„Microsoft“ užsakymu atliktu „Slaptojo pirkėjo“ tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti neteisėtos programinės įrangos pasiūlą kompiuterių pardavimo vietose, sužinoti parduotuvių konsultantų požiūrį į nelicencijuotas kompiuterių programas. Taip pat tyrimu buvo siekiama patikrinti ar kompiuterių pardavėjai supranta „piratinių“ kompiuterių programų keliamas grėsmes ir apie jas informuoja klientus, rašoma pranešime spaudai.
„Slaptojo pirkėjo“ tyrimas atskleidė, kad pusė (48 proc.) kompiuterių pardavėjų yra teigiamos nuomonės apie neteisėtą programinę įrangą arba mano, kad tokios kompiuterių programos yra tinkamos naudoti. Net 26 pardavėjai klientams patys pasisiūlė įrašyti neteisėtas kompiuterių programas, 16 pardavėjų pasiūlė kompiuterių „specialistą“, kuris įrašytų „piratines“ programas, o 20 pardavėjų rekomendavo nelicencijuotas programas parsisiųsti iš interneto. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad beveik pusė (48 proc.) kompiuterių pardavimo konsultantai nežinojo, kuo originali programinė įranga pranašesnė už „piratinę“.
Už neteisėtos programinės įrangos platinimą gresia baudos
Pardavėjai, diegiantys neteisėtas kompiuterių programas, pažeidžia įstatymus ir privalo ne tik sumokėti baudą valstybei, bet ir atlyginti ar kompensuoti žalą autorių teisių turėtojams. Kaip teigia asociacijos „Business Software Alliance“ (BSA), atstovaujančios programinės įrangos gamintojų ir platintojų interesus tarptautinėse rinkose atstovas Lietuvoje, advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai" („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius, pardavėjai už pažeidimus gali gauti tūkstantines baudas.
„Priklausomai nuo neteisėtos programinės įrangos vertės, pagal teisėto pardavimo kainas, „piratinių“ kompiuterių programų platintojams gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji, taip pat visais atvejais bus taikoma civilinė atsakomybė. Administracinės atsakomybės atveju, bauda už tokius teisės pažeidimus svyruoja tarp vieno ir dviejų tūkstančių litų su neteisėtų kompiuterių programų konfiskavimu. Dar didesnę – trijų tūkstančių litų baudą – pardavėjas gali gauti jei bus nustatytas pakartotinis panašaus pobūdžio pažeidimas. Tokiu atveju teismas konfiskuos ne tik neteisėtas kompiuterių programų kopijas, bet ir jų gamybos priemones“, – sakė A. Pranckevičius.
Anot A. Pranckevičiaus, baudžiamosios atsakomybės taikymo atveju, pardavėjui, priklausomai nuo jo veikos masto, gali grėsti viešieji darbai, bauda iki 13 000 Lt, laisvės apribojimas, areštas, ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Tuo tarpu pardavėjo darbdaviui gali grėsti bauda iki 6,5 mln. litų, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas. Civilinė atsakomybė atsiranda už bet kokį neteisėtą kompiuterių programų panaudojimą ir ji gali būti taikoma ne tik konkrečiam pardavėjui neteisėtai įdiegusiam ir išplatinusiam programinę įrangą, bet ir jo darbdaviui, kaip asmeniui atsakingam už savo darbuotojo neteisėtus veiksmus.
Lietuvos kompiuterių pardavėjai aktyviausiai siūlo „piratinę“ programinę įrangą Baltijos šalyse
Analogiškas „Slaptojo pirkėjo“ tyrimas Latvijoje ir Estijoje parodė, kad šiose šalyse daugelis kompiuterių pardavėjų į neteisėtą programinę įrangą žiūri neigiamai. Latvijoje neigiamai į „piratinės“ programinės įrangos diegimą žiūrėjo 65 proc. konsultantų, o Estijoje prekybos vietose klientui diegti neteisėtas programas nerekomenduoja net 85 proc. konsultantų.
„Labiausiai dėl tokio prekeivių požiūrio nukenčia vartotojai, nes neoriginali programinė įranga sukelia pavojų vartotojų duomenims ir privatumui. Jei tinkamai neatnaujinamos, kompiuterių programos tampa nesaugios, veikia nestabiliai ir neužtikrina sklandaus kompiuterio darbo, vartotojai gali patirti nuostolių dėl prarastos informacijos ar asmens duomenų“, - sakė „Microsoft“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Aleksandras Golod.
Lietuvoje neteisėtos programinės įrangos lygis nemažėja keturis metus
BSA pasaulinio kompiuterių programų „piratavimo“ lygio tyrimo duomenimis, Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų dalis praėjusiais metais siekė 54 procentus.
Praėjusiais metais „piratinių“ kompiuterių programų vertė Lietuvoje pasiekė rekordinę 32 mln. eurų (110,5 mln. litų) sumą. Visame pasaulyje bendra 2011 m. įsidiegtų neteisėtos programinės įrangos kopijų vertė pasaulyje buvo 45,6 mlrd. eurų (157,4 mlrd. litų).
