aA
Profesinis vėžys – pavadinimas, kurį girdėjęs yra retas, nors vėžinių susirgimų šalyje nuolat gausėja. Sunkių ir net mirtimi pasibaigti galinčių ligų, sukeltų darbo kenksmingomis sąlygomis, tikslios priežastys Lietuvoje vis dar nustatomos itin retai.
© Shutterstock

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), vykdančios Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto funkcijas Lietuvoje ir Lietuvos profesinės sveikatos specialistų draugijos (LPSSD) organizuotoje konferencijoje „Darbo aplinka ir profesinis vėžys“ ekspertai diskutavo apie per mažai įvertinamus pavojus sveikatai ir būtinybę didinti pačių darbuotojų sąmoningumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Bendrai ES ir išsivysčiusiose šalyse apie 120 tūkst. žmonių kasmet susiduria su profesiniu vėžiu ir iš jų apie 80 tūkst. baigiasi mirtimi. Lietuvoje jau daug metų susirgimai onkologinėmis ligomis auga“, – situaciją pristato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Asta Einikienė.

Taip pat A. Einikienė atkreipė dėmesį, kad oficialūs profesinio vėžio diagnostikos skaičiai neatspindi realios situacijos – nuo 1993 iki 2017 metų Lietuvoje buvo diagnozuoti viso labo 7 tokie atvejai. Anot specialistės tai tikrai neatspindi realios onkologinių susirgimų, susijusių su darbu, situacijos ir jų turėtų būti ženkliai daugiau.

„Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros duomenimis, nuo 4,5 proc. iki 8,5 proc. nustatytų onkologinių ligų sukelia darbo aplinkoje esantys kancerogenai“, – pabrėžia Asta Einikienė.

Menkai vertinamas pavojus – cheminės medžiagos

EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė ir VDI komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot didžiausia problema įvardino tai, kad pavojingų cheminių medžiagų yra praktiškai visose darbo vietose.

„Supratimas ir informuotumas apie cheminių medžiagų paplitimą yra gana menkas. O jos gali sukelti tiek ūmių, tiek ilgalaikių sveikatos problemų. Blogiausia, kad ilgalaikį poveikį labai sunku pastebėti, nes pavojingos medžiagos organizme kaupiasi ilgą laiką“, – apie poveikį sveikatai kalba N. Šot.

Anot N. Šot, didelės įmonės vienu metu naudoja 1000 ir daugiau cheminių medžiagų, kurios tarpusavyje dar ir sąveikauja, tad daro kompleksinį poveikį. Taigi, darbuotojui vienu metu gali daryti poveikį šimtai skirtingų medžiagų.

„Ne tik mažos ir vidutinės, bet ir didelės įmonės vis dar turi mažai arba neišsamią informaciją apie naudojamas pavojingas medžiagas bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai arba darbo vietai. Tad pirmas ir svarbiausias žingsnis turėtų būti – tai išsiaiškinti“, – apie žinių svarbą kalba Kauno technologijos universiteto profesorė Dr. Jolanta Dvarionienė.

Be to J. Dvarionienė apgailestavo, kad iki šiol galima dažnai pamatyti įmonėse ant sienos kabančias apsaugos priemones, kurios dažniausiai nėra dėvimos. Tai, pasak jos, yra žmonių požiūrio ir nežinojimo problema.

„Ypatingai svarbus žingsnis yra supratimo didinimas. Darbuotojas turi suvokti, kad jam pjaustant statybinius blokelius, įkvepiamos dulkės besikaupdamos gali sukelti plaučių vėžį. Manau, šis suvokimas tikrai paskatintų naudoti asmenines apsaugos priemones“, – sako N. Šot.

Kenksmingos sąlygos gali būti ir nematomos

Dažnai kancerogenai suprantami kaip cheminės medžiagos ar cheminiai veiksniai, tačiau fizikiniai ir biologiniai veiksniai taip pat yra kancerogenai. Kuo toliau tuo daugiau mūsų aplinkoje yra fizikinių veiksnių, tad labai sunku išskirti, ar jie veikia darbo aplinkoje ar namų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Rūta Ustinavičienė atkreipė dėmesį į elektromagnetinės spinduliuotės įtaką vėžiniams susirgimams, o kadangi elektromagnetinių laukų žmogus negali jausti, tad šis veiksnys yra netgi pavojingesnis už chemines medžiagas.

„Vienas iš tokių nejuntamų veiksnių – mobilių telefonų spinduliuotė, kurios dažnis labai artimas mikrobangų krosnelių naudojamiems spinduliams. Pagalvokime, kaip veikiamas maistas mikrobanginėse krosnelėse, tai lygiai taip pat mobilieji telefonai veikia mūsų organizmą“, – ypatingai atkreipti dėmesį į mobiliųjų telefonų spinduliuotę ragina R. Ustinavičienė.

Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis yra kelių rūšių. Pirmiausiai tai – šiluminis poveikis, kurį puikiai iliustruoja mikrobangų krosnelės pavyzdys. Kitas nešiluminis poveikis yra kancerogeninis.

Poveikį valdyti įmanoma

Bevielės technologijos, kurių daug tiek darbo, tiek namų aplinkoje, daro žmonių gyvenimą lengvesnį, tačiau kartu tai yra dar vienas elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis. O didžiausios rizikos grupėje yra visų pirma vaikai ir paaugliai, jeigu jie gyvena padidintos elektromagnetinės spinduliuotės sąlygomis, tai rizika iki 2 kartų didesnė susirgti tam tikromis vėžio rūšimis. O antroji grupė – dirbantieji, kuriems rizika susirgti yra nuo 2 iki 4 kartų didesnė.

„Priemonių mažinti spinduliuotę tikrai yra. Prie tos ausies, kurios yra kalbama, smegenų dalis spinduliuotės sugeria daug daugiau. O dėl vaikų galvos dydžio, jie sugeria žymiai daugiau elektromagnetinės spinduliuotės. Tad vaikams iki 10 metų rekomenduojama kuo mažiau naudotis mobiliais telefonais. Geriausia kalbant mobiliuoju telefonu naudotis ausinėmis – tokiu būdu sumažinama rizika“, – pataria R. Ustinavičienė.

Taip pat profesorė atkreipia dėmesį, kad bevielio interneto stotelės jokiu būdu nerekomenduojama įsirengti šalia miegamojo ar vaikų kambario, kitu atveju visą parą būsite veikiami elektromagnetinių laukų. Lygiai taip pat ir darbo vietoje – nederėtų jų įrengti kabinete. Žmonės, mėgstantys dirbti pasidėję nešiojamąjį kompiuterį ant kelių, turėtų žinoti, kad tai yra papildomos spinduliuotės šaltinis.

Mobilaus telefono krovimo metu spinduliuotė yra labai didelė, tad žmonės turintys įprotį, savo telefoną krauti nakties metu ant miegamojo stalelio, turėtų to atsisakyti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(23 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ką valgo povandeniniuose atominiuose laivuose mėnesius praleidžianti įgula? (15)

Didžiausi povandeniniai laivai gali kelis mėnesius išbūti po vandeniu. Taip jie nepastebėti...

„IT+“. Naudingos interneto svetainės: pragyvenimo išlaidos svetur ir nemokamas dietų planas

Internetas – puiki naujų paieškų ir netikėto turinio erdvė. Šį kartą pristatome keletą...

„Tesla“ planuoja iki 2020 metų pasiūlyti „robotų taksi“ paslaugas

JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ pranešė planuojanti iki 2020 metų pasiūlyti „robotų...

„Google“ padalinys gavo leidimą pristatyti prekes dronais (1)

Su JAV interneto milžine „Google“ susijusi bendrovė „Wing“ tapo pirmąja komercinių...

„Samsung“ dėl pranešimų apie defektus atidėjo sulankstomo telefono išleidimą (13)

Iš apžvalgininkų sulaukusi pranešimų apie „ Galaxy Fold “ defektus, Pietų Korėjos...

Top naujienos

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (160)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Kirkilas ir Kubilius: į Zelenskio pergalę žiūrime viltingai, kaip ir į Ukrainos narystę ES 2027-aisiais (191)

Vienas pirmųjų iššūkių naujai išrinktam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui bus...

Iš Zelenskio – griežtas atsakas Rusijai (749)

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (4)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...

Liūdniau nei „Žalgiriui“: katalonai sutrypti savo pačių tvirtovėje (13)

„Barcelona“ tapo penktąja komanda, pralaimėjusia Eurolygos atkrintamųjų varžybų dvikovą...

Sunkūs laikai Lietuvos bitininkams: dėl išgyvenimo ir kainų kovoja su ukrainiečiais (189)

Lietuvos bitininkai , spaudžiami pigesnio importo ir vidaus konkurencijos, ieško būdų, kaip...

Daugybės žmonių ieškotas dingęs 19-metis rastas negyvas (36)

Trečiadienį, apie 14 val., Alytaus apskrities policija gavo pranešimą, kad žvejodamas Ilgio...

Fotografas įamžino pažastų plaukų nešalinančias moteris: tai gali būti labai gražu (115)

Iš Londono kilęs fotografas Benas Hopperis nufotografavo galybę pažastų plaukų nešalinančių...

Neurochirurgas žino, ką reiškia būti tarp gyvenimo ir mirties: dabar gelbėja žmonės, kuriuos ištinka panašios problemos papasakojo įsimintiniausią operaciją (27)

„Malonus, rūpestingas ir atidus ligoniams gydytojas. Jis savo energija, dėmesių ir šypsena...

Klasiškas De Colo pastūmė baskus prie prarajos krašto (4)

Eurolygos finalo ketverto šeimininkai rizikuoja virsti žiūrovais. Vitorijos „ Baskonia “...