Naujausios skaitmeninės televizijos technologijos skinasi kelią kartu su didelę įtaką Lietuvos elektroninių paslaugų rinkai ir jos dalyviams turinčio „Teo LT" interesais. Nors su kabelinėmis televizijomis Lietuvos televizijos kanalų retransliavimo rinkoje abonentų skaičiumi „Teo LT" konkuruoti dar negali, ji valdo didelę dalį retransliuotojams reikalingos infrastruktūros. Ir pati siūlo ne tik antžeminės skaitmeninės televizijos, bet ir naujas interneto protokolo televizijos (IPTV), arba, kitaip, interaktyviosios televizijos, paslaugas. 2007-aisiais „Teo LT" nusipirko 100 proc. AB „Nacionalinė skaitmeninė televizija“ akcijų, o 2008-ųjų pabaigoje ši bendrovė, kuri turėjo dvi licencijas, suteikiančias teisę retransliuoti televizijos kanalus skaitmeninės antžeminės televizijos tinklais, buvo reorganizuota ir prijungta prie „Teo LT".
Tiesa, pati „Teo LT" tikina, kad „besiklostanti situacija tikrai nelems „Teo LT" įsigalėjimo ar kabelinių televizijų nykimo. Kabelinės televizijos turi tiek išvystytą tinklą, tiek ir savo vartotojus“. Taip „Atgimimui“ komentavo „Teo LT" Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Tuo tarpu Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentės Vaivos Žukienės nuomone, tai, kad „Teo LT" kartais nepagrįstai atsisako išnuomoti kabelinės televizijos operatoriams ryšių kabelių kanalus ar nesilaiko sutartyse su kabelinių televizijų įmonėmis nustatytų sąlygų, palyginti smulkmė žvelgiant į „Teo LT" realias galimybes išstumti asociacijos narius iš rinkos. Jos nuomone, rinką reguliuoti turinčios institucijos yra per minkštos „Teo LT" ir sąmoningai – o kartais ir nesąmoningai – stoja didelės įmonės pusėn. „Valdžios institucijose yra mąstoma, kad su vienu yra lengviau susitarti negu su penkiasdešimčia. Tačiau, mūsų nuomone, viena didžiulė įmonė neturėtų „pajungti” visų valdžios struktūrų ir stumti mažesnes įmones iš rinkos. O kad taip yra – tai tiesa. Bendrovei „Teo LT" nuolat yra taikomi dvigubi standartai“, – sakė V.Žukienė.
„Teo LT" Konkurencijos tarybai apskundė „Viasat SA"
Nepavykusios „Teo LT" derybos su vienintele teisėta Lietuvoje mokamos palydovinės televizijos paslaugas teikiančia „Viasat“ – svarbi kliūtis, neleidžianti išstumti mažesnių žaidėjų iš skaitmeninės retransliavimo rinkos. Tuo įsitikinusi Lietuvos kabelinės televizijos asociacija. Mat asociacijos nariams „Viasat World Ltd“ suteikė neišimtinę teisę už tam tikrą užmokestį transliuoti palydovine televizija siunčiamus programų paketus. Tuo tarpu „Teo LT" kol kas lieka už borto.
Kovą, po paskutinių nepavykusių derybų su „Viasat“, kai „Teo LT" nebuvo suteikta šiaip jau neišimtinė teisė pirkti naujo paketo „Viasat Sport Baltic“, TEO LT parengė skundą Konkurencijos tarybai prašydama ištirti, ar „Viasat SA“, neparduodama paslaugų bendrovei „Teo LT", piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi rinkoje.
Paklaustas, kam „Teo LT" prireikė būtent „Viasat“ kuriamų ir retransliuojamų televizijos kanalų, bendrovės Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas atsakė, jog „kai kurie „Viasat“ kuriami televizijos kanalai nėra pakeičiami kitais dėl išskirtinių transliavimo teisių Lietuvoje: pavyzdžiui, „Viasat Sport Baltic“ turi išskirtines Eurolygos krepšinio turnyro transliacijos teises Lietuvoje“.
„Tokie filmų kanalai, kaip „Viasat Premium” filmų kanalas (neparduodamas ir Lietuvos kabelinės televizijos tiekėjams – D. D. past.), TV1000 arba TV1000 „Russkoje kino“ taip pat yra išskirtiniai. Turinio prasme jiems neprilygsta nei vienas Lietuvoje prieinamas televizijos kanalas, – sakė jis ir pridūrė: – Nesunku suprasti, kad tie televizijos programų transliuotojai, kurie neturi galimybės įsigyti šių kanalų, negali veiksmingai konkuruoti su tais transliuotojais, kuriems šiuos kanalus „Viasat“ parduoda.“
N. Ivanausko teigimu, „Teo LT" ne kartą inicijavo derybas su „Viasat“, tačiau „Teo LT", susidūrusi su, jo žodžiais tariant, „diskriminaciniu bendrovės („Viasat“ – D. D.) elgesiu“, neturėjo „kitos išeities, kaip tik kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl lygiaverčių konkuravimo sąlygų nustatymo”.
