Yra toks posakis „istorija turi tendenciją kartotis“. Šįsyk, deglų šviesos nutvieksta, tarp vakaro žarų dunkso „Apple“ tvirtovė. Aplink ją, nusiteikusi žūtbūtiniam susidūrimui ir pragaištingoms batalijoms, telkiasi „Samsung“ orda. Ilgai besitęsiančios kovos dėl vietos po saule užgrūdino ordą, ji gali prisitaikyti prie bet kokios situacijos, pajėgi įveikti bet kokią kliūtį. Tuo pat metu ji dar ir be galo paslaptinga. Praeivis gatvėje, paklaustas, kas yra „Samsung“ vadovas, atsakymo nežinos, niekas nesugebės apibūdinti jo išvaizdos. Už didžiųjų Vakarų informacinių technologijų bendrovių pavadinimų visuomet slypi ar su jomis asocijuojasi garsios pavardės (Markas Zuckerbergas, Billas Gatesas, Steve’as Jobsas...), o „Samsung“, kaip ir daugelio kitų Pietų Korėjos ar Rytų bendrovių vadovų, lieka fone. Bendram išprusimui paminėsime, kad Lee Byung-chullas „Samsung“ grupę įkūrė dar iki įsivažiuojant Antrajam pasauliniam karui. Šiandien grupei vadovauja Lee Kun-hee.
Bet svarbiausia tai, kad, vakaro sutemoms besileidžiant, tiek tvirtovės viduje, tiek už jos sienų netyla šnabždesiai, ar „Samsung“ taps „Apple“. O jei taps, ar išlaikys savo unikalumą, susitapatinusi su konkurente?
Iškilimas
„Samsung“ visuomet vadovavosi strategija, kad būtina statyti už kiekvieną lenktynėse dalyvaujantį žirgą, o dar geriau tarp jų turėti ir savąjį, už kurį, žinoma, taip pat bus statomi dideli pinigai. Nepalikti nė vieno iki galo neišžvalgyto kelio ar takelio. Tiesa, ar tai taupi strategija – kitas klausimas, nes sukurti dešimt įrenginių tam, kad pagamintum tą vieną tinkamiausią, ne visuomet efektyvu. Bet „Samsung“ vadovai bendrovės laivę lig šiol plukdo neįtikėtinai puikiai.
Panašėjimas
Spaudoje ne kartą mirgėjo tekstai apie teisinius „Apple“ ir „Samsung“ ginčus (jie vis dar tęsiasi), kai „Apple“ širsta dėl „Samsung“ noro daugybę dalykų atlikti taip pat, kaip tai daro pati „Apple“. Be produktų ar jų aksesuarų išvaizdos linijų mėgdžiojimo, nueita iki to, kad „Samsung“ atkartojo net pakuočių ir jų instrukcijų dizainą, TV reklamos stilių (kartais nesikuklindavo įdarbinti net ir tuos pačius aktorius!). Reklamose „Apple“ pašiepiama lygiai taip pat, kaip ji seniau pašiepdavo „Microsoft“.
Bumbt! Smūgis atgal. Pastangos susitapatinti su „Apple“ ar ją pamėgdžioti neliko nepastebėtos. Visų pirma, 1 mlrd. JAV dolerių bauda, tačiau „Samsung“ vertėjo rizikuoti. Baudos suma dar nėra galutinė, pamirksėjus akutėmis teisme gali pavykti ją sumažinti perpus, tačiau įgyta patirtis ir ilgalaikis poveikis bendrovei – išskirtinis. „Samsung“ išmoko svarbiausią pamoką – vartotojai mėgsta gražius ir efektyvius daiktus. Kodėl „Apple“ turi daug gerbėjų? Nes kuria gražius daiktus. Išvada: jei „Samsung“ kurs gražius daiktus, ji taip pat nusipelnys meilės. O jei gražūs daiktai dar bus pigūs ir funkcionalūs, jie bus graibstomi it karštos bandelės, dykai dalijamos benamiams.
