Pernai tokiu būdu pervedę lėšas į sukčių nurodytą banko sąskaitą juridiniai SEB banko klientai patyrė beveik 250 tūkst. eurų nuostolių, paskelbė SEB. Kitu būdu iš banko klientų buvo išviliota dar 70 tūkst. eurų.

„Išryškėjo du tarptautinio sukčiavimo atvejai. Pirmas būdas, kai įsiterpiama į bendrovės atstovo susirašinėjimą el. paštu su užsienio partneriu. Įsilaužę į el. paštą nusikaltėliai ilgą laiką seka verslo partnerių susirašinėjimą ir atėjus momentui perkančiajai pusei atsiunčia suklastotą el. laišką, kuriame prašoma pavedimą atlikti į naują banko sąskaitą. Kol darbuotojai su tikruoju partneriu išsiaiškina, kad jis pinigų negavo, paprastai pinigai jau būna iškeliavę ir juos susigrąžinti praktiškai neįmanoma“, — cituojamas SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Antras el. sukčiavimo būdas, nuo kurio Lietuvoje pernai nukentėjo įmonės — suklastotų el. laiškų siuntimas įmonės finansininkui nuo įmonės vadovo, kuris neva prašo skubiai pervesti pinigus į konkrečią sąskaitą.

„Dažniausiai tokie sukčiai atidžiai išnagrinėja įmonių tinklalapius, susikuria panašų į vadovo el. pašto adresą ir iš jo siunčia el. laišką finansininkui. Mūsų žiniomis, tokių laiškų įmonės gauna išties daug ir labai dažnai klastą greitai supranta, tačiau pernai tokiu būdu patikėję tariamais savo vadovų nurodymais juridiniai SEB banko klientai patyrė apie 70 tūkst. eurų nuostolių. Ankstesniais metais tokių atvejų visai nebuvo“, — sako A. Šapola.

SEB atstovo teigimu, sustabdyti bankinį pavedimą galima tik tuomet, kai pinigų siuntėjas labai greitai suvokia klastą ir apie tai nedelsiant informuoja savo banką.

Kol banko pavedimas dar nėra patvirtintas ir neįskaitytas į gavėjo sąskaitą užsienio šalyje, jį galima sustabdyti.

„Buvo atvejų, kai mūsų banko darbuotojai suabejojo gana dideliu tarptautiniu kliento pavedimu ir jį sustabdė, paaiškėjo, kad tai buvo būtent toks atvejis“, — dėsto A. Šapola.

Jeigu pavedimas padarytas ir pinigai jau yra sukčių sąskaitoje, tikimybė juos atgauti yra labai maža. Tokiu atveju, reikėtų kreiptis į teisėsaugą Lietuvoje arba šalyje, į kurios banko sąskaitą pervedėte pinigus ir su teisininkais bandyti įrodyti, kad pinigai gavėjui buvo pervesti apgaulės būdu.

Todėl siekiant išvengti tokių sukčiavimo atvejų yra labai svarbu:

Pasirūpinti įmonės naudojamų informacinių sistemų, įskaitant el. paštą, saugumu.

Supažindinti darbuotojus, ypač tuos, kurie bendrauja su tiekėjais ir atlieka mokėjimo pavedimus, su finansinio sukčiavimo požymiais.

Jeigu kilo įtarimų arba paaiškėja, kad pinigai jau pervesti į sukčių sąskaitą, kuo skubiau kreiptis į savo banką ir atšaukti mokėjimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)