aA
Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos paslaugą – taip įsitikinęs su DELFI susisiekęs informacinių technologijų specialistas Marius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI). Lietuvių troškimas palikti „Google“ atsiliepimus turi spragą – vyras pasakoja tai atradęs.
Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
© Google Maps

Jo teigimu, norėdami uždirbti „internetinių taškų“, net nežiūrime, kokiomis nuotraukomis dalijamės su pasauliu. Dėl to, vos atlikę kelis žingsnius, piktavaliai gali pamatyti jūsų asmenines nuotraukas bei detaliai sužinoti, kur atostogavote. O blogiausiu atveju galima rasti neatidžių lietuvių asmens tapatybės kortelių ar sutarčių.

Kuo toliau, tuo baisiau

Kaip pasakoja Marius, prieš kelias savaites jis paguglino vieną įmonę ir nusprendė peržiūrėti „Google“ atsiliepimų skiltį. Peržiūrėdamas ją, vyras pastebėjo, kad galima rasti ne tik atsiliepimų apie įmonę, bet ir nuotraukų, kuriomis pasidalijo įmonę įvertinę lietuviai. Tarp nuotraukų pastebėjo kai ką, kas privertė jį ne juokais sunerimti: tarp viešai visiems prieinamų nuotraukų buvo galima pamatyti ir vienos iš klienčių nufotografuotą asmens tapatybės kortelę bei sutartį.

Kaip spėja vyras, tai tikrai ne įmonės kaltė, o pačios klientės neatsargumas – ši nepasižiūrėjo, kokiomis nuotraukomis sutiko pasidalyti, palikdama atsiliepimą. Rengiant šią publikaciją su įmone buvo susisiekta ir privačius duomenis parodančios nuotraukos buvo pašalintos.

Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
© Google Maps

Tačiau šis atradimas paskatino specialistą išsiaiškinti, ar tai – tik vienetinis atvejis. Mariaus liūdesiui, jis, vos atlikęs kelis žingsnius, sugebėjo rasti internete įvairiausių žmonių privačių nuotraukų ir sužinoti, kur tie žmonės lankėsi.

Marius pasakoja, kad užtenka nueiti į kokią nors pasirinktą gyvenvietę per „Google“ žemėlapius, paspausti ją ir tada paspausti atsiliepimą apie gyvenvietę palikusio žmogaus vartotojo vardą (vardą ir pavardę). Tai padaręs Marius lyg atrakina vartus į šių žmonių asmeninį gyvenimą.

Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
© Google Maps

„Taip galiu pamatyti viską, pavyzdžiui, kur jis atostogavo. Va, matau, kad buvo Turkijoje. Matau, kaip jo žmona ruošiasi renginiui, kaip ji kažkur dalyvavo. Yra kelios identiškos nuotraukos – tokiomis tikrai žmogus nesidalytų su visais. O štai nuotraukos, kaip jie alų geria. Kuo daugiau padarau tokių atradimų, tuo baisiau, atrodo, kad pamatysi tai, ko neturėtum pamatyti, ko tikrai neturėtų būti internete“, – peržiūrėdamas nepažįstamo vyro albumą sako specialistas. Šis albumas per „Google“ atsiliepimų platformą yra peržiūrėtas daugiau nei 2 milijonus kartų ir, Mariaus įsitikinimu, albumo savininkas tikriausiai apie tai net nenutuokia.

Žmonės nesupranta, kuo dalijasi

Vyras pabrėžia, kad nuotraukos tikrai nėra tokios, kurias žmogus sąmoningai keltų į internetą: albumuose galima rasti kelis kartus pasikartojančias identiškas nuotraukas, aibę vaikų nuotraukų.

„Per atsiliepimus galiu pamatyti viską, kuo šis žmogus yra pasidalijęs ir kuriose vietose buvo. Galima pamatyti šeimų albumus, vaikus. Radau gal 10 atvejų, kur yra vaikų nuotraukų. Aš tikrai netikiu, kad tomis nuotraukomis norėtų pasidalyti su visuomene. Matau „Google“ parametruose, kad tas galerijas tūkstančiai žmonių yra peržiūrėję.

