Ministras siūlo patikrinti sutartis sudariusių asmenų tinkamumą eiti pareigas
Organizacijų vadovams rekomenduojama patikrinti, ar organizacija neturi galiojančios neterminuotos mobiliojo ryšio pirkimo sutarties. Jei tokia sutartis egzistuoja, ją rekomenduojama nedelsiant nutraukti ir įsigyti paslaugas naudojantis CPO. Jei organizacija turi terminuotąją sutartį, rekomenduojama išnagrinėti galimybes nutraukti galiojančią terminuotąją sutartį ir įsigyti mobiliojo ryšio paslaugas naudojantis CPO.
„Tele2“ atstovo Andriaus Baranausko teigimu, toks ūkio ministro raštas nėra unikalus – panašaus turinio raštas biudžetinėms organizacijoms siunčiamas po kiekvienos perkančiųjų organizacijų apklausos, parodančios, jog ryšio paslaugų pirkimas per CPO įstaigoms yra naudingiausias.
Viešųjų pirkimų tarnybos apklausose dalyvauja apie penktadalis organizacijų, perkančių ryšio paslaugas viešųjų pirkimų būdu. „Omnitel“ vertinimu, apklausta ne tik nedaug perkančiųjų organizacijų, bet ir apklaustieji klientai yra gana smulkūs.
Valstybė reikalauja sudaryti terminuotas sutartis
2006 metų gegužės 5 dieną vyriausybė išplatino aprašą atvejų, kuriais viešojo pirkimo-pardavimo sutartis galima sudaryti ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui. Mobiliojo ryšio paslaugų teikimo apraše nėra. Neterminuotos arba ilgiau nei trejus metus galiojančios sutartys galėjo būti sudarytos tik prieš šio nutarimo įsigaliojimą ir jos mobiliojo ryšio operatoriams yra itin naudingos, nes nutarimo reikalavimai atgaline data netaikomi.
Įdomu tai, kad 2008 metais LR Seimas sudarė ketverius metus galiojančią mobiliojo ryšio teikimo sutartį su bendrove „Omnitel“. Tikėtina, kad su sutarties trukme (ir, matyt, teikiamų paslaugų kaina) susijusios praėjusių metų pabaigoje Seimo nariams įteiktos malonios „Omnitel“ dovanėlės – moderniausi išmanieji telefonai.
CPO kataloge mobiliojo ryšio paslaugos – be konkurencijos
R. Ambrazevičius primena, kad šiuo metu CPO sistemoje liko vienintelis mobiliojo ryšio tiekėjas – „Tele2“. Vadinasi, ministras įsakmiai ragina perkančiąsias organizacijas mobiliojo ryšio paslaugas įsigyti tik iš vieno tiekėjo ir reikalauja asmeninės atsakomybės nepaklususiems.
„Omnitel“ jau beveik pusę metų mina atsakingų institucijų slenksčius, siūlydama konkrečias priemones, kurios leistų atkurti civilizuotą konkurenciją CPO sistemoje, tačiau racionalios diskusijos vengiama. Dėl šios priežasties „Omnitel“ spalio 3 dieną nutraukė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra, o CPO sistemoje liko vienintelis tiekėjas.
„Stebina tai, kad ministro raštas išsiųstas būtent šiuo metu, o ne tuomet, kai CPO sistemoje varžėsi trys mobiliojo ryšio tiekėjai. Tokiu būdu ministerija aiškiai parodo, kad atsakingas institucijas tenkina šiuo metu veikianti CPO pirkimų procedūra ir bet kokius civilizuotos konkurencijos principus paminanti padėtis CPO sistemoje. Dar daugiau – perkančiąsias organizacijas siekiama varu suvaryti į vieno paslaugos tiekėjo glėbį. Be to, raginimas nutraukti terminuotąsias sutartis prilygsta raginimui nesilaikyti pasirašytos sutarties, nes sutartį galima nutraukti tik tokiu atveju, jei paslaugų tiekėjas ją pažeidžia“.
„Nesame CPO sistemos dalyviai, tačiau siekėme ir siekiame, kad perkančiosios organizacijos turėtų galimybes rinktis ir įsigyti paslaugas geriausiu kainos ir kokybės santykiu“, - rašė R. Ambrazevičius.
DELFI primena, kad iš CPO sistemos savo noru pasitraukus bendrovėms „Bitė Lietuva“ ir „Omnitel“, į viešųjų pirkimų katalogo sudarytojus kreipėsi „Tele2“ bei paprašė užfiksuoti maksimalias galimas minutės pokalbio, trumposios žinutės savo bei kituose tinkluose ir megabaito atsisiunčiamos informacijos kainas: dabar visos jos yra po 0 centų. „Tele2“ tenkina vien pajamos, gaunamos iš abonentinio mokesčio – 15 litų per mėnesį.