Savo ruožtu Vilma Marciulevičiūtė, „Viasat“ vadovė Baltijos šalyse, „Atgimimui“ teigė, kad „Viasat“, kaip normalus verslo subjektas, yra suinteresuota teikti mokamas paslaugas. V. Marciulevičiūtės teigimu, „Teo LT" antžeminės ir interaktyviosios televizijos paslaugos rinkoje pradėtos teikti neseniai. Todėl ir neseniai prasidėjusios derybos su „Teo LT" dėl programų retransliavimo nėra baigtos. „Bet, gerbdami abi šalis, mes nebūtume linkę atskleisti mūsų vykdomų derybų komercinių detalių“, – sakė ji.
„Mes nemanome, kad esame pasiekę kokių nors išskirtinių susitarimų su Lietuvos kabelinių televizijų asociacija ir kitais kabeliniais operatoriais dėl programų retransliavimo ar kitaip dominuojame programų platinimo rinkoje. Mes sukūrėme „Viasat Sport Baltic“ bei TV1000 filmų kanalus pirmiausia norėdami pastiprinti savo pačių pateikiamų programų turinį „Viasat“ paslaugos vartotojams“, – aiškino V. Marciulevičiūtė.
Abejotinas Konkurencijos tarybos nešališkumas?
„Teo LT" skundą Konkurencijos taryba priėmė ir pradėjo tyrimą. N.Ivanausko teigimu, prasidėjus tyrimui, pačios Konkurencijos tarybos iniciatyva pradėta aiškintis, ar tarp Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos ir palydovinės televizijos paslaugas teikiančios „Viasat SA“ yra antikonkurencinių susitarimų. Didesnėse Lietuvos kabelinės televizijos asociacijai priklausančiose įmonėse buvo atlikti dokumentų poėmiai.
Kaip tikina Lietuvos kabelinių televizijų asociacijos atstovė Vaiva Žukienė, šitokie Konkurencijos tarybos žingsniai stebina pirmiausia dėl to, kad iš įmonių paimti dokumentai – sutartys ne su „Viasat SA“, kurią Konkurencijos tarybai apskundė TEO LT, o su trečiuoju asmeniu – „Viasat World Limited“.
„Pasigirsta nuomonių, kad pareiškėjas („Teo LT" – D. D.) inicijavo tyrimą pagal „pritemptus“ motyvus, kad galėtų sužinoti, kokiomis sąlygomis „Viasat World Limited“ platina „Viasat“ programų paketą ar atskiras programas LKTA (Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos) nariams ir kitiems rinkos dalyviams. Šias abejones sustiprina tai, kad tyrimas pradėtas dėl kompanijos „Viasat SA“ veiksmų, o dokumentai ir informacija renkama apie LKTA narių santykius su visai kitu asmeniu – kompanija „Viasat World Limited“, – rašoma Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktoriaus Juozo Jurelionio pasirašytame laiške Konkurencijos tarybai dėl pradėto tyrimo.
Pati Konkurencijos taryba teigė, kad taip negali atsitikti. „Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka“, – kalbėjo Konkurencijos tarybos Paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Jakubavičienė. Valstybės tarnautojas, atliekantis tyrimą, yra atsakingas už tinkamą informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, saugojimą.
Kitas dalykas, pasak V. Žukienės, yra esminis klausimas, kaip Konkurencijos taryba traktuoja retransliavimo rinką ir joje veikiančius operatorius. „Jeigu laikome, kad yra viena retransliavimo rinka ir visi operatoriai joje yra lygūs, tai tada tokiu atveju kyla klausimas, kaip „Teo LT" galėjo gauti teisę prisijungti ir integruoti į „Teo LT" antžeminės skaitmeninės televizijos įmonę? Kol ji buvo atskira, mes nekėlėme tokio klausimo. Bet kai ji tapo viena įmone, tai rodo, kad „Teo LT" koncentruoja rinką. Kitaip tariant, nėra pradžios. Konkurencijos taryba pati nenustatė, kaip ji žiūri į retransliavimo rinką, o jau pradeda tyrimą dėl kažkieno skundo“, – sakė V. Žukienė.
Šį klausimą „Atgimimas“ Konkurencijos tarybai uždavė. Ji atsakė, kad saugiklis „Teo LT" galimam piktnaudžiavimui – teikiamų skaitmeninės televizijos paslaugų apskaita. „Siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta kryžminio paslaugų subsidijavimo ar piktnaudžiavimo, nustatant teikiamų paslaugų įkainius, įskaitant naujai teikiamas skaitmeninės televizijos paslaugas, Konkurencijos taryba įpareigojo TEO LT, AB įdiegti ir užtikrinti atskirą visų teikiamų skaitmeninės televizijos paslaugų apskaitą“, – rašoma Konkurencijos tarybos atsakyme „Atgimimui“.
R. Stanikūnas nusišalino, bet interesų deklaracijos nepapildė
Tačiau Lietuvos kabelinės televizijos asociacija abejoja Konkurencijos tarybos nešališkumu dar ir dėl to, kad „Teo LT" dirba Konkurencijos tarybos pirmininko Rimanto Stanikūno sūnus Andrius Stanikūnas.
