Sėkmingai įdiegus „Hyperloop“ technologiją, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą užtruktų apie 20 min. Tai dar tik bandoma transporto priemonė, kuria specialios keleivinės kapsulės vamzdžiais būtų galima keliauti 1 000 km/h greičiu.
Hyperloop
© AFP / Scanpix

„Keliauti turėtų būti gana ekonomiška, pigiau ir paprasčiau negu lėktuvu. Susitikimas pirmoje dienos pusėje Helsinkyje, antroje dienoje pusėje – Stokholme, vakarienė namuose Vilniuje galėtų būti visiškai realu“, – LRT Radijui sakė verslininkas ir visuomenininkas Vladas Lašas.

Kelionė su „Hyperloop“ transporto priemone, kuri kartais vadinama ir viršgarsiniu traukiniu, atrodytų taip: kartu su kitais keleiviais įlipate į iš anglies pluošto pagamintą kapsulę, ši kapsulė maždaug 1 000 km/h greičiu juda 3 m skersmens vamzdžiu. Vamzdžių sistema, jungianti skirtingus miestus, būtų nutiesta virš žemės.

„Tai turėtų būti transporto priemonė, kuri beorėje erdvėje, sukurtoje vamzdyje, judėtų ant magnetinės pagalvės dėl magnetinės traukos“, – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geležinkelių transporto katedros vedėjas Gediminas Vaičiūnas.

Apie panašų transportavimo būdą inžinieriai svarsto jau seniai, bet jį, kaip „Hyperloop“ sistemą, pirmasis prieš kelerius metus pristatė „Teslos“ vykdomasis direktorius Elonas Muskas.

Tuomet itin novatoriškai skambėjusi idėja, pasak verslininko bei visuomenininko V. Lašo, gerokai pasistūmėjo.

„Šioje srityje dirba daug talentingų, gabių ir profesionalių žmonių, kelios kompanijos intensyviai vysto šią technologiją. Dalis tų sistemų jau veikia ir yra pademonstruotos, o visos sistemos demonstracijos dar laukiame.

Kompanija „Hyperloop One“, šių technologijų lyderė, tikisi dabar dar statomą 0,5 km ilgio liniją parodyti veikiančią jau po keleto mėnesių“, – sako V. Lašas.

Įmonė „Hyperloop One“ Nevadoje pastatė pirmąją „Hyperloop“ sistemai bandyti skirtą atkarpą. Šios įmonės siekiai JAV itin dideli. Neseniai pristatytas planas – „Vizija Amerikai“ – pasiūlyti 11 galimų kelių, „Hyperloop“ sistema sujungsiančių 35 šalies miestus. Šiais sumanymais susidomėjo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vienas sudėtingiausių uždavinių – išlaikyti vakuumą

Visuomenininkas V. Lašas teigia, kad nors ir sunku prognozuoti, kada „Hyperloop“ sistema bus pradėta diegti plačiai, susiję darbai vykdomi sparčiai.

„Viena vertus, kompanijos vadovai ir inžinieriai sako, jog nori padaryti viską taip gerai, kad tai būtų patikima ir saugi sistema, todėl stengiasi nenusistatyti tikslių datų, kada ji bus pateikta ir išbandyta. Kita vertus, daugelis dabar daromų dalykų pavyksta greičiau, negu galima būtų tikėtis. Tai vyksta vadinamuoju startuolišku Silicio slėnio tempu, kai kompanija auga ir turi didelį visų tos srities profesionalų palaikymą“, – pastebi V. Lašas.

Jo teigimu, praktiniam „Hyperloop“ sistemos įgyvendinimui sunkumų gali kilti ir dėl lėtai kuriamos teisinės bazės, be to, inovatyvios transporto priemonės kūrėjų laukia ir kiti dideli iššūkiai: „Sukūrus bandomąją sistemą, pirmiausia reikia padaryti, kad ji būtų patikima, saugi, patogi naudoti, ekonomiškai patraukli ir efektyvi.“

Pasak VGTU docento G. Vaičiūno, vienas sudėtingiausių inžinieriams kylančių uždavinių – išlaikyti vakuumą, nes modeliavimai parodė, kad vamzdyje absoliutaus vakuumo nėra ir, artėjant prie garso greičio (1 000 km/h), vis tiek atsiranda oro pasipriešinimas.

„Klausimas, ar ši problema bus išspręsta, ar ne, ar pavyks užtikrinti vakuumą, ar tai bus taip patikima, kad nebūtų kokių nors kuriozų ar avarijų, kad sistema neišsihermetintų. Šie dalykai kol kas nėra taip jau patikimai patikrinti“, – pastebi G. Vaičiūnas.

Kaip atrodys ateities kelionės

Nors dabar sunku tiksliai apskaičiuoti „Hyperloop“ sistemos įrengimo kainą, šia idėja domisi ne tik amerikiečiai. Pasak V. Lašo, itin susidomėję suomiai.

„Tai didelė galimybė dinamiškoms mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva ar Suomija. Kažkada Suomija pirmoji sugebėjo išvystyti mobiliųjų telefonų ekosistemą – tada mažame Salo mieste dirbo 5 tūkst. „Nokios“ inžinierių, kuriuos paskui perėmė „Microsoft“. Dabar Salo miestas, neturėdamas kompanijų, ieško naujų galimybių ir iššūkių ir labai energingai to imasi. Jie siūlo padaryti Salo miestą technologijų kompetencijų centru ruošiant inžinierius, kurie projektuotų, vystytų tas sistemas“, – kalba verslininkas.

