aA
Lygiai prieš 142 metus, 1877 m., lapkričio 29 d. amerikiečių mokslininkas ir išradėjas Tomas Edisonas pasauliui pirmą kartą parodė, kaip veikia fonografas. Tai – pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir iš karto jį atkurti. Kiek vėliau jis buvo patobulintas ir daugelyje kalbų pradėtas vadinti mums geriau pažįstamu gramofonu.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Garso įrašymo raida paskutiniaisiais metais yra itin sparti. Pavyzdžiui, kada paskutinį kartą stebėjotės, kad šiandien tiesiog telefonu galite įrašyti garsą, o vėliau jį tame pačiame telefone atkurti? Arba savo balsu įrašytą tekstą akimirksniu telefone paversti į užrašytą tekstą? Šiandien tai mūsų galbūt ir nebestebina, bet kol tai tapo realybė, prireikė ne vieno progresyvaus išradimo bei jų ištobulinimo“, – pranešime spaudai sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi 5 garso įrašymo raidos įvykiais, keitusiais šios technologijos gyvenimą.

DELFI trumpai
Prieš 142 metus išrastas fonografas pirmą kartą istorijoje leido iš karto atkurti įrašytą garsą;
XX a. pradžioje sukurta puikiai pažįstama juostos technologija, perkėlusi garso kokybę į kitą lygį;
Tobulėjimas nesustoja – dabar įrašomas garsas realiu laiku gali būti verčiamas užrašytu tekstu.


Fonografas: istorijos pradžia

Nors garsą įrašyti buvo galima jau keliais dešimtmečiais anksčiau, tikrą revoliuciją savo išradimu pradėjo Tomas Edisonas. 1877 m. jo išrastas fonografas buvo pirmasis įrenginys pasaulyje, kuris galėjo įrašyti garsą ir tuoj pat jį atkurti.

Dėl savo veikimo principo šis ir prieš jį buvę prietaisai laikomi akustinės garso įrašymo eros pradininkais. Taip yra todėl, kad garso bangos nebūdavo verčiamos kokiu nors signalu. Jos tiesiogiai pasiekdavo prietaiso ragelį, kuriame liesdavo itin jautrią membraną. Ši virpindavo „rašiklį“, kuris, veikiamas garso bangų dažnio, minkštame popieriuje ar vašku padengtame diske įrėždavo skirtingo gylio griovelius.

Norint atkurti įrašytą garsą, tas pats „rašiklis“ turėjo būti vedamas per ką tik išrėžtą griovelį. Jo reljefo judinamas „rašiklis“ sukeldavo membranos vibracijas, kurio buvo sustiprinamos „rago“ – taip buvo galima girdėti ką tik įrašytą garsą. Žinoma, toks garso įrašymo būdas nebuvo tobulas. Jis leido įrašyti tik tam tikro diapazono garsus, o ir juos atkurdavo tyliai, ne itin kokybiškai ar aiškiai. Tačiau svarbiausia, kad nuo šio momento prasidėjo dabar mums taip stipriai pasitarnaujančio garso įrašymo istorija.

Mikrofonas: pirmieji žingsniai aiškumo link

Vystantis šiai technologijai, ilgainiui atsirado prietaisas, leidęs pagerinti įrašų kokybę ir pradėjęs kitą – elektrinio garso įrašymo – istorijos etapą. Šis įrenginys – tai dabar mums puikiai pažįstamas mikrofonas.

Skirtingai negu garsą įrašinėjant akustiškai, čia garso bangos buvo verčiamos elektros impulsais. Tai leido užfiksuoti gerokai platesnį garso diapazoną, kokybiškai derinti aukštus ir žemus dažnius bei valdyti

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Atsisveikinkite su laidais: spėjama, kad „Apple“ išleis „iPhone“ modelį, neturintį jokių lizdų (37)

Žymus „Apple“ analitikas Ming-Chi Kuo sudarė naujus tyrimų užrašus, kuriuose aprašomos...

Mokslininkai: ar (ir kaip) sugyvensime su dirbtiniu intelektu Pramonės 5.0 metu?

Viena aktualiausių dabar vykstančios Pramonės 4.0 temų – dirbtinis intelektas (DI). Jei...

Daugelis ir patys nežinome, kad esame sekami: kokius asmeninius duomenis kaupia telefono programėlės? (20)

Pasauliniais statistikos duomenimis, šiandien kiekvienas vartotojas savo išmaniajame telefone turi...

Lietuviškus romanus rašys dirbtinis intelektas: kas vyksta ir kuo tai gali baigtis

Dirbtinis intelektas treniruojasi rašyti lietuviškai romanus, Lietuvos kultūrinėje spaudoje jau...

Beprotiška JAV kariuomenės užgaida – nori superkareivių kiborgų: ekspertai įspėja, kad tam nesame pasiruošę (94)

Superkareiviai kiborgai , patobulinti naujausiais bioinžinerijos ir kitų mokslo šakų atradimais,...

Top naujienos

Valandas iki gimdymo skaičiuojanti verslininkė Toma Dambrauskė – apie pirmojo vaikučio netektį, pagalbinį apvaisinimą ir likimo dovaną (1888)

Trys nėštumai – trys skirtingos patirtys. Verslininkė, socialinių medijų specialistė, prekės...

Įspėja dėl sunkių eismo sąlygų: snigs beveik visoje šalyje, kai kur – ypač pavojinga (3)

Ketvirtadienio naktį, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose pasnyguriuos. Ten eismo sąlygos bus...

Paskutinį bilietą nugvelbė „Atletico“, Neymaras su PSG surengė šou Paryžiuje (1570)

Vėlų trečiadienio vakarą pasibaigė UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapas –...

Jakilaitis tikisi, kad Skvernelis savo prašymą atsiims (320)

„Mes negalvojome, kad tai tyliai praeis ar kažkaip kitaip. Mes galvojome, kad vienintelis Saulius...

Pasaulio žemėlapis 2020 metams: kur ekonomika augs sparčiausiai (152)

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, kitais metais bendrasis vidaus produktas labiausiai augs...

Atsisveikinkite su laidais: spėjama, kad „Apple“ išleis „iPhone“ modelį, neturintį jokių lizdų (37)

Žymus „Apple“ analitikas Ming-Chi Kuo sudarė naujus tyrimų užrašus, kuriuose aprašomos...

Orijaus kelionės. Turtuolių dangoraižis virto landyne: norėdami čia vykti pasisamdykite apsauginį (18)

Pietų Afrikos Respublikoje keliavęs Orijus Gasanovas apsilankė aukščiausiame dangoraižyje visame...

Eglė Juozėnaitė

Filosofas apie gyvenimo prasmės paieškas: tai ne karjera, didelė alga ir net ne šeima

Bet kuris iš mūsų gali labai daug ką. Gali pasikeisti iš visiško lūzerio į absoliutų...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (109)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...