Pasak Interneto paslaugų centro vadovės Daivos Tamulionienės, istorijos apie telefoninius sukčius, dažniausiai iš senolių apgaule išviliojančius nemenkas sumas, yra tapę kone kasdienybe. Deja, bet įmantriais apgaulės metodais veikiama ir internete, rašoma pranešime spaudai.

„Pastarosiomis dienomis .lt domenų turėtojai gauna elektroninius laiškus iš neegzistuojančios įmonės „DNS Lithuania“, kuriuose informuojama, kad kažkas esą nori įkurti tokį pat žymenį .com domene. Laiške siūloma įkurti analogišką turimam .lt domenui interneto vardą .com domene, nors tokios būtinybės nėra“, – aiškina D. Tamulionienė.

Sukčių sunčiamas laiškas

Domeno vardas dnslithuania.com, iš kurio siunčiami minėti elektroniniai laiškai, yra įkurtas tik 2019 m. lapkričio mėnesį. Juridinių asmenų registre įmonės, kurios pavadinimas būtų „DNS Lithuania“, nėra, todėl rekomenduojama nepasitikėti asmeniu, kuris savo interneto svetainėje nenurodo duomenų.

D. Tamulionienės teigimu, su tokiomis pat sukčiavimo schemomis yra susidūrę ir kitų šalių domenų turėtojai. Šiais metais analogiški komerciniai pasiūlymai buvo peršami Belgijos vartotojams interneto svetainėje dnsbenelux.com, Slovakijoje – dnsslovakia.com, Airijoje – dnsireland.org.

„Akivaizdu, kad toks agresyvus elgesys turi nesąžiningos komercinės veiklos požymių, todėl gavus minėtą komercinį pasiūlymą reikėtų būti apdairiems ir nepasiduoti spaudimui, o pasikartojus – kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – pataria Interneto paslaugų centro vadovė.

IT ekspertas Marius Pareščius sako, kad tokius atvejus pradėjo pastebėti dar praeitą savaitę. Pasak jo, žmonių prašoma pervesti pinigus į sąskaitą Lenkijoje, kuri priklauso ne juridiniam, o fiziniam asmeniui. Tai padarę žmonės negauna nei sutarties, nei sąskaitos faktūros.

„Įmonės rekvizitai, nurodomi svetainėje, yra neegzistuojantys, kaip ir susirašinėjime minimas asmuo, kuris per savaitę buvo pakeistas kitu. Be to, įmonė, gavusi pinigus, užregistruoja domeną metams ir jo savininku palieka save, nors tai slepia per privatumo nustatymus, ir dingsta“, – aiškino M. Pareščius.

M. Pareščius sakė pagal išrašytų sąskaitų numerėlių seriją spėjantis, kad yra iki 500 įmonių, kuriems šie sukčiai išrašė sąskaitas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (22)