Pasaulio elektroninės bibliotekininkystės ateitis bus aptarta Vilniuje

Į asamblėją atvyksta šios tarptautinės organizacijos koordinatoriai iš Rytų ir Vidurio Europos, Azijos, Artimųjų Rytų, Afrikos šalių, lektoriai, leidėjų atstovai ir kiti specialistai, pakviesti Lietuvos mokslinių ir aukštųjų mokyklų bibliotekų atstovai. Jie aptars elektroninių išteklių prenumeratą ir naujų technologijų taikymą bibliotekose, jų koordinavimą tarptautiniu mastu, finansavimą ir kitus svarbius šiuolaikinėms bibliotekoms klausimus.

"eIFL.net" generalinės asamblėjos nuo 2001 metų kasmet vyksta vis kitoje šalyje - Vengrijoje, Rusijoje, Italijoje, Lenkijoje, šįmet - Lietuvoje.

Kaip sakė fondo "eIFL.net" generalinė direktorė Rima Kuprytė, tūkstančiai bibliotekų 50-tyje pasaulio šalių koordinuoja savo veiklą prenumeruojant elektroninius išteklius. "Daug pasaulio šalių dar susiduria su itin opia mokslinės literatūros prenumeratos problema. Žurnalų ir duomenų bazių prenumeratos kaina dažnai "neįkandama" ne tik kad vienai bibliotekai, bet ir visai šaliai, todėl bibliotekų vienijimasis į nacionalinius ir tarptautinius konsorciumus labai palengvina derybas su leidėjais, sudaro galimybes prenumeruoti daugiau ir pigiau elektroninės informacijos, lengvinti jos prieinamumą", - sako R. Kuprytė.

Pirmajame tokio pobūdžio renginyje Lietuvoje bus vertinama penkerių metų tarptautinio ir nacionalinių bibliotekų konsorciumų veikla gerinant informacines paslaugas skaitytojams ir prieigą prie mokslo žurnalų.

Asamblėjoje Vilniuje dalyvaus ir keletas šios srities įžymybių, tarp jų - vienos gausiausiai pasaulyje lankomos elektroninės enciklopedijos "Wikipedia" įkūrėjas Džimis Veilsas (Jimmy Wales), kiti elektroninės bibliotekininkystės novatoriai.

Pasak bibliotekininkų, jau pirmieji naudojimosi elektroninėmis duomenų bazėmis metai rodė didelį Lietuvos skaitytojų susidomėjimą - per metus būdavo perskaitoma iki milijono straipsnių virtualioje erdvėje. Šie skaičiai keliskart viršijo net ir tokios didelės šalies kaip Rusija rodiklius ir toliau kasmet auga.

Pasak Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus Vytauto Gudaičio, didžiausią prieigą prie elektroninių leidinių turi būtent Nacionalinė biblioteka - jos prenumeruojamose elektroninėse bazėse galima rasti 30-35 tūkstančius laikraščių ir žurnalų iš viso pasaulio. Mažesnėse bibliotekose galima prieiti prie 15-20 tūkst. elektroninių mokslinių ir nemokslinių leidinių. Daugiausia elektroninėmis duomenų bazėmis naudojasi socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, ypač medicinos srities leidiniais.

"Prenumeruojame apie du tūkstančius popierinių spaudos leidinių, tačiau jų skaičius laipsniškai mažės, daugiau telkiantis į elektroninių leidinių prenumeratą. Nacionalinė biblioteka turi 112 tūkstančių virtualių vartotojų, o mūsų bibliotekoje per metus apsilanko apie 450 tūkstančius skaitytojų", - sakė V. Gudaitis.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė sako, kad per metus už septynių elektroninių bazių prenumeratą Lietuvos bibliotekoms reikia sumokėti apie vieną milijoną litų, tad be valstybės tikslinės paramos ir įvairių fondų pagalbos nebūtų išsiverčiama. Švietimo ir mokslo ministerija prenumeratai skiria 630 tūkst. litų, Kultūros ministerija - apie 220 tūkst. litų.

"Ši suma sudaro tik apie dešimtadalį tikros duomenų bazių prenumeratos kainos, kurią sumoka Vakarų šalys. Nemažų nuolaidų pasiekiame derėdamiesi su duomenų bazių pardavėjais, tačiau prognozuojama, kad ateityje prenumeratos kainos tik augs, nes daugės elektroninių duomenų bazių turinio apimtis", - sakė E. Banionytė.

Kiek pasaulyje yra elektroninių duomenų bazių, labai sunku suskaičiuoti, nes vienos kuriasi, kitos nunyksta, tačiau neabejojama, kad ateitis priklauso būtent elektroninėms informacinėms duomenų bazėms, o popierinių leidinių bibliotekose bus prenumeruojama vis mažiau.