aA
Naujajai žmonijos pasijai reikia vis daugiau elektros energijos. Ir panaudojama ji itin neefektyviai.
© Reuters / Scanpix

Mainingas* – kriptovaliutos kūrimo procesas – jau įgijo tokį mastą, kad ekspertai rimtai prabilo apie jo keliamą grėsmę ekologijai. Skaitmeninių pinigų emisijai ir transakcijų patvirtinimui reikia vis daugiau elektros energijos. Atsižvelgiant į tai, kad bitkoino kursas ryžtingai stiebiasi aukštyn ir neseniai įveikė 11000 dolerių žymą, susidomėjimas šia kriptovaliuta auga, tad, atitinkamai didėja ir elektros suvartojimas.

Autoritetingos platformos „Digiconomist“ įkūrėjo, kriptovaliutų analitiko Alex de Vries vertinimu, kad veikla būtų pelninga, operacijų su bitkoinais užtikrinimui ir naujų kriptovaliutos vienetų išgavimui naudojamų sudėtingų kriptografinių uždavinių sprendimui, bitkoinų maineriai kasmet turės sunaudoti po daugiau nei 29 teravatvalandes (TWh) elektros energijos. Maždaug tiek energijos per metus su naudoja tokios šalys kaip Slovakija ir Omanas.

Energija mainingui

Dabar vienai bitkoinų transakcijai (o jų kasdien atliekama maždaug 300 tūkstančių) reikia 215 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, tvirtina de Vriesas. Olandijos banko ING vyr. ekonomisto Teuniso Brosenso spalio vidurio prognozė buvo kuklesnė: 200 kWh.

Kaip bebūtų, tai šiek tiek daugiau, nei per metus sunaudoja kiaura parą dirbantis А++ energijos efektyvumo klasės šaldytuvas, ir maždaug tiek skalbimo mašinos sunaudojama energijos per pusantrų metų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė amerikiečių šeima per mėnesį sunaudoja 897 kWh, vienos transakcijos įvykdymui sunaudojama tiek energijos, kiek vienam namų ūkiui pakaktų visai savaitei.

De Vriesas taip pat naudoja Tarptautinės energetikos agentūros 2017 metų ataskaitą. Remiantis jos duomenimis, bitkoinų maineriai per metus sunaudoja 0,7 proc. energijos JAV ir 3,1 proc. – RF.

Pastaraisiais metais kriptovaliutos energiją naudoja efektyviau, rašo „Vice“, tačiau pagal šį kriterijų vis dar nusileidžia kitoms mokėjimo formoms. De Vriesas suskaičiavo, kad „Visa“ sistemos duomenų centrai sunaudoja tiek pat energijos, kiek 50 tūkstančių amerikiečių šeimų. Tad, bitkoinų mainingas sunaudoja 53,4 karto daugiau energijos. Autorius pabrėžia, kad jo skaičiavimai toli gražu nėra idealūs (tarkime, jis neatsižvelgia į „Visa“ biuruose sunaudojamą energiją), tačiau skirtumas vis viena šokiruoja. Brosensas iš ING bitkoinus taip pat lygina su Visa, tačiau ima kitus skaičius: vienai Visa transakcijai sunaudojama 0,01 kWh, o tai 20 tūkstančių kartų ekonomiškiau už bitokinų mainingą.

„Citigroup“ analitikas Christopheris Chapmanas prognozuoja, kad po keturių metų bitkoinų mainingas taps nebepelningas. Atsižvelgiant į visus skaičiavimus, augimo ir elektros sąnaudų tendencijas, kad bitkoinas liktų pelningas, jis 2022 metais turėtų kainuoti apie 300 tūkstančių dolerių. Tuo laiku emisijai sunaudotas elektros kiekis prilygtų visos Japonijos sunaudojamai.

Didelės mainingo energijos sąnaudos galiausiai reiškia didelius į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekius. De Vriesas kaip pavyzdį panaudojo laisvai prieinamus duomenis apie vieną iš stambiausių mainingo fermų „Bitmain Technologies“, naudojančios Kinijos anglimi kūrenamose elektrinėse gaunamą energiją. Jo skaičiavimais, išgaudama vieną bitkoiną, tokia ferma į atmosferą išmeta 8–13 tonų СО2, arba po 24–40 tonų per valandą. Palyginkite, kiek СО2 išskiria vidutinis europietiškas automobilis, nuvažiuodamas vieną kilometrą (0,12 kg), ir gausite bauginamą skaičių: viena tokios fermos darbo valanda į orą išskiria maždaug tiek, kiek automobilis, 5 kartus apvažiuodamas Žemės rutulį per pusiaują (200 tūkstančių km).

