Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius dalijasi faktais, atskleidžiančiais šios operacinės sistemos sukūrimo istoriją ir sėkmės priežastis.

Pradžia: fotoaparatai ir debesis

Viskas prasidėjo anksčiau nei atsirado „HTC Dream“ – kompaniją „Android Inc.“ Andy Rybinas įkūrė dar 2003-iaisiais. Iš pradžių jis ėmėsi kurti operacinę sistemą, skirtą skaitmeniniams fotoaparatams – ji turėjo leisti belaidžiu ryšiu prijungti juos prie kompiuterių ir debesyje išsaugoti nuotraukas.

„Android“ ir „Google“ sąjunga

Netrukus „Android Inc.“ įkūrėjas suprato, kad jo pasirinkta rinka nėra pakankamai didelė ir nukreipė savo dėmesį į išmaniuosius telefonus. Tačiau rimtesni pokyčiai prasidėjo tik 2005-aisiais, kai kompaniją už maždaug 50 mln. JAV dolerių įsigijo milžinė „Google“. Šios dvi komandos ėmė kartu kurti „Sooner“ – turėjusį būti pirmąjį „Google“ telefoną.

Varžovų (ne)trūko

Tuo metu mobiliųjų telefonų rinkoje dominavo „Blackberry OS“, „iPhone OS“ ir „Symbian“ (ji daugiausiai buvo naudojama „Nokia“ įrenginiuose) operacinės sistemos. Dažniausiai programinė įranga būdavo kuriama ar bent jau pritaikoma kiekvienam telefono modeliui atskirai. Vis tik šioje rinkoje konkurencijos labai trūko – daugelį sistemų kūrė vien patys telefonų gamintojai ar ryšio operatoriai. Tiesa, tuo metu vis labiau savo pozicijas rinkoje stiprino ir 2003 m. bendrovės „Microsoft“ telefonams sukurta sistema „Windows Mobile“.

Ir čia pasirodė „iPhone“

Būtent su „Microsoft“ bendrovė „Google“ tada konkuravo labiausiai – iš dalies tai ir paskatino kurti „Sooner“. „Google“ baiminosi, kad mobiliųjų įrenginių rinkoje sustiprėjusi „Microsoft“ savo telefonuose gali apsunkinti naudojimąsi jos paieškos sistema ir palengvinti savąja. Taip vartotojai pakeistų informacijos ieškojimo įpročius ir „Google“ juos prarastų. Tačiau visas kortas sumaišė „Apple“, kai 2007-aisiais pristatė pirmąjį „iPhone“. Manoma, kad „Google“ tada nusprendė, jog jis geresnis nei jų kuriamas telefonas ir atidėjo jo pristatymą.

Daugiau nei telefonas

Vis dažnesnius gandus apie slapta kuriamą telefoną „Google“ nutraukė 2007 m. lapkritį, kai įsteigė aljansą „Open Handset“. Jis apjungė daugelį operatorių ir operacinių sistemų bei telefonų gamintojų, tokių kaip „HTC“, „LG“, „Sony“, „Motorola“ ir „Samsung“. Tuometis „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas paskelbė, kad jie nepristatys tiesiog telefono, bet kai ką daug svarbiau – galingą platformą. O ji bus naudojama tūkstančiuose skirtingų telefonų modelių, priklausančių aljanso nariams.

„HTC Dream“ šlovės valanda

Telefonas „Sooner“ taip ir neišvydo parduotuvių lentynų, tačiau jame išbandyta operacinė sistema technologijų rinkoje sukėlė tikrą revoliuciją. Pirmoji „Android“ sistemą savo įrenginyje išbandė gamintoja „HTC“, kuri nuosavos operacinės sistemos neturėjo ir iki tol dažniausiai naudojo „Microsoft“ įrangą. Nors išmanusis „HTC Dream“ buvo peikiamas dėl dizaino, vartotojai įvertino jame įdiegtą nemokamų programėlių parduotuvę, „Google“ žemėlapius, „YouTube“ aplikaciją ir, žinoma, „Google“ paieškos sistemą.

Dalytis verta

Nuo pat pradžių jungtinė „Google“ ir „Android“ komanda savo sukurta operacine sistema mobiliųjų telefonų gamintojams leido naudotis nemokamai. Todėl gamintojai galėjo sumažinti įrenginių kainas, o ir jų pačių pradėjo daugėti. Tokiu būdu „Android“ po truputį didino savo dalį išmaniųjų telefonų rinkoje, kol 2010 m. aplenkė „iOS“.

Atviras kodas nulėmė sėkmę

Skirtingai nuo kitų operacinių sistemų, kurių įranga yra saugoma autorių teisių, „Android“ yra atvira visiems. Taip „Google“ pritraukė daugybę kūrėjų, jos sistemai sukūrusių įvairių programėlių. Skaičiuojama, kad jų „Google Play“ parduotuvėje šiuo metu yra per 3 mln. Be to, atviras kodas naudotojams leidžia patiems keisti sistemą ir prisitaikyti sau patogiausią telefono sąsają. Visa tai lėmė, kad „Android“ operacinė sistema dabar yra įdiegta daugiau nei 70 proc. visų išmaniųjų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją