Kas yra „Neuralink"? Jei turite laiko perskaityti Timo Urbano parašytą puikų 36 400 žodžių paaiškinimą, galite tai padaryti, bet, jei laiko turite mažiau, Davide'as Valeriani siūlo trumpesnį apibendrinimą.
Kaip bebūtų, T. Urbano žodžiais tariant, „Neuralink" yra „burtininko kepurė jūsų smegenims“.
Iš esmės, „Neuralink" yra kompanija, kurią nusipirko Elonas Muskas, vizionierius, sukūręs „Tesla", „Space X" ir „Hyperloop". Bet svarbiausia – kompanijos produktas.
„Neuralink" kuria „visų smegenų sąsają”, mažų elektrodų tinklą, sujungtų su jūsų smegenimis, kuriais, kompanijos įsivaizdavimu, bus galima visiems be laidų komunikuoti su pasauliu. Taip būtų galima dalintis mintimis, baimėmis, viltimis ir nerimu be rašytinės ar šnekamosios kalbos.
Viena iš pasekmių – galėtume prisijungti prie interneto biologiniu lygmeniu. Bet tikrasis klausimas, kas, kaip, kur, kodėl ir kada jungtųsi su mumis.
„Tesla" ir „Space X" projektais E. Muskas jau paskatino permainas automobilių, naftos ir dujų pramonėse, neminint karinio pramoninio komplekso.
Kitaip nei „Tesla" ir „Space X", „Neuralink" veiklos lauke stambių žaidėjų nėra – bent jau kol kas. Bet E. Muskas konkurentams paskelbė apie pradedamų lenktynių pradžią ir, kaip pastabi T. Urbanas, „kilsianti neurorevoliucija paveiks praktiškai visas pramonės šakas”.
„Neuralink" nuo galutinio jo tikslo skiria daug technologinių kliūčių.
Tai, ką daro „Neuralink", nėra visiška naujiena. Tiesą sakant, „Neuralink" išskiria kūrimo būdu – ir tai suteikia potencialą tapti jai kito žmonijos istorijos skyriaus pagrindiniu veikėju.
Bendrais bruožais žmonijos istoriją galima apibūdinti taip – pirmiausia atradome ugnį ir išvystėme šnekamąją kalbą. Paskui pavertėme šnekamąją kalbą rašomąja ir galiausiai sugalvojome kaip ją spausdinti mechanizuotai. Po kelių amžių prisijaukinome elektrą, kuri pagimdė telefonus, radiją, televiziją ir asmeninius kompiuterius, išmaniuosius telefonus.
Bėgant laikui, telefonai prarado laidus, kompiuterių dydis mažėjo, galia eksponentiškai augo, ir jie tapo pakankamai mobilūs, kad tilptų kišenėje. Paskui sukūrėme virtualias realybes ir sujungėme jutiminę realybę su papildytąja.
Bet jei „Neuralink" pasiektų savo tikslą, sunku nuspėti, kaip pasisuks istorija. Rezultatas būtų „visapusiška smegenų sąsaja” (VSS) – tokia visapusiška, išbaigta, biologiškai suderinama ir galima, kad naudotojui tai atrodytų dar viena smegenų žievės, limbinės ir centrinės nervų sistemų dalis.
VSS suteiktų smegenims galimybę bevieliu būdu pasiekti debesų kompiuteriją, kompiuterius ir kitų, besinaudojančių VSS, smegenis. Informacijos tėkmė tarp jūsų smegenų ir išorinio pasaulio būtų tokia lengva, kad atrodytų lygiai taip pat, kaip mintys.
Bet jei tai skamba nepaprastai, unisonu skamba ir potencialios problemos.
Pirma, „Neuralink" nebūtų kaip implantas jūsų galvoje ar širdies stimuliatoriaus. Tai būtų pasirinktinė operacija, atliekama sveikiems žmonėms, ne medicininiais tikslais. Čia jau visiškai kita sritis, tiek teisiniu, tiek etiniu požiūriu.
Iki šiol kažką panašaus yra atlikęs tik vienas žmogus, ir tai buvo Centrinės Amerikos mokslininko atliktas beprotiškas viešųjų ryšių bandymas, panaudojant save kaip tyrimų subjektą. Jam kilo gyvybei gresiančių komplikacijų. Skamba nelabai padrąsinamai, bet ir neatmeta paties principo.
Antra, kadangi „Neuralink" iš esmės yra komunikacijų sistema, čia šis bei tas reguliuojama ir kontroliuojama. Kaip būtų galima išvengti begalinio vyriausybinių agentūrų, reklamos firmų, draudimo kompanijų ir pardavėjų brukimosi į pačią biologinę šerdį, kad galėtų užkirsti kelią piktadariams ar ką nors parduoti. Ir kodėl apsiriboti tik tuo?
O ką, jei ši technologija taptų tokia įprasta, kad ateities kartoms būtų privaloma turėti VSS implantą nuo pat gimimo? Tad, akivaizdu, kyla daugybė klausimų, siekiančių daug toliau, nei techninės kliūtys, kurių gali niekada taip ir nepavykti visiškai pašalinti. Kaip bebūtų, svarbu apie tai galvoti dabar.
Negalima pamiršti ir saugumo klausimo. Jei kokį vieną dalyką ir išmokome šioje „išmanumo“ eroje, tai, kad „išmanus“ reiškia pažeidžiamas. Ar tai jūsų šaldytuvas, jūsų televizorius, jūsų automobilis, ar insulino pompa, ką nors sujungę su kuo nors kitu, atveriate pažeidimo galimybes.
Jei būtų durys į jūsų protą, ar kitiems būtų leidžiama per jas vaikščioti? Galime tik įsivaizduoti, kokie įsilaužimai galėtų vykti, jei būtų tiesioginis ryšys į kitų protus. Ar tai būtų Kognityvinis įstatymas? Teisinis režimas, taikomas tik minkštajai masei tarp jūsų ausų?
Visa tai galima apibendrinti taip: daugelyje sričių, kur susikerta teisė, filosofija, technologijos ir visuomenė, dar reikės atsakymų į klausimus, kurių dar niekas nepagalvojo užduoti.
Taigi, „Neuralink" tikriausiai nėra gera idėja, bet pirmojo žarijų duobėn įkritusio žmogaus mintys apie ugnį irgi nebuvo pačios palankiausios. Ilgainiui netgi blogiausias idėjas dera persvarstyti.
