Pirmadienį „Sorainen“ išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad klinika gali sulaukti ne tik teisinių ieškinių, tačiau ir baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusieji civilinius ieškinius galės reikšti ne tik klinikai, bet ir jos vadovams.
„Atstovaudami keletą klinikos klientų kreipėmės į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai „Grožio chirurgijos“ vadovų tinkamai neatliktų jiems tenkančių pareigų užtikrinti bendrovės klientų duomenų saugumą. Pradėto ikiteisminio tyrimo metu bus aiškinamasi, ar klinikos vadovai padarė viską, kad klientų duomenys būtų saugūs“, – pranešime dėstė advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkė Aušra Gaurytė.
Nukentėjusieji buvo raginami vienytis ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo siekti kartu. Į tokius pranešimus antradienį reagavo klinikai atstovaujanti advokatų kontora.
„Klinikos „Grožio chirurgija“ bei jos klientų iniciatyva jau kurį laiką vykdomi keli savarankiški ikiteisminiai tyrimai. Vykdomų ikiteisminių tyrimų metu aiškinamasi, kas neteisėtai rinko informaciją apie klinikos pacientus, kaip ir dėl kieno kaltės buvo pasisavinti ir paviešinti klinikos pacientų duomenys. Naujų ikiteisminių tyrimų, apie kuriuos užsimenama viešojoje erdvėje, mūsų žiniomis, šiuo metu nėra pradėta. Taip pat nematome teisinio pagrindo tokiems tyrimams šiuo metu atsirasti, kadangi visos su šiuo incidentu susijusios versijos jau yra tiriamos, o visi nukentėję asmenys gali tiesiogiai kreiptis į tyrimą vykdančius pareigūnus ir prie jo prisidėti“, - rašoma advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerio advokato Lino Sesicko komentare.
Tačiau A. Gaurytė DELFI patikslino, kad advokatų kontoros „Sorainen“, atstovaujančios nukentėjusių klientų interesus, pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra dėl „Grožio chirurgijos“ vadovų, galimai nevykdžiusių pareigų, susijusių su asmens duomenų apsauga, atsakomybės. ž
L. Sesickas dėsto, kad „tikslingai klientams pritraukti skleidžiama informacija skatina nukentėjusių asmenų pažeidžiamumą bei be pagrindo didina ir taip sudėtingos situacijos jautrumą“.
„Nusikaltėliai, įvykdę kibernetinį nusikaltimą ir ilgą laiką šantažavę pacientus bei „Grožio chirurgijos“ kliniką, vis dar nėra išaiškinti. Todėl visus suinteresuotus asmenis raginame atsakingai vertinti dabartinę situaciją, susilaikant nuo neatsakingų ir išskirtinai komerciniais interesais paremtų veiksmų, kai kuriais atvejais balansuojančių ant profesinės etikos ribos“, - dėstė L. Sesickas.
Pasak jo, klinika „Grožio chirurgija" nuolat bendrauja su teisėsaugos institucijomis, teikia informaciją ir pagalbą klientams bei įgyvendina daug kitų priemonių, užtikrinančių didesnę asmens duomenų apsaugą.
Reaguodama A. Gaurytė komentavo: „Siekiame efektyvios nukentėjusiųjų asmenų interesų gynybos, o ne susiklosčiusios situacijos jautrumo didinimo. Pažymime, kad daugelio besikreipusių teigimu, „Grožio chirurgija“ ne tik nebendradarbiavo, bet netgi neteikė informacijos apie duomenų paskelbimą bei veiksmus, kurių ėmėsi klinika."
DELFI skelbė, kad į klinikos „Grožio chirurgija“ duomenų bazes įsilaužus programišiams buvo pasisavinti daugiau nei 24 tūkst. klientų asmens duomenys, dalis jų - paviešinti.
Po įsilaužimo į „Grožio chirurgijos“ duomenų bazes iš klinikos bei jos klientų buvo reikalaujama išpirkų už jų asmens duomenis, jie buvo šantažuojami.
