Studentai sukūrė kainų palyginimo programėlę

Inovatyvus ir modernus mokymas(is) universitete ne visuomet yra tik graži deklaracija, skirta pritraukti studentus. Teisingai motyvuoti, jie geba savarankiškai sukurti aukšto lygio, praktiškai pritaikomus produktus.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentai per semestrą sukūrė programėlę, skirtą palyginti produktų kainas prekybos centruose.

Per 10 metų dėstymo Vilniaus universitete ir tuo pačiu vadovavimo netradicinius IT sprendimus vystančiai organizacijai, Vytautui Ašeriui tenka pažinti ir jaunuosius studentus, ir jau karjerą pasiekusius, perspektyvius specialistus. Tačiau per 450 darbo pokalbių pasamdęs vos 45 specialistus, jis ieško būdų padėti jauniesiems specialistams tobulėti sparčiau ir lengviau įsilieti į darbo rinką.

Būdas mokyti kurti ir pritaikyti

Šiandien darbdaviai ieško specialistų, kurie galėtų atlikti ne tik techninius veiksmus, bet ir turėtų platų požiūrį, atsakomybės jausmą, gebėtų pažvelgti į save iš šono ir įvertinti savo veiksmus, kitaip tariant, būtų brandžios asmenybės. Pastebima, kad ateinantiems į darbo pokalbius dažniausiai trūksta savarankiškumo, gebėjimo prisitaikyti nuolat kintančioje aplinkoje bei darbo komandoje įgūdžių, empatijos. Tai yra būtini įgūdžiai ne tik IT specialistams, bet ir visiems jauniesiems darbuotojams.

„Siekiant lavinti šiuos įgūdžius, rudens semestro užduotis mano studentams buvo sukurti praktiškai pritaikomą programėlę išmaniajam telefonui, galinčią palyginti produktų kainas parduotuvėse. Viena projekto dalis buvo aiški – jiems reikėjo pritaikyti tai, ką sužinojo paskaitose. Tačiau kitoje dalyje studentai savarankiškai turėjo išsiaiškinti, kaip kuriant programėlę pritaikyti jiems naujus vaizdų atpažinimo ir mašininio mokymosi principus. Darėme eksperimentą, kurio pabaigos nežinojome ir patys“, – apie išskirtinę užduotį pranešime žiniasklaidai cituojamas dr. V. Ašeris, Vilniaus universiteto dėstytojas, partnerystės profesorius ir vieno iš „Danske Bank“ padalinių vadovas.

Jo vadovaujami studentai sukūrė programėlę, kuri nuskenuoja prekybos centrų čekius, kaupia ir nagrinėja juose esančią informaciją, o vėliau naudotojams gali parekomenduoti, kur jiems reikalingos prekės kainuoja pigiau. Tiesa, parsisiųsti programėlę galimybės kol kas nėra – jos komercializavimas galėtų būti atskiras projekto žingsnis.

Z karta nori suprasti, ko dar nemoka

Siekiant studentams padėti „išmokti mokytis“, svarbu suprasti, kad į universitetų suolus ateina Z kartos atstovai. Aukštosiose mokyklose jie tikisi išmokti ne vieną konkrečią specialybę, o derinti tarpdisciplininį mokymąsi, kai atlikdamas vieną užduotį, turi pritaikyti ne vienos srities žinias.

„Dirbdamas su tokiu projektu jaučiau, kad kiekviena papildoma savarankiško darbo valanda atnešė naujų žinių. Žinoma, pirma reakcija išgirdus užduotį buvo baimė ir nežinia, kaip reikės viską atlikti, bet supratau, kad teks tiesiog labai pasistengti“, – pasakoja Marius Kurbakovas, vienas geriausiai užduotį atlikusių studentų.

Mokant mokytis, galima užduotis formuluoti taip, kad studentai patys rastų reikiamą motyvaciją gilintis į naujas programavimo kalbas, kurti praktiškai pritaikomus produktus, o kartais net pabandyti vadovauti komandai. Studentas Tomas Mūžas tvirtina, kad motyvacija ir jos paieškos taip pat gali būti naujas iššūkis: „Man teko vadovauti komandai, kurioje buvo ir daugiau, ir mažiau motyvuotų, todėl turėjau atrasti būdą, kaip suburti juos visus bendram darbui, kuriuo galėtume didžiuotis“.

Pasak jo, tokie nauji iššūkiai padeda auginti kompetencijas – jie padeda suprasti, kiek iš tiesų dar galima ir reikia išmokti.

Per projektą – žvilgsnis į darbo rinką

Universitete atliekant tokio pobūdžio užduotis, studentams atsiranda galimybė bent akies krašteliu pamatyti, kokia iš tiesų yra darbo rinka, į kurią jie netrukus įsilies. Taip kur kas lengviau įsivaizduoti, kaip atrodo darbas įmonės viduje, kokios kompetencijos reikalingos, atsiranda suvokimas apie darbą komandoje ar su klientais.

„Anksčiau turėjau viziją, kad jeigu įmonė naudoja vieną programavimo kalbą, užtenka tik ją ir mokėti. Klydau. Taip pat pamatėme, kaip planuoti darbus, testuoti programas, pateikti jas vartotojui, o tai yra neatsiejama darbo įmonėje dalis“, – pasakoja vienas iš studentų Valentinas Kaminskas.

„Universitetuose svarbu studentams suteikti galimybę kurti iš tiesų praktiškus produktus, parodyti, kad dirbant komandoje nelieka neįmanomų ar neišmokstamų dalykų, o jų pritaikomumą įrodyti realiais pavyzdžiais iš darbo rinkos. Tinkamai motyvuoti studentai gali padaryti daug daugiau, nei jų prašoma ar tikimasi“, – apibendrina V. Ašeris.