĖ jau išbandė berėmį televizorių, pagamintą iš stiklo lakšto. Ir jis mums be galo patiko. Tad 2014 m. superhitą „Įsikūnijimas 2“ galėsime žiūrėti namuose be jokių akinių.
Kinija „perspjaus“ JAV moksliniuose tyrimuose
Jau kelerius metus Kinija mažina atsilikimą mokslinių tyrimų srityje. Tūkstančiai publikacijų įvairia tematika, kasmet iškepamas vienas kitas naujų mokslininkų milijonas. Spėjama, kad jau 2013 m. JAV liks antroje vietoje. Beje, tyrimas tyrimui nelygus. Kiti ekspertai teigia, o mes jiems paantrinsime, kad Azijos šalys perims technologinės įrangos tobulinimą (ne tik gamybą), tačiau programinę įrangą kurs Vakarų šalys, mat jos šioje srityje gerokai kūrybingesnės.
Greitaeigis traukinys tarp Londono, Frankfurto ir Amsterdamo
Du didžiuosius Europos finansų centrus jau sujungė specialus geležinkelis, kuriuo pradės riedėti greitaeigiai traukiniai, gebantys pasiekti 320 km/val. greitį. Tad kelionė iš Londono į Frankfurtą truks vos penkias valandas. Pakeliui galėsite išlipti Briuselyje ar lėkti Roterdamo arba Amsterdamo link.
Apie Roterdamą galima pakalbėti atskirai. Šio miesto uostas, didžiausias ir vienas labiausiai užimtų Vakarų valstybėse, patrigubės. Platinant uostą iškasta žemė bus panaudota Olandijos teritorijai didinti (projektas „Maasvlakte 2“). Olandai iš vandens atims beveik 2 tūkst. ha žemės plotą.
Kelionė į Marsą?
NASA kaip tik pradėjo reklamos kompaniją, kuria kviečia 2012 m. stoti į astronautų rengimo programas, kad kada nors ateityje būtumėte vieni tų, kurie keliaus į Marsą. Technologiniu kelionės sprendimu rūpinasi bendrovė „SpaceX“, kuri jau kitais metais pakartotiniams bandymams paleis daugkartines raketas „Falcon Heavy“, gebančias į orbitą iškelti net 53 t svorio (lig šiol rekordu buvo laikomas beveik dvigubai mažesnis svoris). Bendrovė tikisi, kad ateityje pavyks sukurti dar galingesnę daugkartinę raketą, gabensiančią žmones į Marsą.
Kita kosminė naujiena – į Marsą jau keliauja dar vienas robotas, kuris raudonąją planetą pasieks 2012 m. rugpjūtį. Robotas turės dešimt tyrimams skirtų įrankių, kurie leis ieškoti gyvybės įrodymų, ir branduolinę bateriją, tad po planetą galės klajoti labai ilgai.
Pasaulio pabaiga arčiau
NASA perspėjo, kad pasiekiamas Saulės, kaip žvaigždės, aktyvumo maksimumas, o žinant dar ir tai, kad praėję metai buvo gana ramūs, kitais metais tikimasi daug didesnio Saulės audrų skaičiaus. Jos pasieks Žemės magnetosferą ir tiesiogiai kenks elektroniniams įrenginiams: skrydžiai, palydovai, telekomunikacijos, radarai, medicininė įranga, bankų technologijos gali netikėtai sutrikti ir sukelti katastrofinių padarinių. Pakaktų tik vienos stiprios mūsų planetą pasieksiančios audros, kad būtų sunaikinta didžioji dalis mūsų civilizacijos. Tad kaupkite džiūvėsius ir transformatorius garaže.
Beje, visu pajėgumu turėtų pradėti veikti ir didysis hadronų greitintuvas, tamsuolių laikomas pasaulio pabaigos mašina. Galbūt 2012 m. pagaliau aptiksime auksinę (Dievo) dalelę, hipotetinį Higso bozoną ar bent tvirtai įrodysime arba paneigsime dalelės, nuo kurios prasidėjo visata, egzistavimą. Jeigu būčiau mokslininkas, 2012 m. gruodžio 21 d. visa galia įjungčiau didįjį hadronų greitintuvą – juk būtent tą dieną baigiasi majų kalendorius ir prasidės apokalipsė.
