Kalifornijos universiteto Berklyje (UCB) inžinierių komanda nori pasinaudoti tokia kūno sandara ir sukurti robotus, pasižyminčius tokiu pat lankstumu.
„Įspūdinga, kaip tarakonai gali bėgioti taip pat greitai per ketvirčio colio plyšelį, kaip ir per pusės colio, išdėliodami savo kojas visiškai šonuose“, – sakė tyrimo vadovas Kaushikas Jayaramas.
Jayaramas studijuoja postdoktorantūroje Harvardo universitete.
„Laisvai bėgiodami, tarakonai yra maždaug pusės colio [13 mm] ūgio, bet gali savo kūną suploti iki dešimtadalio colio [2,5 mm] storio“, – sakė mokslininkas.
Robotikos inžinieriai daug metų tobulina paieškų ir gelbėjimo operacijų robotus. Jie nori sukurti robotus, galinčius saugiai prasiskverbti per nuolaužas nuo žemės drebėjimo ar kitų panašių įvykių nukentėjusiose vietose.
Iš pradžių mąstyta apie minkštus robotus – padaryti robotus lanksčius kaip gyvates, kad jie galėtų vingiuoti ir pralįsti per skyles.
UCB komanda ryžosi visiškai kitam būdui.
„Įvykus žemės drebėjimui, pirmiesiems gelbėtojams svarbu žinoti, ar nuolaužos stabilios ir saugios, tačiau dauguma robotų į griuvėsius patekti negali, – sakė Robertas Fullas, UCB integracinės biologijos profesorius. – Bet jeigu yra daug plyšių, skylių ir landų, galima būtų paleisti ten spiečių tokių robotų, kad jie aptiktų išgyvenusius ir saugius kelius gelbėtojams.“
Tokio tipo robotų spiečius tikrai smarkiai padėtų aptikti palaidotus po nuolaužomis. Tyrimas rodo, kad amerikinis tarakonas gali atlaikyti jėgas 900 kartų viršijančias jo svorį.
„Tai kol kas tik prototipas, bet jis rodo naujos krypties efektyviausio minkštų robotų modelių, tai yra, gyvūnų su egzoskeletu, tinkamumą, – sakė Fullas. – Vabzdžiai yra sėkmingiausi Žemės gyvūnai. Kadangi jie gyvena praktiškai visur, kurdami tai galinčius atlikti robotus, įkvėpimo turėtume ieškoti juose.“
Fullas su savo komanda iš PolyPEDAL grupės, stebėjo tarakonus, stengdamiesi išsiaiškinti, kurios geriausios biomedicinos praktikos labiausiai atitinka robotų funkcijas.
Įsispraudę į plyšelį, tarakonai savo kojų naudoti negali, tačiau amerikiniai tarakonai juda pirmyn, naudodami savo blauzdų „jutiklinius spygliukus“.
„Judėjimui tokiose ankštose vietose jie turi naudoti kitas kūno dalis, nes jų kojos nėra tinkamai orientuotos, – pastebi Jayaramas. – Bet jie vis viena geba sukurti judėjimui būtinas stiprias jėgas, kas mane apstulbino.“
Dabar tyrėjų komanda bando ir kitas tarakonų kūno dalis, stengdamiesi suprasti, kaip jas įdiegti robotuose.
Shelby Rogers
interestingengineering.com
