aA
Socialiniai tinklai jau nebėra tik banalūs draugų ir pažįstamų katalogai – jie yra tapę universaliais įrankiais verslui, žiniasklaidai ir politikai. Tad nenuostabu, kad ilgai netruko, kol šiuos įrankius pastebėjo ir nusikaltėliai – beveik kasdien rizikuojame patekti į sukčių ar melagingos informacijos skleidėjų rankas.
© Shutterstock nuotr.

Į panašias pinkles prieš keletą savaičių pateko keli tūkstančiai „Instagram“ vartotojų, tapusių avalynės prekybos tinklo „Batų kalnas“ ambasadoriais („influenceriais“) šiame socialiniame tinkle. Tikėtina, jog šią melagingą paskyrą internetiniai sukčiai sukūrė tam, kad vėliau netikrą paskyrą su tūkstančiais sekėjų parduotų juodojoje rinkoje. Naujasis šios savininkas būtų tiesiog pakeitęs jos pavadinimą, o visi patiklūs vartotojai vieną dieną taptų visai ne batų parduotuvės sekėjais.

Įvairių kibernetinio saugumo bendrovių duomenimis, dalis socialinių tinklų paskyrų yra netikros. Skaičiuojama, kad „Facebook“ turi apie 2–3 proc., „Instagram“ – apie 8 proc., o Lietuvoje mažiau populiarus „Twitter“ – net iki 15 proc. melagingų paskyrų. Iš viso pasaulyje yra apie 3 mlrd. socialinių tinklų vartotojų, be to, didelė dalis jų turi paskyras skirtinguose tinkluose. Tai reiškia, kad dešimtys (o gal ir šimtai) milijonų profilių yra netikri, tad visai realu manyti, kad kiekvienas mūsų bent kartą buvo susidūręs su vienu iš jų.

Zombiai slepiasi kapinėse

Didžiausią internetinių nusikaltėlių dėmesį traukia galimybė pasipinigauti. Juolab, kad socialinių tinklų kūrėjai yra sudarę puikias sąlygas melagingoms paskyroms tarpti – nenaudojami ar pamiršti profiliai nėra trinami, o norint susikurti naują profilį, reikalavimų kartelė ypač žema.

„Facebook“ tinkle plyti ištisas kapinynas nenaudojamų paskyrų, tarp kurių labai lengva paslėpti netikrus profilius. Žmonės nusprendžia nebesinaudoti socialiniu tinklu, arba sukuria kelias paskyras, tačiau naudoja tik vieną, dažnai bendrovės susikuria laikinas paskyras, dedikuotas konkrečiai reklamos kampanijai ir vėliau ją apleidžia“ – pranešime spaudai cituojama Jarūnė Narkevičiūtė, socialinės medijos agentūros „bigNow“ vadovė.

Kitas veiksnys, ekspertės teigimu, yra ypač maži reikalavimai, kuriant naują paskyrą. Pavyzdžiui, norint sukurti „Facebook“ paskyrą verslo įmonei, nereikia pateikti jokių dokumentų, įrodančių, kad verslas egzistuoja. Tai reiškia, kad bet kuriam vartotojui užtruks kelias minutes, kad sukurtų naują įmonės profilį. Dar daugiau, šiandien kibernetiniai nusikaltėliai tokiems nuobodiems darbams pasitelkia programas – taip vadinamieji „botai“ gali beveik be žmogaus įsikišimo tiek kurti paskyras, tiek publikuoti jose įrašus.

Greitą darbą velnias neša

Tiesa, toks „juodas biznis“ turi savo specifiką – jei netikra paskyra sulaukia didelio populiarumo, ją greitai pastebi socialinių tinklų moderatoriai arba patys vartotojai. Todėl nusikaltėliai turi išlaikyti tam tikrą balansą ir per daug neišsišokti. Tačiau už smulkesnes paskyras gauna mažiau pinigų, todėl tenka jas kurti urmu. Toks skubėjimas priverčia pridaryti klaidų arba ne iki galo išbaigti netikrą paskyrą, todėl sąžiningiems vartotojams tereikia šiek tiek kantrybės ir atidumo, kad atskirtų pelus nuo grūdų.

„Dažnai netikrą paskyrą išduoda jos kūrėjų aplaidumas. Nepilnai surašyta informacija apie įmonę, nenurodyta interneto svetainė ar fizinis adresas – tokios detalės turėtų pažadinti mūsų budrumą. Pavojaus sirena turėtų kaukti, jei tokiame profilyje įrašai skelbiami retai ir nereguliariai, jie yra su klaidomis, o iliustracijos sukurtos nekokybiškai“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.

Juk būtų sunku įsivaizduoti verslininką, kuris atmestinai pažvelgtų į savo įmonės „Facebook“ profilį – pradedantieji jam tobulinti kartais skiria pernelyg daug laiko, o stambūs verslai rizikuoja savo reputacija, tad irgi įdeda nemažai darbo ir lėšų, kuriant įmonės paskyrą socialiniame tinkle. O štai pagrindinis sukčių tikslas – kuo greičiau sukurti paskyrą, kuri pradėtų rinkti mažiau akylesnius sekėjus, todėl nelieka laiko atidžiau parinkti įtikimas detales.

„bigNow“ ekspertė vardina ir kitus požymius, rodančius, kad socialinių tinklų paskyra gali būti netikra. Kilus įtarimų, reikėtų peržvelgti įmonės profilio sekėjus bei kas peržiūri įrašus socialiniame tinkle – jei daugumą sudaro užsienietiškos paskyros, tikimybė, kad tai netikras profilis, stipriai išauga.

