Specialistai tikina, kad toks reikalavimas yra nepriimtinas, tačiau pripažįsta, kad darbdaviai labai dažnai informacijos apie būsimus darbuotojus ieško internete ir socialinuose tinkluose.
Reikalavimai šokiravo
„Mėgstu karts nuo karto pasižiūrėti kas naujo darbo rinkoje. Už akių užkliuvo prabangių kvepalų parduotuvės darbo skelbimas. O reikalavimas šokiravo. Nuo kada darbinantis reikia pateikti savo asmeninių paskyrų nuorodas? Ar darbuotojas negali turėti asmeninio gyvenimo?“, – klausė skaitytojas.
Ieško informacijos ir internete
Personalo atrankos ir nuomos paslaugas teikiančios įmonės „Gi Group“ Vilniaus grupės vadovė Ugnė Remeikaitė reikalavimą atsiųsti nuorodas į asmenines socialinių tinklų paskyras vertina neigiamai.
„Vienas iš svarbiausių dalykų – užtikrinti lygias ieškančių darbo žmonių teises. Reikalavimas atsiųsti nuorodą į savo „Facebook“ ar „Instagram“ profilį gali reikšti tai, kad įmonei svarbus žmogaus reprezentatyvumas, kitaip tariant, jo išvaizda. Taip įmonė turbūt norėjo pasilengvinti sau darbą ir iš nuotraukų socialiniuose tinkluose nuspręsti, ar žmogus atitinka jų keliamus reikalavimus. Juk negražu būtų rašyti, kad į darbą priimami tik išvaizdūs žmonės. Tai prieštarautų ir lygių galimybių principui“, – tikina U. Remeikaitė.
Kiekvienas naujų darbuotojų ieškantis specialistas turi savo būdų rasti tinkamiausią žmogų į tam tikrą poziciją. Dažniausiai prašoma rekomendacijų iš buvusių darbdavių, ieškoma informacijos internete ir panašiai.
„Taip, mes dažnai ieškome būsimų darbuotojų „Facebooke“, skelbiame apie laisvas darbo vietas, bet niekada neprašome atsiųsti savo socialinių tinklų profilių nuorodų. Tai yra žmogaus asmeninė erdvė, kurioje jis pasirenka, kiek ir kokia informacija jis nori dalintis. Pagal duomenų apsaugos įstatymą, norint naudotis žmogaus asmenine informacija, reikia turėti jo sutikimą“, – sako specialistė.
Ji ragina pagalvoti, kokią informaciją apie save kiekvienas iš mūsų viešina. Įmonių vadovai ar įdarbinimo specialistai labai dažnai ieško informacijos apie žmogų socialiniuose tinkluose ar „Google“.
„Rekomenduočiau kiekvienam žmogui įsirašyti savo vardą ir pavardę į „Google“ paieškos langelį ir pažiūrėti, kokia informacija apie jį yra internete. Kiekvienas turėtų įsivertinti, ar ne per daug asmeninės informacijos skelbia, ar tikrai nori, kad tą informaciją matytų būsimi darbdaviai ir apskritai bet kas“, – pataria U. Remeikaitė.
Išimtis – „LinkedIn“
Darbo skelbimų portalo cv.lt vadovas Domantas Žičkus taip pat patvirtina, kad duomenų rinkimas apie darbuotoją prasideda dar net neprasidėjus darbo santykiams, tačiau darbdaviai neturėtų reikalauti perteklinių duomenų ir turėtų vengti situacijų, kai renkami kandidatų duomenys neturint tam jokio konkretaus tikslo.
„Taip pat labai svarbu suteikti kandidatams vienodas galimybes ir vertinti tik konkrečioms pareigoms reikalingas darbuotojo profesines kompetencijas. Diskriminaciją darbo teisiniuose santykiuose draudžia tiek pirminė, tiek antrinė Europos teisė. Todėl reikalauti iš būsimo darbuotojo su tuo susijusių duomenų yra ne tik neetiška, bet dažnu atveju ir nelegalu.
Darbdaviai gali tikrinti kandidatų socialinių tinklų profilius tik turėdami tam „teisinį pagrindą“, nesvarbu, ar kandidato paskyra yra vieša, ar ne. Pagal nusistovėjusią praktiką, „LinkedIn“ tinklui tokie ribojimai nėra taikomi, nes jo tikslas – reklamuoti save, kaip potencialų darbuotoją. Svarbu pastebėti, kad dauguma darbdavių Lietuvoje yra sąmoningi ir darbo skelbimus parengia tikrai profesionaliai“, – sako D. Žičkus.
DELFI susisiekė su skelbimą pateikusios įmonės atstovais telefonu ir pateikė klausimus raštu, tačiau atsakymo nesulaukė.