Jo teigimu, Lietuvos inžinieriai ir kitų sričių specialistai galėtų prisidėti prie skandinavų ketinimų kurti ir tobulinti šią ateities transporto priemonę.

Paklaustas, ar ją praktiškai būtų galima pritaikyti Lietuvoje, VGTU docentas G. Vaičiūnas sako, kad mūsų šalyje, kur atstumai tarp stotelių matuojami dešimtimis kilometrų, nėra reikalo taip stipriai įgreitinti transporto priemonę. Bet ten, kur atstumai siekia šimtus ar tūkstančius kilometrų, toks greitis galėtų ir pasiteisinti.

Nors G. Vaičiūnas labai atsargiai prognozuoja „Hyperloop“ sistemos ateitį, visgi svarsto, kaip šios transporto priemonės įdiegimas pakeistų kitų priemonių naudojimą: „Tikriausiai nuo to šiek tiek nukentėtų oro transportas, nes čia jau mąstoma apie greičius, artimus garso greičiui. Geležinkelių transportas, bandau spėti, per daug nuo tos konkurencijos gal ir nenukentėtų, nes Baltijos, Rytų Europos šalių geležinkelių misija – vežti sunkius krovinius ir dideliais kiekiais.“

Naujoviškas transportas, mano docentas, galėtų sudaryti konkurenciją greitiesiems keleiviniams traukiniams, automobilių transportui, tad pasikeitimų rinkose būtų.

O dabar ryžkimės drąsiai paprognozuoti. Ateities dienos maršrutą su „Hyperloop“ transporto priemone dėliojasi visuomenininkas V. Lašas: „Keliavimas turėtų būti gana ekonomiškas, pigesnis ir paprastesnis negu kelionė lėktuvu. Susitikimas pirmoje dienos pusėje Helsinkyje, antroje dienoje pusėje – Stokholme, o vakarienė namuose Vilniuje galėtų būti visiškai realu ir patogu. Tai – puikus pavyzdys, kad naujos technologijos yra raktas į turiningesnį gyvenimą.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Pristatyta didžiausia pasaulyje „Gameboy“ delninė žaidimų konsolė

„Guiness World Records: Game‘s Edition“ skelbia džiugią žinią – pristato rekordinio...

Sunkiai pastebimas ginklas numušė droną: parodė, kaip veikia (31)

Po daugybės metų tyrimų ir bandymų, lazeriniai ginklai po truputį ateina į JAV ginkluotę....

Penktadienį Lietuvoje prasideda prekyba „iPhone 8“: paskelbtos kainos papildyta 11.35 val. (208)

Penktadienį Lietuvoje galima iš anksto įsigyti „ iPhone 8“. Rugsėjo 22 d. pradedami...

Gamintojų gudrybės, kaip išlaikyti žmogų prikaustytą prie telefono (5)

Pagrindinė mobiliųjų telefonų programėlių funkcija – padėti žmogui, tačiau daugiausia laiko...

Civilinę technologiją naudos ir slapti kariniai laivai (3)

Kariniai laivai iš dalies yra slapti, tad juos aptikti nelengva net ir taikos sąlygomis.

Top naujienos

Dėl meilės išvyko į JAV, tačiau pateko į kalėjimą: jie negalėjo patikėti, kad europietė pasirinko tokį kelią (3)

Dabar Aušra Kazlauskienė – sėkminga verslininkė, mylima žmona ir dviejų nuostabių vaikų...

Kokiais lėktuvais skraidysime po 10 ar 20 metų (3)

Nors aviacijos entuziastai svajoja apie danguje dominuosiančius viršgarsinius, bepiločius ar...

Orai: mėgausimės šiltais ir sausais orais (4)

Artimiausiomis dienomis išvengsime lietaus, vyraus gana šilti orai . Taip LRT RADIJUI sako...

Įsikarščiavęs mostelėjo: policijai iškvietė policiją (77)

Ūkininkas Valdas Morkus iškvietė policiją patiems policininkams. Už tai policijos pareigūnai...

Nedeklaravusių gyvenamosios vietos laukia problemos (241)

Po nau­jų­jų me­tų gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­bus ga­li­ma de­kla­ruo­ti prie...

Kaip duomenų mokslas padeda gelbėti gyvybes (2)

Šiandien duomenis apie savo veiklą kaupia daugelis įmonių: parduotuvių tinklai, draudimo...

Sveikosios čija sėklos turi ir šalutinį poveikį – kai kuriems net mirtiną (8)

Ispaninio šalavijo sėklos, liaudyje dar vadinamos „ čija “ (angl. chia), yra ypač maistingas...

Miegamojo paslaptys: kiek dažniausiai trunka meilės žaidimai? (48)

Būgštaujate, kad jūsų naktiniai išdykavimai lovoje nėra pakankamai ilgi? Dauguma porų tai daro...

Šokantis milijonierius G. Vacchi po skyrybų ilgai neliūdėjo: jau neslepia meilės perpus jaunesnei Mis Kolumbijai (19)

Dar visai neseniai milijonai viso pasaulio merginų viešai džiūgavo: šokančiu milijonieriumi...

Pastebėtas antras orų kraštutinumas per 137 metus (19)

NASA nustatė, kad 2017 metų rugpjūtis buvo antrasis karščiausias paskutinis vasaros mėnuo per...