Konferencijos „PyConLT 2018“ metu jis tai įrodė su bendraminčiais pateikdamas valstybinių informatikos egzaminų užduočių sprendimo su „Python“ kalba pavyzdžius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiuo metu informatika Lietuvos mokyklose dėstoma „Pascal“ ir C++ programavimo kalbomis, tačiau Aidis Stukas, didžiausios Baltijos šalyse „Python“ kalbos programuotojų konferencijos „PyConLT“ organizatorius, tvirtina, kad pirmoji kalba yra grynai teorinė-mokomoji ir neturi jokio praktinio pritaikomumo projektuose ar versle, o C++, nors galinga bei taikoma praktikoje, moksleiviams yra pernelyg sudėtinga.
„JAV universitetuose „Python“ jau nuo 2014 m. yra populiariausia programavimo kalba pradinukams, o visame pasaulyje ši kalba jau kurį laiką yra laikoma „geidžiamiausia išmokti“. Tai lemia „Python“ kalbos sąlyginis paprastumas – ji lengviausiai suprantama ir perskaitoma „žmogaus akiai“, jos nesudėtinga sintaksė, į ją lengviausia įsivažiuoti. Be to, „Python“ kalba jau nuo pirmųjų žingsnių turi praktinį pritaikomumą – su ja iškart galima kurti paprastas svetaines, o pažengus – ir sudėtingus projektus. Galiausiai, šiuo metu „Python“ kalba visame pasaulyje itin populiarėja dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir mašininio mokymosi srityse“, – aiškina A. Stukas.
Kasmetinės „Python“ konferencijos vykusiose dirbtuvėse informatikos egzaminų užduotys buvo sprendžiamos „Python“ kalba. Šios iniciatyvos autorius, programuotojas ir vienas „Python“ bei atvirųjų duomenų bendruomenių autoritetų Mantas Zimnickas sprendimais viešai dalinasi „GitHub“ paskyroje. Jis ne tik pateikia užduočių sprendimus, bet ir prideda jų aprašymus ir pagal geriausias programavimo praktikas – sprendimų testus.
„Pagrindinis skirtumas: su „Python“ praktinės egzamino užduotys išsprendžiamos paprasčiau ir su mažiau kodo eilučių. Jei ši kalba randa kelią tiek į geriausias JAV mokyklas, tiek į sudėtingiausius pasaulinius projektus, kodėl per naują nepažiūrėjus į tai, su kokiomis technologijomis mokome ar bandome sudominti programavimu vaikus Lietuvoje?“, – klausia A. Stukas.
Pasak jo, vaizdingiau palyginus, „Python“ būtų automatinė pavarų dėžė, o C++ – mechaninė. Būtent mechaninės pavarų dėžės perteklinis komplikuotumas gali atbaidyti didelę dalį jaunimo nuo programavimo, o bent šiuo metu jie su programavimu mokykloje pirmą kartą susiduria ir bando mokytis būtent taip.
Keičiasi ir verslas
Šiemetinė „PyConLT“ konferencija sulaukė rekordinio – per 220 – dalyvių skaičiaus iš Lietuvos ir užsienio. Renginio organizatoriaus teigimu, toks susidomėjimas irgi iliustruoja „Python“ populiarėjimo tendenciją, kurią be kita ko į priekį veda ir augantis susidomėjimas duomenų analize ir dirbtiniu intelektu.
Be to, A. Stukas pastebi, kad „PyConLT“ konferencija yra vienintelė iš programavimo kalboms skirtų renginių, vykstančių ne darbo dienomis, o savaitgalį – tai rodo, kad „Python“ yra ne tik kasdienio darbo, bet kartu ir laisvalaikio, papildomų projektų ar naujų interesų kalba.
„O pasaulyje „Python“ jau yra de facto pagrindinė duomenų apdorojimo programavimo kalba. Tiek startuoliai, tiek didelės kompanijos savo naujus duomenų rinkimo, sistemizavimo ir analizės sprendimus kuria būtent su „Python“. Lietuvos kompanijos taip pat neatsilieka, štai neseniai pradėjau dirbti programinę įrangą kompiuterinių žaidimų industrijai kuriančioje Kauno kompanijoje „Helis“ – istoriškai čia dirbama su PHP kalba, tačiau dabar yra buriama „Python“ komanda automatiniam didelės apimties duomenų apdorojimui ir analizei“, – sako A. Stukas.
Jo vertinimu, moksleivius taip pat vertėtų pabandyti sudominti informatika būtent su lengviausia ir suprantamiausia „Python“ kalba. Pasak „Python“ bendruomenės lyderio, patrauklesnis informatikos pateikimas didintų būsimų programuotojų pasiūlą, o būtent šis kriterijus ateityje stipriai lemia potencialių užsienio investicijų ir aukščiausios pridėtinės vertės darbo vietų kūrimąsi.
