aA
Skirtingais skaičiavimais, nepageidaujamos elektroninio pašto žinutės šiuo metu sudaro apie 80 proc. elektroninio pašto srauto. Tokie elektroniniai laiškai siuntėjui praktiškai nieko nekainuoja, tačiau dideli jų srautai ne tik mažina tinklų pralaidumą, bet ir atima daug gavėjo laiko rūšiuojant korespondenciją.
Internetas, technologijos
© Corbis/Scanpix
Specialistai pripažįsta, kad, nepaisant galiojančių teisės aktų, kontroliuoti interneto šiukšlintojus, itin sudėtinga.

Nepageidaujamos masiškai elektroniniu paštu siunčiamos žinutės dažniausiai yra reklaminio pobūdžio. Nors daugelyje šalių įstatymai riboja, vadinamąjį SPAM‘ą, specialistai pripažįsta, kad kovoti su tokios informacijos siuntėjais itin sudėtinga.

„SPAM‘o siuntėjo variklis yra ekonominė nauda, kurią jie gauna siųsdami SPAM‘ą ir ta nauda priklauso nuo išsiųsto SPAM‘o kiekio. Todėl sukčiai vis randa naujų metodų, kaip išsiųsti SPAM‘ų ir išsiųsti kuo didesniais kiekiais“, - sako Ryšių reguliavimo tarnybos vyriausiasis specialistas Rytis Rainys.

Anot Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Zitos Čeponytės, internetinių šiukšlių siuntėjai pažeidžia daugybę teisės aktų: „Susijęs su privatumo pažeidimu, tai - vartotojų klaidinimas, taip pat yra kertamas vartotojo pasitikėjimas e-prekyba. Kaip rodo Tarptautinės vartotojų organizacijos tyrimai, dalis vartotojų vengia naudotis e-parduotuvių paslaugomis vien dėl to, kad bijo vėliau e-pašo dėžutes užplūsiančio nereikalingos informacijos srauto“.

Tačiau kiti ekspertai sako, kad teisės aktai pakankamai reglamentuoja informacijos skleidimą internete, esą tam, kad neliktų nesusipratimų, reikia laiko.

„Kol nėra nusistovėjusi tradicija ir nėra kultūra susiformavusi, labai lengva ir pažeisti tą formavimąsi, gaudami tokias privilegijas, kaip technologijos, turime ir mokėti kainą už tai. Yra ir natūralūs saugikliai: jei vartotojams nepatiks įžūliai siūloma informacija, siuntėjas neprisistatinės, atitinkamai informacijos gavėjas ir reaguos“, - įsitikinusi Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė.

Lietuvoje komercinių pasiūlymų siuntimas fiziniams asmenims be jų sutikimo yra draudžiamas, už šį reklamos įstatymo pažeidimą gresia bauda iki 10 tūkst. litų. Tokio pobūdžio vartotojų skundus tirianti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija dalį pažeidėjų yra nubaudusi. Tačiau, specialistai pripažįsta, kad užsienio šalyse esančių siuntėjų identifikuoti dažniausiai beveik neįmanoma. „SPAM‘o siuntėjai gali falsifikuoti savo adresą, todėl atsekti patį siuntėją būna sudėtinga ir pritaikyti teisines priemones prieš jį,“ teigia R. Rainys.

Europos Parlamento priimtoje direktyvoje dėl nesąžiningos komercinės praktikos nepageidaujamų žinučių siuntimas įtrauktas į juodųjų veiklų sąrašą. Už tai bus skiriamos baudos. Bendrame internetinių šiukšlių sraute lietuviškos kilmės- kol kas vos keli procentai, tačiau sparčiai auga.

Lietuvos televizijos Naujienų tarnyba
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Huawei“ ir „Honor“ nustebino: pristatė beveik identiškus telefonus – kurį pasirinkti? (44)

Ką pasirinkti, kai ta pati kompanija siūlo du vienodus telefonus už identišką kainą? Tokia...

„IT+“: robotų mieste – humanoidų fiesta (1)

Robotų miestas – didžiausia Baltijos šalyse interaktyvi paroda, kurioje sutikome robotų,...

Milijonus elektroninio pašto slaptažodžių pagrobę programišiai parduoda ir Lietuvos institucijų darbuotojų duomenis (2)

Lietuvos kibernetinio saugumo ekspertai aptiko, kad programišiai bando parduoti milijonus...

„Nintendo“ pažėrė naujienų žaidimų mėgėjams (7)

„Nintendo Co.“ pristatė 18 anksčiau neskelbtų žaidimų. Taip kompanija siekia padidinti...

Kinų planai baugina: sudarė skolininkų žemėlapį, vis labiau kėsinasi į žmonių privatumą (32)

Kinijoje žengtas dar vienas žingsnis link totalios kontrolės ir tarpusavio sekimo. Kinijos...

Top naujienos

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (815)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (63)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Po nesėkmės trumpai kalbėjęs Šaras: nebuvo lyderio, kuris galėtų patempti (11)

Kauno „Žalgiris“ neapgynė pastaruosius du sezonus laimėtos Karaliaus Mindaugo taurės ,...

Pataria netylėti: kaip patikrinti, ar darbdavys po reformos neapgavo išmokėdamas atlyginimą (20)

Norint paprastai išsiaiškinti, ar darbdavys neapgavo išmokėdamas atlyginimą už šių metų...

Imunologė ragina nenumoti ranka į papildomus skiepus vaikams: nuo šių ligų pasitaikė ir mirties atvejų (2)

Vos tapę tėvais ir susilaukę vaikelio jau per pirmą pažintį su vaiko pediatru visi...

Iš Šri Lankos grįžusi lietuvė pakeitė požiūrį į arbatą, kurią geriame Lietuvoje (45)

Sunku žodžiais apsakyti, ką maisto tinklaraštininkui reiškia galimybė apsilankyti Šri Lankoje...

Karo akademijos profesorė: šių dienų šauktinis – labiau išsilavinęs (23)

Lyginant šauktinius , kurie tarnybą atliko prieš daugiau kaip dešimtmetį, ir tuos, kurie ją...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (309)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę (388)

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...