„Air-gen“ – tai elektros energijos generatorius, kurio pagrindas yra Geobacter genties bakterijų kuriamas baltymas. Iš jo mokslininkai suformavo elektrai laidžius nanolaidus, kurie „Air-gen“ prietaise yra sujungiami su elektrodais. Baltymai reaguoja su ore esančiu vandeniu ir taip yra sukuriama elektros energija. Mokslininkai teigia, kad kol kas tai yra daugiausiai potencialo turintis baltyminių nanolaidų panaudojimo būdas.
„Air-gen“ prietaisas turi keletą privalumų prieš kitus švarios energijos šaltinius. Tokie prietaisai gali stovėti praktiškai bet kur. Žinoma, šiems generatoriams reikia drėgmės, tačiau net Sacharos dykumoje jos yra pakankamai, kad „Air-gen“ veiktų (nors geriau veiktų ne tokiose sausose vietose). „Air-gen“ gali stovėti viduje ar lauke. Ir, svarbiausia, elektra gaminama nuolat – ir dieną, ir naktį.
„Mes tiesiog gaminame elektrą iš „gryno oro“. „ Air-gen“ gamina švarią energiją visą parą“ , – sciencealert.com sakė elektrikos inžinierius Jun Yao iš Masačusetso universiteto.
Saulės ir vėjo jėgainės gali būti labai didelės, o štai „Air-gen“ prietaisas, išbandytas tik laboratorijoje, yra visai mažas. Jį sudaro vos 7 mikronų storio baltyminių nanolaidų sluoksnis, įterptas tarp dviejų elektrodų. Kitaip pasakius, nanolaidų pluoštas siurbia vandens garus iš oro, o baltymai su jais reaguoja. Dėl šio baltyminių nanolaidų sluoksnio formos ir fizinių savybių, gaunamas elektros krūvis. Šiuo metu pasiekiamas srovės tankis – 17 mikroamperų iš vieno kvadratinio centimetro. Mokslininkai teigia, kad jo pakaktų dėvimos elektronikos prietaisams maitinti, tačiau ateityje tikimasi sukurti tokius efektyvius „Air-gen“ prietaisus, kad net išmaniesiems telefonams nebereikėtų baterijų.
Tiesą sakant, mokslininkų svajonės yra dar didesnės. Jei tik pavyks išvystyti pramoninį baltyminių nanolaidų gamybos metodą, „Air-gen“ galėtų būti inkorporuojami į namų dažus. Mokslininkai taip pat norėtų gaminti ir didesnius generatorius, kurie teiktų energiją visam namui ir namas galėtų būti nepriklausomas nuo elektros tinklo.
Ir visa tai – dėl vienos Geobacter genties bakterijos. Šie mikrobai prieš 30 metų buvo atrasti Potomako upėje JAV. Mokslininkai pastebėjo šių bakterijų išskiriamus baltymus ir ėmė su jais eksperimentuoti. Tyrimai parodė, kad iš to baltymo pagaminus nanopluoštą ir jį suspaudus tarp dviejų elektrodų, galima gauti elektros srovę. Taigi, vėliau prasidėjo prietaiso tobulinimas ir papildomi tyrimai. Jų reikės ir daugiau, tačiau mokslininkai neabejoja, kad „Air-gen“ įmanoma pakelti į komercinio prietaiso lygį. Kliūtys, kurias reikia įveikti – baltyminio nanopluošto gamybos sunkumai bei „Air-gen“ jėgainių ilgaamžiškumas.
Plačiau su moksliniu tyrimu galite susipažinti ČIA.
