„Jeigu įsidedate gražią nuotrauką ir prisirenkate daug emocinio palaikymo, like'u, manau, tai reiškia, kad laikas keisti darbą“, - apie „Facebook“ skelbiamą turinį kalbėjo skaitmeninių sprendimų agentūros „The Chocolate“ vadovas Tomas Nemūra.

Pasak jo, šiuo metu pastebima tokia tendencija: dažniausiai vartotojai dalinasi tuo turiniu, kurį patys mėgsta, tad stengiasi tai kartoti.

„Visą laiką yra madinga pirmam pranešti kokią nors naujieną, sudalyvauti renginyje, kad ir virtualiame, kuris sulaukia dėmesio. Pastaruosius metus labai populiaru „įsičekinti“ į tokius renginius kaip vandens degustacija žvakių šviesoje, kurie realiai net nevyksta, bet taip visiems parodai savo humoro jausmą ir sudalyvauji madingame judėjime, kuris trunka keletą dienų“, - sakė T. Nemūra.

Visgi ir dabar yra tam tikros nuotraukų kategorijos, kurios beveik visada sulaukia didelio dėmėsio „Facebook“, tai, pavyzdžiui, naminių gyvūnų, tarkime, kačiukų, nuotraukos, taip pat vaikų nuotraukos.

„Kaip galima nemėgti tokių nuotraukų? Jas labai lengva „palaikinti“: užmetei akį, nei reikia gilintis į kontekstą, nei analizuoti. Tai yra lengvas būdas parodyti dėmesį. Tačiau pastaruosius keletą metų toks turinys jau yra tapęs blogo tono ženklu, iš šono žiūrint, tai supermamų kategorijos dalykai. Ką tu apie save pasakai vidury dienos „laikindamas“ katino postą ar kažkieno vaiko nuotrauką? Tu visiems pasakai, kad tau laikas darbą keisti, kad tu neturi, ką veikti“, - kalbėjo jis.

Tomas Nemura

T. Nemūra dėsto, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių supranta, kad visi jų paspaudimai yra matomi ir kiekvienas iš jų kažką apie žmogų pasako.

Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas, paklaustas, ar yra dalykų, kurios skelbti „Facebook“ - blogo tono ženklas, sako, kad norėtų, kad neapykantos skleidimas (angl. hate speech) tokiu taptų.

„Bet skirtingi žmonės, skirtingi postai. O kalbant apie kačiukus, tai gali duoti kažkokį unikalų, greitą, bet laikiną sprendimą. Tačiau tie, kurie realiai gali vadintis žinomais socialiniuose tinkluose komunikuoja ilgai ir sistemingai, nevengia bandyti naujų idėjų, klysti ir vėl bandyti“, - kalbėjo jis.

Reikšti nepasitenkinimą – populiaru

T. Nemūra pastebi, kad socialinių tinklų naudotojai pastebėjo, kokį stiprų poveikį turi emocingi įrašai.

„Guostis ir skųstis, ypatingai biurokratiniais dalykais, vis dar yra ganėtinai populiaru, kaip ir kelti įmanoma daugiau pasipiktinimo. Esu pastebėjęs per pastaruosius 1-1,5 metų, jeigu daliniesi savo patyrimu, kuris yra kraštutinai neigiamas, žmonės, skaitantys, ką tu parašei, atrodo, kad yra netekę sveiko proto. Jie reaguoja į tai, ką tu parašei, visiškai nesigilindami į kontekstą ir netikrina faktų. Jeigu pataikei paspausti emocinį mygtuką, žmogus greičiausiai perkels estafetę toliau nepagalvodamas, kad tai tik dalis istorijos ir viskas galėjo būti visai ne taip“, - kalbėjo pašnekovas.

Jis primena pavyzdį su vaizdo įrašu, kuriame vaizduojamas prekybos tinklo logotipas ir skausmingos vištų laikymo sąlygos.

„90 proc. žmonių, pamačiusių tą video, turbūt galvoja, kad prekybos tinklas augina tas vištas ir taip su tomis vištomis elgiasi. Prasideda neapykantos banga su vienos žvaigždutės vertinimais, komentarais, grubus puolimas, o iš šalies žiūri ir galvoji, kad įrašo autoriai turėtų susilaukti teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad žmogus pristatydamas savo poziciją ir dabar bando kiek įmanoma daugiau hiperbolizuoti, kampus užaštrinti, kad tai paveiktų kuo daugiau auditorijos. Jei banke laukiau 20 min. ir taip parašysiu, efektas bus prastesnis nei rašyti, tai – žemė, kurioje laikas stovi, kiek galima ir t.t.“, - vardijo T. Nemūra.

Kitos rūšies įrašai, kurie yra gana populiarūs socialiniame tinkle, tai džiaugsmas, jei laimimos varžybos ar pasiekiami kiti laimėjimai.

„Visgi, dažnu atveju populiarumo socialiniame tinkle sulaukia ne pats turinys, o turinio kūrėjas, tad reikia atsakyti į klausimą, kodėl jūsų įrašus kitiems turėtų būti įdomu skaityti. Ar požiūris yra originalus, ar patirtys yra išskirtinės, ar yra kitų argumentų. O jeigu tik norima skelbti, kas šiandien yra populiaru, galima paieškoti juokelių, paskaityti įdomesnių naujienų ir bandyti pasidalinti jomis, tačiau kažin ar tai leis sukurti konkretų jūsų įvaizdį“, - apibendrino T. Nemūra.

A. Katauskas priduria, kad socialinių tinklų vartotojai yra kaip vaikai - niekada nemeluoja: jei jiems turinys nepatinka, jie nereaguoja.

„Kartu socialiniai tinklai yra itin platūs, juose randa nišą labai daug skirtingų nuomonių. Ir, jei tu sieki specifines auditorijos dėmesio, būdamas savimi, turėdamas, ką pasakyti dėl savo hobio, veiklos, interesų, sporto, susirinksi savo auditorija“, - patarė A. Katauskas.

Šiemet gegužę skelbta, kad, JAV socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, žmonių, prisijungiančių prie socialinio tinklo bent kartą per mėnesį, skaičius išaugo iki 1,94 mlrd. žmonių, iš jų beveik 1,3 mlrd. vartotojų prie socialinio tinklo prisijungia kasdien.

Šiemet balandį skelbta, kad pasaulyje yra 7,5 mlrd. gyventojų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (26)