Deja, tinkamo vertimo angliškam žodžiui gadget lietuvių kalboje kol kas nėra. Vieni tai vadina įtaisu, kiti prietaisu, treti rašo gadgetas. Tačiau visi galvoje turi viena ranka laikomą elektroninį įtaisą, kuris arba atrodo šauniai, arba su juo galima nuveikti kažką šaunaus. Pavyzdžiui: išmanusis telefonas, lazeriukas, saulės baterijų varomas tarakonas ir panašiai. Sunku konkrečiai apibūdinti, tačiau, nesijaudinkite, tikras moksliukas visuomet pasakys, ar daiktas yra prietaisiūkštis, ar ne. Štai pavyzdžiui nešiojamas kompiuteris toks nėra, nes jis laikomas dvejomis rankomis.
Šiaip ar taip, pasaulyje kasdien sukuriama šimtai tūkstančių skirtingų prietaisiūkščių, tačiau pakalbėkime apie septynis pačius svarbiausius, pakeitusius pasaulio raidą.
„Motorola DynaTAC“
Kokios būtų mūsų dienos be mobiliojo telefono? Jei prieš penkiolika metų daug kas įtikinėjo, kad ir laidinis telefonas gerai, o mobilusis tik pasirodyti mandru tereikalingas, tai šiandien pastarieji komentatoriai taip kalba apie išmaniuosius telefonus, esa jų „Nokia 3310“, dar 2003 m. įsigyta už 1 Lt yra daugiau, nei gali žmogus norėti.
Žinoma tokių veikėjų buvo ir 1984-taisiais, kai „Motorola“ pristatė pirmąjį, plačioms masėms skirtą mobilųjį telefoną „Motorola DynaTAC“. Jis buvo tiesiogine to žodžio prasme kietas, ir, žinoma, sunkus, tačiau savo funkciją atliko taip gerai, kad greitu laiku prasidėjo mobiliųjų telefonų psichozė. Tuomet kainavęs 4 tūkst. JAV „dėdžių“, telefonas užima garbingą ir pačią pirmąją mūsų sąrašo vietą. Beje, nesenai atlikti tyrimai parodė, kad net 75 proc. Pasaulio gyventojų naudojasi mobiliaisiais telefonais, įskaitant ir besivystančias šalis.
„Regency TR-1“ radija
Vos 50 JAV dolerių kainavęs radijo aparatas sukėlė tikrą revoliuciją, kadangi jis buvo pakankamai mažas ir patogus, kad jį būtų galima pasiimti visur kartu. 1954 m., parduotuvių lentynose atsiradęs „Regency TR-1“ pakeitė požiūrį ir į muziką, bei padėjo pamatus dideliems nešiojamiems boom box tipo magnetofonams, „Walkman“ ir „iPod“ grotuvams. Juk 1950-taisiais prasidėjo rokenrolo era, o žingsniuojantis gatve stileiva, galėjo klausytis muzikos prisidėjęs įrenginį prie ausies. Muzika žengė didelį žingsnį nuo koncertų, iki kažko asmeniško, ką klausai būdamas vienas. Jei nežinote, kam dėkoti už pop muzikos atsiradimą, dėkokite šiam prietaisiūkščiui.
„Zenith Space Commander“
Šis įrenginys atkeliauja iš laikų, kai dar buvo madinga daiktams suteikti skambius pavadinimus, o ne numeruoti skaičiais.
Pažvelkite į savo televizorių. Ar įsivaizduoja jį be nuotolinio pultelio? Taip, jau yra televizorių valdomų gestais ir balsu, tačiau didžioji dauguma pasaulio gyventojų vis dar neįsivaizduoja ir ilgai neįsivaizduos televizijos žiūrėjimo be TV pultelio.
Jei nors kartą matėte serialą „Reklamos vilkai,“ veikiausiai pastebėjote medines dėžutes, su mirgančiu paveiksliuku jose, apie kurias susispietę tupi vaikai. Taip taip, tai televizorius, ir žmonės seniau nenardydavo tarp kanalų per reklamos pertraukėlės, nes TV pultelių neturėjo.
