Mokslininkai išmirkė balzos medieną vandenilio perokside ir acto rūgštyje. Šis chemikalų mišinys ištirpdė ligniną, palikdamas tik celiuliozės sluoksnius. Taip apdorota mediena tampa labai minkšta ir lanksčia.
Tačiau ši medžiaga, nors ir nebetiktų struktūrinėms pastatų dalims, nėra silpna - medienos pluoštas neatsiskiria. Naujai sukurta medinė kempinė yra elastinga - ji gali būti suspausta, o tada sugrįžta į buvusią formą.
Mokslininkai maždaug 1,5 cm dydžio kubelį išbandė per 600 ciklų. Balzos kempinė pasirodė esanti stebėtinai stabili. Ir gamina elektrą - kiekvienas paspaudimas generuoja 0,63 voltus. Nedaug, bet to pakaktų įvairiems sensoriams.
Balzos kempinė yra draugiška odai, todėl galėtų būti naudojamas kaip biologinis jutiklis. Įvairūs balzos medienos sensoriai galėtų būti naudojami ir jautrioje mokslinėje įrangoje. Tačiau mokslininkai kalba ir apie ateitį, kuomet statybinės medžiagos galės gaminti elektros energiją. 30 sujungtų balzos kubelių pagamina pakankamai energijos mažam LCD ekranui. Prireiks vaizduotės, kad sugalvotume, kam galėtume tai pritaikyti, bet pritaikymo galimybių tikrai yra. Pavyzdžiui, mokslininkai galvoja apie elektrą generuojantį parketą.
Mokslininkai taip pat sugalvojo, kaip ligniną pašalinti nenaudojant chemikalų - tam galima pasitelkti grybus! Baltą pūvinį sukeliantis plokščiasis blizgutis (Ganoderma applanatum) gali pasiekti tą patį rezultatą, o pats procesas yra draugiškesnis aplinkai.
Beje, pjezoelektriniu efektu pasižymi ir įprasta mediena. Suspaudus įprastą balzos kubelį taip pat pavyktų sugeneruoti mažytį elektros krūvį. Tiesiog lignino pašalinimas leidžia šį efektą sustiprinti 85 kartus.