Tikrai nenorėčiau, kad mano nuotraukas pamatytų nepažįstami: tai buitinės, mano šeimai ir draugams skirtos nuotraukos. Jei sužinočiau, kad jas, kaip šių žmonių nuotraukas, būtų kažkas peržiūrėję 200 tūkstančius kartų, jausčiausi nelabai smagiai“, – sako Marius.

Vyras tikina, kad daugiausia tokių, kurie palieka atsiliepimus ir tada su visu pasauliu pasidalija savo asmeninėmis nuotraukomis, galima rasti rajonuose: tereikia paguglinti, ar tai rajono užeiga, ar kebabinė, ir pamatysite nuotraukų, kuriomis vargu, anot Mariaus, ar žmogus tikrai norėtų dalytis su pasauliu.

„Nežinau, kaip šios asmeninės nuotraukos patenka į internetą. Bandžiau save surasti – nieko neradau“, – atvirauja Marius.

Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
Informacija, kurią galima rasti Google atsiliepimuose
© Google Maps

Ir nors vyras tiksliai nežino, kaip šie albumai tapo visiems atviri, jis turi patarimą. „Reikėtų pasitikrinti savo „Google“ nustatymus, peržiūrėti, ar nepalikta jokių kliurkų. Reikia racionaliai įvertinti: ar gerai, kad tos nuotraukos yra viešos.

100 proc., kad žmonės nesupranta, jog tomis nuotraukomis dalijasi. Bent taip atrodo iš jų nuotraukų albumų. Baugina, kad žmonės nežino apie tai. Tikrai matai, kad yra normalių nuotraukų albumuose: maistas, maitinimo įstaigos fasadas. Bet kitas albumas būna miške vaikščiojanti šeima, daugybė vaikų nuotraukų... Tai tikrai privatūs kadrai“, – sunerimsta Marius.

Vyras kol kas džiaugiasi, kad jam nepavyko rasti jokių intymaus pobūdžio nuotraukų, tačiau yra įsitikinęs, kad, jei ilgiau paieškotų, tai visko rastų.

Kyla pavojus

Bandydami įminti Mariaus mįslę, DELFI kreipėsi į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą bei į kibernetinio saugumo specialistą Darių Šveikauską.

Į užklausą NKSC atsakė Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas. „Kai kuriais atvejais žmonės savo noru dalyvauja „Google“ programoje „Vietinis gidas“ ir už parašytus komentarus bei įkeltas nuotraukas gauna taškų, taip kelia savo vietinio gido lygį ir pagelbėja kitiems vartotojams susidaryti įspūdį apie tam tikrus lankytinus objektus ir pan.

Dažniausiai netyčinės nuotraukų paviešinimo situacijos atsitinka per aplaidumą, esamų telefono nustatymų nežinojimą (kur nuotraukos yra siunčiamos ir saugomos, po jų atlikimo) arba dėl neįsigilinimo į privatumo nustatymus (kas galės matyti Jūsų nuotraukas)“, – rašoma atsakyme.

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot KAM specialistų, tokių duomenų tyčinis ar netyčinis pasidalijimas dažniausiai yra pavojingas dėl kelių aspektų:

  • Nuotraukos, kuriose yra asmens tapatybės dokumentai, gali būti panaudoti neteisėtai registruojantis įvairiuose tinklalapiuose, kuriuose reikia patvirtinti savo tapatybę nusiuntus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
  • Nuotraukos, kuriose yra matoma gyvenamoji aplinka, gali pritraukti nenorimus asmenis apsilankyti ir pasisavinti Jūsų daiktus;
  • Nuotraukos keliaujant taip pat gali pritraukti nepageidaujamus asmenis apsilankyti Jūsų privačioje teritorijoje, kol Jūs atostogaujate;
  • Privačios nuotraukos gali būti panaudotos šantažui siekiant gauti įvairios naudos;
  • Nuotraukos iš kasdienio Jūsų gyvenimo gali būti panaudotos Jūsų pomėgiams ir įpročiams nustatyti.

Savisaugos instinktai „išsijungia“ prie kompiuterio

Kibernetinio saugumo specialistas D. Šveikauskas DELFI teigia, kad greičiausiai visos fotografijos buvo įkeltos pačių atsiliepimus palikusių žmonių. „Tai yra bandymas susirinkti virtualių taškų iš „Google Maps Local Guide“ sistemos.

Anot jo, atvejis, kai buvo rasta asmens tapatybės kortelės nuotrauka ir sutartis, yra pačios asmens tapatybės dokumento savininkės kaltė. „Šiuo atveju, manau, kaltas nemokėjimas tinkamai kažką padaryti telefone, todėl ir įvyko toks duomenų nutekėjimas dėl paties nukentėjusio kaltės. Greičiausiai čia suveikė technologinis barjeras – technologinis išprusimo trūkumas“, – sako D. Šveikauskas.

Specialistas įžvelgia dvi problemas. „Žmonės dalijasi gana asmeniškais duomenimis su bet kuo, nesigilindami, kur tai gali patekti ir kas tuo gali pasinaudoti. Antra – žmonės ne iki galo suvokia, kaip tai veikia: jiems sunku arba neįmanoma kritiškai įvertinti, ką jie yra padarę skaitmeninėje erdvėje, kokių pėdsakų ir informacijos apie save yra palikę. Turbūt nereikia pasakoti, kad su tam tikru rinkiniu duomenų prieš žmogų galima įvykdyti socialinės inžinerijos ataką. Tai padaryti yra lengviau, kai turi daugiau duomenų apie auką“, – perspėja specialistas.

Jis pastebi, kad žmonės dėl virtualių taškų tiek pat pamišę ir azartiški, kaip ir dėl realių prizų ar dovanų. „Daug kam savisaugos instinktai išsijungia grįžus namo ir prisėdus prie kompiuterio. Daugumai atrodo, kad skaitmeninis pasaulis yra atskiras ir niekaip nesusijęs su jų realiu gyvenimu, kad gali kelti realų pavojų“, – teigia kibernetinio saugumo specialistas.

KAM specialistai savo ruožtu siūlo pasitikrinti internetinius nustatymus. „Programos, per kurias galima netyčia nutekinti savo turimas nuotraukas, yra „Google Drive“ ir „Google nuotraukos“.

Patariame pasitikrinti, ar Jūsų „Google Drive“ talpykloje yra išjungtas nuotraukų visiems bendrinimas (Angl. Anyone on the Internet can find and access). Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jūsų „Android“ telefone esanti „Google nuotraukos“ programėlė automatiškai nesiunčia nuotraukų bendrinti“, – rašoma atsakyme.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
3.3600

Lietuvoje veikia milijoninių nuostolių pridarantis „verslas“: įtikėję žmonės mano, kad susikraus turtus (136)

Kibernetinė erdvė kriminaliniams yra puiki terpė nusikaltėliams atlikti savo juodą darbą ir jie...

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė: technologinė aplinka vystosi gerokai greičiau nei mūsų smegenys (32)

Tobulėjančios technologijos , vis didesnės dalies darbų automatizavimas, robotizacija, dirbtinio...

Naktinė fotografija: 5 patarimai, kaip telefonu padaryti kokybiškas nuotraukas tamsiu paros metu (9)

Vienas svarbiausių dalykų šiandien – gražiai fotografuoti, nes socialiniai tinklai patys...

Lietuviai mano radę lengvą pasipelnymo būdą: pakliuvę į teismą, moka baudas (30)

Viskas, ką randate internete, turi savo internetinį adresą – domeną. Pavyzdžiui, šis...

Tradicinių bankų ateitis kabo ant klaustuko: „Fintech“ keičia rinkos taisykles (4)

Prieš 10 metų turbūt dar nė negalvojome, kad banko kortelę galėsime užsisakyti internetu ir...

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (30)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (157)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (107)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (28)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (127)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (98)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (39)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...

15 priežasčių, kodėl rytinis seksas yra geriausias, ir patarimai, kaip pakurstyti aistrą miegamajame (7)

Be abejonės, seksas visada yra malonu, tačiau jei tą malonumą pajuntame iš pat ryto, tai...