Pirmasis šį nesusipratimą ištaisė „Zenith Space Commander“, kuris buvo net ne elektroninis, o mechaninis įrenginys. Paspaudus mygtuką, mažytis kūjis trenkdavosi į skambutį, kurio negirdėdavo žmogaus ausis, tačiau išgirsdavo televizorius. Veikiausiai kabelinė televizija be tokios paskirties įrenginio nebūtų atsiradusi, nes kas gi keltųsi perjungi kanalą 200-300 kartų?
„Atari 2600“ pultelis
Kompiuteriniai žaidimai pasirodė gerokai seniau, nei atsirado jiems valdyti skirti pulteliai. Žinoma atsiras būrys šaukiančių, kad klaviatūra ir pelė – tinkamiausi prietaisai žaidimams žaisti, bet jie tik kvailina save. Geriausias ir šauniausias būdas – prie televizoriaus, su pulteliu rankose. Bent jau žinoma iki tol, kol „Microsoft Kinect“ taps prieinamas kiekvienam.
Pats pirmasis, „Atari 2600“, turėjo vieną svirtį ir vieną didelį mygtuką ir 1980-ųjų vaikams suteikdavo daug džiaugsmo.
Rankinis barkodų skaitytuvas
Barkodai sukūrė informacinę infrastruktūrą šiandieninės prekybos sistemoms. O barkodų skaitytuvai davė pagrindą „FedEx“, UPS ir „Amazon“. Nebereikia lakstyti su storu sąsiuviniu po parduotuvę, kad inventorizuoti prekes. O paprastam pirkėjui žinoma smagu, kai vietoje to, kad nuo žemės pakelti sunkų daiktą statybinių medžiagų parduotuvėje, pati pardavėja pasilenkia ir nuskenuoja daiktą.
„Polaroid“ fotoaparatai ir beždionėlė
Ar pamenate, kaip vaikystėje jus tėvai veždavosi į Palangą ir ten prie tilto galėjote nusifotografuoti su beždžionėle, o nuotrauka išlįsdavo po kelių minučių? Fotografuoti, ir nuotraukas gauti akimirksniu 1999 m., atrodė kaip stebuklas.
Tačiau labai greitai šias, „Land“ (pagal kūrėjo Edwino Lango pavardę) tipo kameras pakeitė skaitmeninės, tad nuotraukomis su beždžionėle spėjo pasidžiaugti tik nedaugelis. Šiaip ar taip, pasaulyje šios kameros buvo pradėtos naudoti daug seniau ir buvo analoginės fotografijos viršūnė.
„iPod/iPhone/iPad“
Tai taip akivaizdu, kad veikiausiai net nereikia vargintis daug pasakojant. Kiekvienas iš šių įrenginių sukūrė po naują nišą ir žmones padarė žmonėmis. Pridaigino hipsterių, tapo masinės kultūros reiškiniu. Prieš penketą metų žmonės klausdavo ne kokią muziką mėgsti, bet kas yra tavo „iPod“ grotuve? Net JAV prezidentai nesikuklindavo ir skelbdavo, ką niūniuoja bėgiodami rytais. Sakoma, kad „iPod“ pripratino žmones pirkti muziką (pas mus, žinoma, žmonės dar nesuprato, kad piratavimas = vagystė).
Vėliau sekė „iPhone“ ir atsirado frazė: tam yra programėlė, nes atrodė, kad kiekvienam veiksmui atlikti „iTunes“ parduotuvėje guli programėle. Taigi, „iPhone“ pagimdė programėlių madą ir ekosistemą, kuri, beje, be priekaištų kol kas funkcionuoja tik „Apple“ įrenginiuose (štai pvz. „Android“ sistemoje piratavimas toks didelis, kad kūrėjai, net nebesivargina šiai OS kurti ir originalų turinį perkelia į „Apple“ įrenginius).
Ir galop sekė „iPad“, kuriam pasirodžius įprastų asmeninių kompiuterių pardavimai pradėjo smukti.