Nebijokite. Daugėjant pasaulio pabaigos pranašautojų, daugėja ir norinčiųjų įsigyti vienokią ar kitokią slėptuvę arba bent galimybę išgyventi, kai aplinkui siautės radioaktyvūs zombiai, išlindę iš taip ir nespėtų uždaryti Vokietijos branduolinių reaktorių.
Brainsss! Jei vis dar baisu, galite įsigyti vieną iš 20 požeminių supersaugyklų, talpinančių apie 200 žmonių ir kainuojančių apie 10 mln. JAV dolerių. Šiaip ar taip, 200 žmonių susimesti reikėtų tik po 50 tūkst. žaliųjų pinigėlių. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje terravivos.com.
Egzoskeletai – pagaliau!
Norite savo močiutę ar senelį paversti viską griaunančiu terminatoriumi? Kitoms Kalėdoms padovanokite jiems „Power Assist Suit“. Šis egzoskeletas tobulinamas jau 15 metų ir šiais metais atiduodamas masinei gamybai. Numatoma kaina – 11 tūkst. JAV dolerių. Su tokiu egzoskeletu brandesnio amžiaus žmogus greitai galės svaidyti automobilius!
„Facebook“ taps šventąja karve
Artėjantis prie 1 mlrd. vartotojų „Facebook“ kitais metais ir toliau diktuos socialinių tinklų madas, o šimtai smulkių projektėlių, tokie kai „Google+“, bandys pasišildyti po „Facebook“ saule. Be to, „Facebook“ formuos naują požiūrį į paiešką internete (ji vis labiau taps tuo, ką rekomenduoja draugai).
Interneto aprėptis
Mokslininkai prognozuoja, kad 2012 m. pabaigoje beveik 2 mlrd. žmonių galės naudotis internetu, o tai beveik 25 proc. planetos gyventojų. Tyrimų bendrovė „Jupiter Research“ teigia, kad dauguma naujų vartotojų prisijungs Kinijoje, Rusijoje, Brazilijoje ir Meksikoje, mat pigs mobilieji įrenginiai, kurie leis naudotis internetu. Planuojama, kad vien pajamos iš interneto naudojimo skrydžio metu didės iki 7 mlrd. JAV dolerių per metus.
Kita įdomi tendencija – radikalūs pokyčiai pačiame internete. „Web 3.0“ bus kitoks: daugiau vaizdo medžiagos, retesnė paieška, didesnis naršyklės spėjimų skaičius. Žmonės vis dažniau kurs savo turinį ir jį dalysis su draugais, o gautąjį perdarys prieš pasidalydami socialiniuose tinkluose. Tarkim, vienas žmogus nufilmuos vakarėlį telefonu, kitas draugas papildys įrašą garso takeliu, trečias sutrumpins, įterps savo filmuotą medžiagą ir t. t.
Apie 66 proc. interneto srauto sudarys bendravimas balsu ir vaizdu programomis, panašiomis į „Skype“.
Mobiliojo mokėjimo galimybė
Mobiliojo mokėjimo sistemos įgaus dar didesnį pagreitį besivystančiose šalyse ir galbūt taps viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių kasdieniuose pirkimuose (kavinės ir restoranai, spauda, kitos pigios paslaugos…). Tokios bendrovės kaip „M-Pesa“, arba „Vodafone Money Transfer“, jau dabar gauna 500 mln. JAV dolerių pelną – tiek uždirbo per pastaruosius šešis mėnesius Kenijoje, Tanzanijoje, Afganistane, Fidžyje ir Pietų Afrikoje. Vartotojų skaičius iki 2015 m. turėtų pasiekti 290 milijonų. Taip pat gerokai padaugės telefonų su įdiegta artimojo lauko komunikacijos (angl. Near Field Communication, NFC) technologija, pritaikoma mobiliesiems mokėjimams.
Lietuviai, pasak pasaulinės žiniasklaidos, išrado „Kinect“ bankininkystę ir išsprendė problemas, apie kurias net nenutuokėme. Bendrovė „Etronika“ pademonstravo, kad elektroninei bankininkystei gali nereikėti asmeninio kompiuterio, o netolimoje ateityje ne tik Lietuvoje bus galima naudotis bankomatu nenusimovus pirštinių – vartotojas informaciją interaktyviame banko stende galės gauti atlikdamas tam tikrus rankų judesius.