Ar gresia ekologinė katastrofa?

„Roger Wilco Agency“ lapkričio ataskaitoje tvirtinama, kad „bitkoinas planetos nenužudys“, o „Digiconomist“ ir „Vice“ skaičiavimai – blogai pagrįsti. Pareiškimai apie kriptovaliutų pavojingumą kas kelerius metus pasirodo „kaip pagal grafiką“, tvirtina ataskaitos autorius, blogeris, besispecializuojantis aukštųjų technologijų pasaulio naujienose ir agentūros įkūrėjas Markas Hopkinsas. Didžia dalimi tai reakcija į bitkoino kurso pakilimą: kai kaina ima augti, vis aktyviau pateikiami argumentai prieš kriptovaliutos pirkimą. Ir jie kaskart turi būti vis išradingesni – bent jau paskatinti susimąstyti apie mainingo keliamus ekologinius sunkumus.

2013 metų lapkričio mėnesį „Ars Technica“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo keliamas klausimas, ar bitkoinų mainingas nesukels ekologinės katastrofos. Tuomet bitkoinų transakcijų apimtis vos vos viršijo „PayPal“ transakcijų apimtis. Hopkinsas su kolegomis palygino kriptovaliutų rodiklius su turimais duomenimis apie „eBay“ energijos sąnaudas. Remiantis 2010 metų duomenimis, „eBay“ per metus visiems savo objektams, įskaitant duomenų centrus ir biurų patalpas, sunaudojo 500 tūkstančių MWh energijos. „Ars Technica“ duomenimis, tais metais bitkoinų maineriai sunaudojo ~360 tūkstančių MWh mainingui ir kompiuterių aušinimui, nors transakcijų buvo gerokai mažiau. Lygiai taip visuomenės taikiklyje bitkoinas atsidūrė 2015 metais ir sukėlė diskusiją apie ekologinį saugumą. Tačiau „Kernel Mag“ pasirodžiusio straipsnio autorius nurodė, kad vystantis technologijoms, mainingas tapo efektyvesnis, nors jo kaina ir išaugo.

„Digiconomist“ skaičiavimus galima paneigti, rašo Hopkinsas, juk bendra tendencija – kriptovaliutos gavybos efektyvumo didinimas. Būtent todėl kur kas populiaresnis mainingas, naudojant integrines schemas, specialiai skirtas bitkoinų gavybai (ASIC), o ne centrinius procesorius (CPU) ar vaizdo plokštes (GPU). Kiekviena nauja šių schemų karta energiją naudoja vis efektyviau. Aišku, galima naudotis senais gerais (ir brangiais) metodais, tačiau tada verslas bus nepelningas.

Atsižvelgdamas į tai (o taip pat ir į šiuolaikinę mainerių įrangą), Hopkinsas daro išvadą, kad per mėnesį viso pasaulio maineriai sunaudoja ~559 milijonus kWh elektros energijos – tai keleriopai mažiau, nei pateikia „Digiconomist“. Netgi atsižvelgiant į duomenų centrų šildymo ir kompiuterių aušinimo sąnaudas, tai daug mažiau už „šokiruojančias“ prognozes. Be to, skelbiantieji aliarmą neatsižvelgia į duomenų centrus, naudojančius pigius kiniškus atsinaujinančios energijos išteklius, arba natūralų stambių mainingo fermų aušinimą, pavyzdžiui, Arktyje.

Kaip išspręsti problemą?

Kaip paaiškina puslapio en.Bitnovosti.com vyr. redaktorė E. Tarasova, bitkoino ekologiškumą gali paveikti naujo protokolo – Lightning – naudojimas. Taip galima mainytis bitkoinais per specialius kanalus, nenaudojant bitkoino blokų grandinės, kas paspartina transakcijos atlikimą. Tarasova įsitikinusi, kad protokolas greitai paplis.