Beje, „Samsung“ nedera tiesiogiai lyginti su „Apple“ ar „Google“ pagal veiklos spektrą. „Samsung“ niekada nemėgino susikoncentruoti ties viena veikla, ji gamina tiesiogine to žodžio prasme viską. Kiekvienais metais bendrovė parduoda maždaug 31 mln. televizorių (apie tai „Microsoft“, „Google“ ar „Apple“ gali tik pasvajoti). Taip pat milijonus skiria jų pačių gaminamų įrenginių dalių, ryšio technologijų (bendrovė diegs 4G tinklą Indijoje), kompiuterių priedų tyrimams. „Samsung“ tenka net 40 proc. DRAM ir „NAND Flash“ atminties, 26 proc. skystųjų kristalų (LCD) ir net 97 proc. organinių šviesos diodų (OLED) ekranų technologijos rinkos! Be šių komponentų savo gaminius sunkiai įsivaizduotų kiti informacinių technologijų gigantai. Analitikai iš „IC Insights“ spėja, kad iki 2014 m. „Samsung“ aplenks net „Intel“ ir taps didžiausia pasaulio procesorių gamintoja. Bendrovės pelnas šioje srityje per pastaruosius dešimt metų išaugo nuo 3,4 proc. 1999-aisiais iki 13,5 proc. 2009 metais. „Hewlett Packard“, „Dell“ ir kiti kompiuterių gamintojai yra didieji „Samsung“ klientai arba konkurentai. Ir nė viena bendrovė be „Samsung“ jau neišsiverstų.
Niekas prieš penkerius metus nebūtų patikėjęs, kad „Samsung“ gali tapti naująja „Apple“ ir kad bendrovės kuriami išmanieji telefonai gali žavėti milijonus. Bet, Pietų Korėjos gigantui nepaliaujamai augant, reikia konstatuoti, kad „Samsung“ dar nėra „Apple“, tačiau tikrai yra lygiavertė žaidėja tarp kitų gigantų, tokių kaip „Amazon“, „Facebook“, „Google“ ir „Microsoft“. O jei tinkamai elgsis ir ateityje, gali nutikti ir taip, kad būtent į „Samsung“ bus kreipiami visų žvilgsniai, žiūrima į ją kaip į etaloną, kai tikimasi ko nors beprotiškai inovatyvaus, nepakartojamo ir technologiškai pažangaus.
„Samsung“ galaktikos
Prieš trejetą metų „Samsung“ pristatė savo sėkmingiausią išmaniųjų telefonų liniją „Galaxy“. Pirmojo įrenginio buvo parduota 20 mln. vienetų, antrosios kartos – 28 mln., o „Galaxy S III“ perkopė net 50 mln. barjerą! Nėra jokios abejonės, kad kovo pradžioje Niujorke (juk Didysis Obuolys yra „Apple“ tėvynė!) pristatytas „Galaxy S IV“ taip pat sumuš pardavimo rekordus.
„Samsung“ diktuoja jei ne visų, tai būtent išmaniųjų įrenginių su operacine sistema „Android“ madas. Dar 2010 m. „Motorola“ buvo ant bangos ir žmonės pirko telefonus „Droid“. Pasirodžius „Samsung“, jų šiandien niekas net nepamena.
Iš pradžių, vadovaudamasi strategija „statyti ant visų žirgų“, „Samsung“ vienodai investavo į įrenginius su skirtingomis operacinėmis sistemomis, tuo pat metu kūrė (ir tebekuria, bet jau kitokią) net ir savo mobiliąją operacinę sistemą. Tačiau, „Android“ pradėjus stiprėti, daugiausia dėmesio rodoma būtent šiai operacinei sistemai. „Samsung“, kitaip nei kiti gamintojai (neturintys tokių galimybių), pradėjo telefonams su „Android“ skirti geriausias savo gaminamas dalis: procesorius, atminties įrenginius, ekranus ir t. t. Atėjęs į parduotuvę pirkėjas pamatydavo, kad vienas telefonas iš visos „Android“ minios išsiskiria ryškesniu vaizdu ekrane ir spartesniu veikimu. Tai lemdavo pirkėjų pasirinkimą.
Kitas žingsnis – turint šaunius telefonus, reikia nuolat juos reklamuoti. „Samsung“ reklamos dominuoja. Tiek Vakaruose, tiek Rytuose, tiek ir Lietuvoje labai retai pamatysite, pavyzdžiui, bendrovių „Sony“ ar „LG“ reklamas, ar net „Apple“. Gerokai dažniau matysite „Samsung“ iškabas, stendus, „Samsung“ apranga papuoštas merginas ar vaikinus parduotuvėje, reklamas per televizorių ar internete. Bendrovė sukišo didelius pinigus į gražią reklamą ir tai pasiteisino. Be to, savo išmaniuosius telefonus reklamose pateikia kaip „iPhone“ alternatyvą. To niekas kitas nedaro. Taip pat jie vieninteliai (su „Apple“) reklamose ir pristatymuose aiškina pirkėjams, kam reikalinga viena ar kita telefono funkcija, kokiose situacijose ji pritaikoma. Visi kiti vis dar apsiriboja specifikacijų išvardijimu ar gražių, bet be jokio turinio ir bet kokiai prekei reklamuoti tinkamų reklamų rodymu. Ir nors galbūt daugumos praktinių dalykėlių niekas niekada praktiškai nepritaikys, nes trečių šalių programėlės paprastai vienokią ar kitokią funkciją atlieka geriau, „Samsung“ stengiasi parduoti telefono pranašumus, o ne techninę charakteristiką.
Išmanusis telefonas „Galaxy S IV“ debiutavo Niujorko teatre „Radio City Music Hall“. Prie pastato durų buvo nusidriekusios milžiniškos eilės, visi grūdosi ir spaudėsi norėdami išvysti naująjį „Samsung“ vėliavnešį. Norėdama sėkmingai keliauti pirmyn, „Samsung“ toliau elgiasi kaip „Apple“, tiesa, šį sykį kopijuoja pati save: „Galaxy S IV“ vizualiai mažai kuo skiriasi nuo S III ir jo pasirodymas scenoje nė kiek nenustebino. Šiek tiek didesnis ekranas, šiek tiek solidesnė išvaizda, didesnė sparta ir t. t. Lig šiol buvo manyta, kad tik vienintelė bendrovė pasaulyje – „Apple“ – gali parodyti vizualiai beveik lygiai tokį patį telefoną ir išsisukti su teigiama publikos reakcija. Šį kartą tai padarė ir „Samsung“ – ji parodė, kad gali sėkmingai atkartoti Kupertino produktų pristatymo strategiją: vienais metais kardinaliai atnaujina, o kitais tik patobulina. Tai principas „tik tak“.
Beje, be vaidybos, teatro ir šou elementų, pristatymas buvo skirtas ne skaičiuoti, kiek branduolių telefonas turi, bet telefono naudojimo galimybėms pristatyti. Būtent tai ir stebino – juk taip produktus pristato „Apple“.
Kas lėmė sėkmę?
„Galaxy S IV“ pristatyme nė žodeliu neužsiminta apie „Android“. „Samsung“ mano, kad „Android“ gretose jie jau laimėjo ir kad šioje srityje proveržį reikia daryti patiems, tai yra pateikti papildomų funkcijų, kurių į savo operacinę sistemą neįdėjo „Google“, ir taip tik dar labiau atsiplėšti nuo konkurentų. Būtent tai leistų „Samsung“ pateikti save kaip lyderį „Android“ išmaniųjų telefonų segmente. Tai padėtų pervilioti vartotojus. Bet išskirtinumas turi būti kokybiškas.
Kas lėmė „Galaxy S III“ sėkmę? Veikiausiai „Samsung“ pasakytų, kad ji sugebėjo pasirodyti vietoje ir laiku (žmonėms pradėjo įgristi „iPhone“), taip pat sujungė geriausius technologinius komponentus (procesorius ir pan.), dizainą ir ekrano dydį, kuris žmonėms patiko. Žvelgiant iš šio taško, tampa aišku, kad to, kas visiems patinka, gadinti nereikia, tad logiška, kad S IV atrodo beveik taip pat ir net visi kiti „Samsung“ gaminiai lygiuojasi į tai, tarkim, planšetofono „Galaxy Note II“ dizainas tikrai beveik toks pats.
Bet jei populiarumo priežastys kitos, pavyzdžiui, vartotojai pirko, nes dėl reklamos gausos net nežinojo, kad yra ir kitų pasirinkimų, tuomet pasirinkta strategija nėra tinkamiausias kelias. O reklamos, kurioje konfrontuojama su „iPhone“, gausa taip pat sėkmingai gali padėti ir, tarkim, „LG“ tapti populiariausia išmaniųjų telefonų gamintoja.
Kaip dar galima išsiskirti? „Samsung“ pagalvojo ir apie tai – papildomos funkcijos. Bet išsiskirti neveikiančiomis funkcijomis – prastas pranašumas. Būtent todėl „Samsung“ nederėtų palikti „Google“ stovyklos laužo. „Galaxy S IV“ pasaulinė sėkmė mažai priklausys nuo anonsuotų papildomų galimybių, mat telefonas laukiamas bei geidžiamas ir be jų.
Išsiskirti iš „Android“ telefonų gausos „Samsung“ nori lygiai taip pat desperatiškai kaip ir kiti gamintojai. Pamenate tuos šlykščius laikus (kurie tik dabar pradeda nykti), kai išpakavęs kompiuterį ir jį įjungęs randi begalę „pranašumų“: nereikalingos programinės įrangos, 30 dienų veikiančio programinio šlamšto, kuris turėtų išskirti šį kompiuterį iš kitų, bet išties tik apkrauna nereikalingais rūpesčiais? „Android“ telefonų gamintojai nori tuos laikus sugrąžinti. Bėda ta, kad būtent minimalistinė ir papildomomis funkcijomis neapkaišyta „Android“ patinka vartotojams, o papildomos funkcijos dažniausiai vartotojų kritikuojamos kaip „100 proc. neveiksnios ir jokioje praktinėje situacijoje nepritaikomos“.
Telefonas „Galaxy S IV“ dar nepasirodė prekybos vietose, tad sunku spręsti, ar visos unikalios funkcijos veiks taip, kaip reklamuojama, tačiau svarbiausias dalykas šioje istorijoje – netolima ateitis. Ar „Samsung“ sugebės susidoroti su programinio kodo iššūkiais?
Ne kartą rašėme, kad niekas, išskyrus Silicio slėnį, nemoka kurti kokybiškos programinės įrangos. Tai galioja ir „Samsung“. Korėjiečiai gali būti puikūs pardavėjai ar „geležies“ kūrėjai, tačiau programinė įranga jiems – vis dar neištirta teritorija. Mašininis kalbos vertimas, veido ir akių atpažinimas, programėlių parduotuvės milijonams vartotojų, „Kinect“ stiliaus gestų atpažinimas, balsu valdomas asistentas – visa tai gražiai atrodo ant popieriaus, bet tikriausiai dar per didelis kąsnis „Samsung“. Gigantė nėra programinės įrangos kūrėja, lygiai taip pat tokia nėra ir „Intel“, nors joje dirba tūkstančiai programuotojų. Yra bendrovių, kurių specializacija, tarkim, mašininis teksto vertimas ar balsu valdomas asistentas, tad su jomis ir teks konkuruoti „Samsung“, norint pristatyti telefoną kaip „viską, ko kada nors gali prireikti“, nes siūlomas funkcijas galima palyginti.
Taigi, „Google“ moka kurti programinę įrangą, o „Samsung“ po truputį kraunasi kuprinę ir veikiausiai slapta bandys išsėlinti iš stovyklos. Tai jau padarė „Amazon“: ji aprengė „Android“ savaip, pakeitė viską, kas įmanoma, iš „Google“ paslaugų savo paslaugomis ir taip užsitikrino lyderystę planšetinių kompiuterių su operacine sistema „Android“ nišoje. Tokios sėkmės norėtų ir „Samsung“, tačiau „Amazon“ yra JAV bendrovė, kuri nuolat pervilioja programuotojus ar visas jų komandas iš „Google“, „Microsoft“ bei „Apple“.
Tapti „Apple“
Vos tik įsėdus į „Apple“ sostą, požiūris į „Samsung“ akimirksniu pasikeis. Ji praras nekritikavimo imunitetą – o šiandien jį dar turi. Būkim biedni, bet teisingi – „Android“ turi daugybę kliauzų, vartotojai dažniau nei dažnai užkrečiami virusais ar kitaip nukenčia, pati operacinė sistema, įjungus daugiau programėlių, pradeda strigti ar mėtyti klaidas ir t. t. Jei „Samsung“ į sostą sės pabėgusi nuo „Google“, visos šios klaidos bus „Samsung“ klaidos ir kaltės nebus kam suversti. Būtent „Google“ turi būti tas skydas, kuriuo „Samsung“ dengsis nuo kritikos, sėsdama į „Apple“ sostą. Ir tik tada, kai geriausi programinės įrangos inžinieriai gyvens Pietų Korėjoje, o ne Silicio slėnyje, bus galima visiškai atsiskirti nuo „Google“ ir kurti savo funkcijas, suteikiančias pridėtinę vertę telefonų savininkams.