VPT ir „Omnitel“ skaičių nederina
„Pastarųjų savaičių įvykiai rodo, kad atsakingos institucijos turi kitokią poziciją, o perkančiosioms organizacijoms savo nuomonę rekomenduojama pasilaikyti sau. Maža to, atsakingos institucijos savo poziciją nevengia grįsti iš piršto laužtais skaičiais“.
„Štai Viešųjų pirkimų tarnyba garsiai pareiškė, kad pirkimais per CPO sistemą perkančiosios organizacijos gali sutaupyti 28 mln. litų. Tačiau „Omnitel“ skaičiavimais, visos perkančios organizacijos už judriojo ryšio paslaugas kasmet sumoka apie 20 milijonų litų. Kokiu būdu įmanoma sutaupyti daugiau nei visa išlaidų suma?“
„Deja, tokie klausimai pastaruoju metu tampa retoriniais ir tokia padėtis, mūsų manymu, kelia grėsmę laisvos rinkos ir įstatymais apibrėžtos konkurencijos principams“, - skundėsi R. Ambrazevičius.
Tuo tarpu DELFI metų pradžioje rašė, kad 20 mln. litų per metus perkančiosios įmonės už mobiliojo ryšio paslaugas sumoka vien „Omnitel“, o bendra suma, tenkanti visiems ryšio operatoriams yra 45 mln. litų, taigi, arba R. Ambrazevičiaus pateikti skaičiai prasilenkia su teisybe, arba ši rinka per pusę metų drastiškai susitraukė, arba R. Ambrazevičius yra teisus ir VPT metų pradžioje pateikti duomenys buvo tikrai iš piršto laužti. Nors labiausiai tikėtina, kad tiesiog skiriasi VPT ir „Omnitel“ taikytos skaičiavimo metodikos.
„Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė DELFI patvirtino, kad jų bendrovės skaičiavimais valstybinio sektoriaus mobiliojo ryšio paslaugų rinka yra 20 milijonų litų ir neatskleidė kokia dalis šių pinigų tenka „Omnitel“.
Pasak D. Selickaitės, į „Omnitel“ skaičiavimus įtraukti pinigai, gaunami už pokalbių minutes, trumpąsias žinutes, pokalbio sujungimo mokesčius ir neprakalbamus abonentinius mokesčius.
VPT gina savo skaičių teisingumą
VPT, reaguodama į R. Ambrazevičiaus 2011 m. spalio 19 d. pareiškimą, atsakė, kad, kaip ir buvo skelbta, Viešųjų pirkimų tarnybos atlikti paskaičiavimai dėl galimų išvaistymo mastų perkant judriojo ryšio paslaugas remiasi tam tikromis metodinėmis prielaidomis.
Perkančiųjų organizacijų apklausos metu gauti duomenys apie faktines ryšio paslaugų kainas buvo palyginti su kainomis, kurias faktiškai moka įstaigos, ryšio paslaugas pirkusios per Centrinę perkančiąją organizaciją. Apskaičiuojant galimą iššvaistymo mastą, taip pat buvo įtraukti duomenys apie perkančiųjų organizacijų operatoriams mokamus nepagrįstus mokesčius "už orą", t.y. abonentinį neprakalbamą mokestį ir sujungimo mokestį.
"Omnitel" paskelbti duomenys, esą "visos perkančios organizacijos už judriojo ryšio paslaugas kasmet sumoka apie 20 milijonų litų", prieštarauja tam, ką "Omnitel" buvo paskelbusi 2011 m. vasario 26 d. portale "Delfi.lt", nurodžiusi, kad 2010 m. vien "Omnitel" pajamos iš perkančiųjų organizacijų sudarė 20,6 mln. Lt.
Norint užtikrinti duomenų apie perkančiųjų organizacijų išlaidas ryšio paslaugoms pagrįstumą, būtina surinkti duomenis apie visų be išimties perkančiųjų organizacijų išlaidas ryšio paslaugoms. VPT kreipsis į Ryšių reguliavimo tarnybą, siūlydama patikslinti statistinių duomenų, kuriuos reguliariai teikia ryšio tiekėjai, formą. VPT siūlymu, minėtoje formoje išskyrus atskirą perkančiųjų organizacijų kaip abonentų kategoriją, operatoriai būtų įpareigoti nustatyta tvarka teikti statistinius duomenis apie jų pajamas iš perkančiųjų organizacijų. Tokiu būdu duomenys apie biudžetinio sektoriaus išlaidas ryšio paslaugoms taptų tikslūs ir galėtų būti panaudoti didinant viešųjų pirkimų efektyvumą.
"Omnitel" atstovė spaudai D. Selickaitė patikslino, kad metų pradžioje į jų bendrovės nurodytas pajamas buvo įtrauktos ne tik ryšio paslaugos, bet ir mobilusis internetas kompiuteryje bei ryšio įranga (telefonai, kompiuterinė įranga), kurių per CPO įsigyti neįmanoma. Pasak jos, būtų sąžiningiau lyginti vienodus dalykus.