Pavojaus varpai turėtų skambėti, pastebėjus paskyra turi tūkstančius sekėjų, tačiau nesimato sekėjų įvertinimų, rekomendacijų skiltis išjungta ir įmonė nereaguoja į komentarus po įrašais ar neatsako į asmenines žinutes. Galiausiai, visada reikėtų naudotis „Google“ paieška – joje suvedus įmonės ar prekės ženklo pavadinimą, susirasti oficialią svetainę ir žvilgtelėti, ar įmonė turi socialinio tinklo paskyrą ir ar ji sutampa su ta, kuri sukėlė įtarimų.

Netikra paskyra. Kas toliau?

„Visi aukščiau išvardinti požymiai gali būti priskiriami ir ypač aplaidžiai įmonei, ar tiesiog pamirštai socialinio tinklo paskyrai. Visgi, kai profilio įrašuose atsiranda prašymai spausti internetines nuorodas vedančias į įtartinas svetaines, arba sekti nesusijusių bendrovių paskyras – galime būti tikri, kad tai sukčių sukurta paskyra“, – reziumuoja J. Narkevičiūtė.

Tokiu atveju reikia traukti rankas nuo klaviatūros, net jei siūlomų prekių ar paslaugų kaina atrodo neįtikėtinai gera. Beveik garantuotai tuoj būsime paprašyti suvesti asmeninius bei bankinius duomenis specialioje formoje. Kaip ir bet kokio nusikaltimo atveju, vienintelis kelias užkirsti jam kelią – praneši apie jį atsakingiesiems. Įtartinas paskyras reikėtų raportuoti socialinio tinklo moderatoriams – tam yra sukurti specialūs įrankiai.

Žinoma, ir pačioms įmonėms reikėtų periodiškai rūpintis, ar sukčiai neteršia reputacijos bei pasitikrinti, ar socialiniuose tinkluose neatsirado paskyrų tokiu pačiu ar panašiu vardu.

„Pastebėjus tokius atvejus, reikia pateikti reikalavimus pažeidėjams pašalinti ar pakeisti tokias paskyras. Nepavykus susitarti gražiuoju, reikėtų pateikti pranešimą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, pasinaudojant tam skirtais įrankiais socialiniame tinkle“, – pataria advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Stasys Drazdauskas.

Advokatas sako, kad netikros paskyros gali turėti ir kelis tūkstančius sekėjų, tačiau jų skleidžiamo turinio pasiekiamumas gali siekti dešimtis tūkstančių socialinio tinklo naudotojų. „Dėl nekokybiško ir klaidinančio turinio komunikacija gali pakenkti įmonės įvaizdžiui ir reputacijai, o tokia žala, nors sunkiai išmatuojama, yra didžiausia“, – teigia S. Drazdauskas.

Pasak jo, tuo pačiu reikėtų pasidaryti pažeidžiančio turinio nuotraukas ar net vaizdo įrašus, kurie pravers tuo atveju, jei pažeidėjas nereaguos į geranoriškus raginimus. Dažnai nusikaltėliai vengia akivaizdžių prekės ženklo ar įmonės pavadinimo sutapimų, todėl tokie vizualūs įrodymai pravers teisiškai vertinant pažeidimą.

Gali atrodyti, kad socialiniuose tinkluose tarpstantys sukčiai nedaug kuo rizikuoja – dažniausiai melagingos paskyros panaikinamos, o patys jų kūrėjai nėra identifikuojami ir tęsia savo veiklą. Vis tik „Sorainen“ ekspertas teigia, kad yra nemažai atvejų, kuomet sukčiai yra nustatomi ir yra priversti atlyginti prekės ženklui padarytą žalą.

„Vartotojai galėtų savo teises ginti, kreipdamiesi į vartotojų teises ginančias institucijas, kurios atliktų oficialų tyrimą, galėtų nustatyti pažeidėjus ir skirti baudas. Taip pat įmonėms rekomenduočiau pačioms socialiniuose tinkluose kuo greičiau sukurti paskyras, kurios kuo tiksliau atitiktų jų prekės ženklą“, – pataria S. Drazdauskas.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad, nustačius neteisėtą veiklą vykdžiusius asmenis, jiems gali tekti mokėti baudą, kuri siektų iki 800 eurų, o nustačius padarytą didelę žalą – iki 19 000 eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Visame pasaulyje sutriko „Facebook“ veikla (141)

Visame pasaulyje sutriko socialinio tinklo „Facebook“ veikla. Svetainė su sutrikimais veikia ir...

Ar įmanoma iš lėktuvo salono patekti į krovinių skyrių? (16)

Didesni lagaminai yra laikomi lėktuvo krovinių skyriuje, kuris įprastai būna po salono grindimis....

„Google“ sugalvojo originalų būdą tiekti Afrikai internetą (17)

Atvesti į Afrikos kaimo vietoves greitaeigį, plačiajuostį internetą daugumai tą padaryti...

„Apple“ sumažino naujųjų „iPhone“ gamybą (17)

Populiariųjų „ iPhone “ telefonų gamintojas „Apple Inc“ sumažino visų trijų naujų...

10 naudingų programėlių, kurios pravers įvairiais gyvenimo atvejais

Ruletė, garso matuoklis, metalo detektorius ir kiti naudingi daiktai visada gali būti prieinami.

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (582)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (8)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (234)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (5)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (237)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Gyvai / Paskutinė galimybė pelnyti tašką Tautų lygoje: Serbija – Lietuva (36)

Lietuvos futbolo rinktinė baigia kovas debiutiniame Europos tautų lygos turnyre rungtynėmis...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...

Vadina sukčiavimu: vilnietis pakraupo sužinojęs, kiek kainavo tetos kelionė taksi (7)

Praėjusią savaitę DELFI perskaičiau pasipiktinusios pilietės tekstą apie Vilniaus taksi...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (399)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (21)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...