Problemą galima išspręsti ir kitaip – hidromainingu. Kaip rodo pavadinimas, čia mainingui naudojama hidroenergija ir vandens aušinimo sistemos. Juk vanduo – efektyvus, pigus atsinaujinantis ir visame pasaulyje prieinamas energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Kvebekas neseniai tapo savotiška mainerių (taip pat ir iš Azijos) Meka – ten yra maždaug 40 proc. Kanados vandens išteklių ir veikia „Hydro-Quebec“, valstybinė kompanija, atsakinga už vandens paskirstymą. Nuo 2018 metų balandžio 1 dienos „Hydro-Quebec“ pradeda „Industrial Revitalization Rate“ programą, pagal kurią elektros energija kompanijoms, sunaudojančioms bent 500 kW galią, 1 kWh kainuos 2,58 vietoje įprastų 4,56 dolerio.

D. Šliancev
World Press skilties redaktorius
republic.ru

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jūs net neįsivaizduojate, kam „Facebook“ naudoja jūsų nuotraukas: gebės atpažinti kiekvieną (30)

To paties pavadinimo socialinį tinklą valdanti amerikiečių kompanija „Facebook“ prieš...

Nuo išmaniųjų akinių iki elektros lizdo: svarbiausi 2019-ųjų įrenginiai (1)

Vis daugiau ausinių netenka laidų, namai tampa išmanesni, o akiniai jau gali pakeisti telefoną...

Kalėdinių dovanų pirkimas internetu: saugumo ekspertai pataria, kaip neatiduoti savo pinigų programišiams (2)

Gyventojai neturėtų prarasti budrumo ieškodami kalėdinių dovanų interneto parduotuvėse ir...

Išmaniosios technologijos parodė, kur šiemet keliavo lietuviai: nepabijojo ir Sirijos, Libijos bei Afganistano (3)

Šiemet lietuviai kelionėms rinkosi netgi tokias šalis, į kurias Užsienio reikalų ministerija...

„Google“ ne juokais susirūpino saugumu: kaip sužinoti ar jūsų slaptažodis nėra pavogtas (15)

„ Google “ neseniai išleido 79-ą „ Chrome “ versiją, kurioje buvo patobulinta...

Top naujienos

Albinas Januška: neįtikėtina, kad buvę VSD vadovai – gatvėje

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui, Kovo 11-osios akto signataras ir buvęs...

Orai: žiema vietoj šalčių pažers šilumos (14)

Pirmadienio dieną pajūryje ir Šiaurės Lietuvoje naktį kilusi audra pamažu rims. Tik pirmoje...

Tikėjosi lengvo kelio, o gavo tikrą pragarą: kaip suomiams pavyko sustabdyti sovietų ordą (550)

Iš daugybės Antrojo pasaulinio karo mūšių ir įvykių vienas sunkiausiai suvokiamų yra...

Dėl prarasto siuntinio į teismą padavė Lietuvos paštą: jei netinka, kreipkis į privačias bendroves (188)

Dėl išsiųstos ir nežinia kur dingusios registruotos siuntos Lietuvos paštą į teismą padavęs...

Įspūdingą dvigubų dublių kolekciją papildęs Sabonis ir „Pacers“ džiaugėsi trečia pergale iš eilės (1)

Trečiąją pergalę iš eilės NBA pirmenybėse iškovojo Indianos „Pacers“ (18-9)...

Pasiskundęs, kad šeimyniniai džiaugsmai užgožė vyriškus, sulaukė palaikymo: tu ne vienas, brolau (526)

Du mažamečius vaikus su žmona auginantis vyras tvirtina, kad jau kone trejus metus jų šeimoje...

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabangą kabina šaukštais (155)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Kaune automobilis rėžėsi į stulpą: keleivis žuvo, vairuotojas girtas (85)

Sekmadienio vakarą policija, medikai ir ugniagesiai skubėjo į avariją Kaune. Pranešta, kad...

Į avariją Vilniuje lėkė trys greitosios, keli sužaloti žmonės ligoninėje (29)

Sekmadienį Vilniuje, Salomėjos Neries gatvėje, į avariją skubėjo policija ir net 3 medikų...

Miestas Žemaitijoje, prieš šimtmetį išgyvenęs tikrą aukso amžių: žmonės sulaukdavo „amerikoniškų“ uždarbių (53)

Miestelis, kurį vagoja Bartuvos upė. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija ....