Nelegalios programinės įrangos naudojimo pavojus ir grėsmę atskleidžia atlikti tyrimai – tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės IDC ekspertai išanalizavo interneto svetainės, kuriose buvo siūloma parsisiųsti piratines programas, licencijuotos programinės įrangos „nulaužimui“ reikalingus įrankius ar vogtus aktyvavimo kodus. Gauti rezultatai buvo stulbinantys – net ketvirtadalyje iš jų rasta įvairių rūšių kenksmingų programinių komponentų – įvairių šnipinėjančių programų.
Dalis šių kenkėjiškų priedų įdiegdavo nepageidaujamas programas automatiškai, pasinaudodamos kompiuteryje aptiktomis saugumo spragomis. Kitos vartotojų prašydavo jas įsidiegti patiems, tačiau nenurodydavo tikrųjų jų funkcijų bei paskirties.
Tarptautiniame tyrime taip pat analizuoti sparčiai populiarėjantys P2P (angl. peer-to-peer) tinklai, kuriuose vartotojai keičiasi failais ir informacija, tiesiogiai prisijungdami prie kito vartotojo kompiuterio. Iš šiose bendruomenėse parsisiųstų įrankių, naudojamų licencijuotoms programoms „nulaužti“, net 59 proc. buvo užkrėsti įvairiais nepageidaujamais programiniais priedais.
Programiniais kenkėjais (pvz. „trojos arkliais“), įdiegiamais su nelegalia programine įranga, pasinaudoja ir pasaulinio tinklo chuliganai. Prisiminkime nesenus įvykius Estijoje – įsilaužėlių atakas prieš valstybinius ir verslo serverius. Piratavimų lygis Lietuvoje ir kaimyninėje Estijoje panašus, todėl galima daryti prielaidą, kad patirti nuostoliai galėjo būti žymiai mažesni, jei būtų naudojama legalūs produktai. Dabar, tikriausiai, ne vienam kompiuteriniam įsilaužėliui nelegali programinė įranga padėjo laisvai įsibrauti į verslo ar valstybinę informacinę sistemą.
Ar galime bent jau apytiksliai įvardinti, kiek kainuoja neapdairus žingsnis naudoti nelegalią programinę įrangą? Tyrimai rodo, kad verslo organizacijos išlaidos, patirtos bandant pašalinti vienoje darbo vietoje esančios kenkėjiškos programinės įrangos sukelto vieno įvykio žalą, gali viršyti tūkstantį litų. Žymiai didesnės išlaidos, siekiančios keturių nulių ribą, laukia organizacijos ar paprasto vartojo bandant atstatyti prarastus ir pažeistus duomenis.
Taigi, paradoksalu, tačiau lėšos, kurias neva vartotojai „sutaupo“ naudodami nelegalią programinę įrangą, gali būti prarastos dėl vieno saugos pažeidimo.
Piratavimo mąstai auga
Žvelgiant į pasaulinį piratavimo žemėlapį, Lietuva įkrenta į tipinių Rytų Europos šalių krepšelį – panašus piratavimo lygis laikosi kaimyninėje Latvijoje (56 proc.), Lenkijoje (57 proc.), Estijoje (52 proc.) Lietuvoje nelegaliai naudojamų kompiuterinių programų dalis sudaro 57 proc. Jei norite, lengviau atsipūsti ir pasididžiuoti tautiečiais galima žiūrint į rezultatus Armėnijoje, kurios piratavimo lygis aukščiausias – 95 proc. Antra vertus, raudonuoti tenka žvelgiant į JAV statistiką – 21 proc.
Pagal tyrimų duomenis aišku – daugiau nei pusė visos programinės įrangos Lietuvoje yra nelegali. Žvelgiant į pernykščio tyrimo rezultatus, atrodo, kad piratavimo lygis nepakito – 57 proc. buvo ir 2005 m., o 2004 m. – 58 proc. Tačiau po tais pačiais skaičiais slepiasi skirtingi nelegalios programinės įrangos mastai. Nuostoliai dėl nelegaliai naudojamos programinės įrangos išaugo net 15 mln. litų ir 2006m. iš viso sudarė 77,5 mln. litų. Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva – tai įspūdingi skaičiai.
Šie skaičiai atspindi nelegaliai įsigyjamos programinės įrangos vertę. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Sunku įvertinti ir paskaičiuoti nuostolius, kuriuos patiria ir patirs naudojantys nelegalią programinę įrangą – labai dažnai nelegalūs IT produktai kelia grėsmę kompanijos ar individo duomenų saugumui. Tokių duomenų praradimas ir sugadinimas gali kainuoti labai brangiai.