Paklausus Konkurencijos tarybos atstovės, ji „Atgimimą“ tikino, kad R. Stanikūnas, siekdamas išvengti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje konflikto, nuo savo vadovaujamos įstaigos atliekamo tyrimo yra nusišalinęs. „Nagrinėjant klausimą dėl tyrimo pradėjimo, Konkurencijos tarybos pirmininkas protokoliniu sprendimu nusišalino nuo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo“, – sakė I. Jakubavičienė.
Tačiau Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktoje R. Stanikūno privačioje interesų deklaracijoje, kuri pateikiama internete, galimas interesų konfliktas nepažymimas. Deklaracijoje įrašyti seni duomenys – ten nurodoma ankstesnioji A.Stanikūno darbovietė – SEB „Vilniaus bankas“.
VTEK Tarnybinės etikos normų pažeidimų tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Matulaitienė teigė, kad, tik gavęs tokį skundą, R. Stanikūnas turėjo papildyti savo privačių interesų deklaraciją.
R. Stanikūnas Konkurencijos tarybai vadovauja jau dvi penkerių metų kadencijas. Jis skiriamas prezidento dekretu, premjero teikimu. Antroji jo kadencija baigiasi šiais metais.
VTEK atstovė E. Matulaitienė, paklausta, ar Konkurencijos tarybos pirmininko pareigos nereikalauja didesnio nešališkumo – bent to, kad artimiausi Konkurencijos tarybos pirmininkui giminaičiai nedirbtų įmonėse, kurios yra monopolinės ar oligopolinės, atsakė, kad tokio reikalavimo nėra.
„Komisijos nuomone, vargu ar galima reikalauti, kad institucijos vadovui artimi asmenys, suaugę žmonės, negalėtų laisvai pasirinkti darbovietės – būtų nepagrįstai apribotos asmens teisės laisvai pasirinkti darbą, tai yra įtvirtinta Konstitucijoje“, – sakė VTEK atstovė E.Matulaitienė.
„Teo LT" tiki laisvos konkurencijos nauda vartotojui
„Vartotojai turi patys spręsti, kieno paslaugomis naudotis. (...) Pasaulinė patirtis rodo, jog esant laisvai konkurencijai savo nišą atranda daugelis rinkos dalyvių. Šia prasme Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos susirūpinimą galima suprasti. Naujų konkurentų įėjimas į rinką bei auganti konkurencija visada yra iššūkis esantiems rinkos dalyviams. (...) Bėda tik ta, kad pastaruoju atveju kyla įtarimų, jog ši reakcija prasilenkė su Konkurencijos įstatymo nuostatomis“, – „Atgimimui“ teigė N. Ivanauskas, komentuodamas „Atgimimo“ žurnalistės klausimą, ar, valdydama skaitmeninės televizijos retransliavimui reikiamą infrastruktūrą beveik visoje Lietuvos teritorijoje ir taip turėdama galimybę koncentruoti mokamos televizijos rinką, „Teo LT" pati siekia dominuoti.
Atsakymuose „Atgimimui“ „Teo LT" teigė, kad laikosi technologinio neutralumo principo, numatyto Elektroninių ryšių įstatyme, ir traktuoja save kaip kabelinę televiziją. „Televizija yra vienas ir tas pats produktas, kuriam taikomi tie patys reikalavimai, nesvarbu, kokiomis technologijomis jis yra patiekiamas. Europos Komisija ne kartą analizavo ar interneto protokolu teikiamos televizijos paslaugos ir kabeliniais tinklais teikiamos paslaugos sudaro vieną rinką. Atsakymas buvo vienareikšmis – taip, tai yra tarpusavyje konkuruojantys produktai, kurie priskiriami vienai ir tai pačiai rinkai“, – sakė N. Ivanauskas.
Tuo tarpu V. Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos prezidentė, sako, kad laisva konkurencija, kai „Teo LT" priklauso didelė dalis infrastruktūros, nė nekvepia. Be to, pasak jos, „Teo LT" naudojasi savo dviprasmiška padėtimi.
„Galiu tik spėti, kad „Viasat“ programų „Teo LT" nori tokiomis pat kaip ir eilinės kabelinės televizijos sąlygomis. Taigi čia jie save laiko eiline kabeline televizija. Tačiau kitoje vietoje jie nebėra eilinė kabelinė, ir jiems neva turėtų negalioti tos sąlygos, kurios galioja mums. „Teo LT" buvo leista nupirkti, o 2008-aisiais integruoti AB Nacionalinę skaitmeninę televiziją – tai yra eterinę daugiakanalę televiziją, motyvuojant tuo, kad jie nėra kabelinė televizija ir retransliavimo rinkos nekoncentruoja. Arba LATGA-A leidžia „Teo LT" išskirti linijos mokestį, nuo kurio neskaičiuojami autoriniai mokesčiai, tuo tarpu kitiems operatoriams to daryti neleidžiama. Tai jeigu jie nėra kabelinė – kas tada jie yra?“ – svarstė V. Žukienė.
