aA
Grasinimai per „Facebook“, nuolatiniai skambučiai, SMS žinutės, pilna el. pašto dėžutė gąsdinančių laiškų, o finale – fizinis persekiojimas. Taip pusę metų gyveno kaunietė Erika, kuri tikina, kad jos persekiotoju tapo nepažįstamas vaikinas, kurio siūlymą draugauti ji priėmė socialiniame tinkle „Facebook“. Kaip teigia specialistai, nekontroliuojamas persekiojimas gali virsti žmogžudyste arba savižudybe. Tokį pavyzdį turime ir Lietuvoje, kai 2014 metais persekiotojas automobilyje susisprogdino su savo auka – dviejų vaikų mama.
Persekiojimas
Persekiojimas
© Shutterstock

Į draugus priėmė nepažįstamą vaikiną

Kaip pasakoja Vadovybės apsaugos departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyriausiosios specialistės bei psichologės Elžbieta Malūnavičienė ir Emilija Garbaliauskaitė VAD yra ta institucija, kurios tikslas – užtikrinti valstybei pačių svarbiausių asmenų saugumą.

„Pastebėjome, kad saugomi asmenys sulaukia netinkamos, susirūpinimą keliančios komunikacijos. Yra ir persekiojimo atvejų: kai žmogus nuolatos komunikuoja su vienu asmeniu. Supratome, kad ne tik saugomi asmenys susiduria su tokiu nepageidaujamu, įtampą keliančiu, pasikartojančiu elgesiu, bet ir kiekvienas iš mūsų su tuo gali susidurti“, – teigia E. Garbaliauskaitė. Esą taip prieš du metus kilo mintis viešinti persekiojimo problemą ir įkurti internetinį puslapį www.persekiojimuistop.lt.

Jis tylos nesuprato: kasdien atsibudus rasdavau bent 10 žinučių, su prašymais susitikti. Rašė, kad jam labai patinku, kad jis bus labai geras vaikinas.
Erika

Anot specialisčių, persekiojimo problema yra plačiai paplitusi, o naujosios technologijos šią problemą dar labiau apsunkina – tai dar vienas kanalas persekiotojui sekti savo auką.

Nekalta pažintis feisbuke peraugo į šiurpinantį persekiojimą: grasino, kad sumuš, vijosi namų kieme
© DELFI / Domantas Pipas

Su tuo sutinka ir 26 metų kaunietė Erika (pavardė redakcijai žinoma – DELFI), kuri 2017 metais buvo tapusi internetinio persekiotojo auka. Mergina atvirai sako, kad šią istoriją viešai pasakoja tik todėl, kad kiti žmonės galėtų pasimokyti iš jos klaidos ir patys į tokią pačią situaciją nepatektų.

Kaip pasakoja Erika, 2017 metų pavasarį per socialinį tinklą „Facebook“ ją į draugus pakvietė nepažįstamas vaikinas, kurį mergina interviu metu pavadina Karoliu. Erika sako, kad nieko negalvojusi į draugus priėmė jai patrauklų vaikiną.

Po kelių savaičių susirašinėjimų, Karolis pakvietė Eriką susitikti gyvai. Ji pasakoja, kad pirmasis jų susitikimas buvo gana įprastas, tačiau mergina tikina jokios traukos nepajutusi. „Buvo šiek tiek nejauku, jis bendravo labai fiziškai: tai nugarą paglostydavo, tai plaukus. Man tai pasirodė nepriimta, juk mes ką tik susipažinome. Žinojau, kad tarp mūsų nieko nebus, bet nesugebėjau to jam pasakyti. Galvojau, kad gal persigalvosiu, jis buvo išvaizdus, todėl nuėjau ir į antrą pasimatymą. Tada ir įsitikinau, kad tikrai nenoriu toliau bendrauti“, – pasakoja Erika.

Įsižeidė, kai užblokavo

Nors mergina su Karoliu susirašinėdavo per „Messenger“ programėlę kasdien, po antro susitikimo ji nusprendė jį ignoruoti, mat neišdrįso parašyti, kad daugiau nenori bendrauti. „Jis tylos nesuprato: kasdien atsibudus rasdavau bent 10 žinučių, su prašymais susitikti. Rašė, kad jam labai patinku, kad jis bus labai geras vaikinas. Sulaukus tokios reakcijos jam parašiau, kad nepyktų, bet nenoriu su juo turėti reikalų. Jis vis aiškino, kad mums reikia susitikti, pasikalbėti. Nesupratau, kodėl turiu kažką su juo aiškintis: jo nepažįstu ir nenoriu pažinti.

Maniau, kad viskas baigta, bet jis man toliau rašydavo žinutes. Per dieną bent po 20, vėliau – dar daugiau. Ignoravau, bet jis matydavo, kad po „Facebook“ įrašais bendrauju su draugėmis, o jam neatrašau. Tada jis ėmė rašyti mano draugėms, aiškinti, kad jos privalo mane įtikinti su juo susitikti. Viena draugė iškeikė jį, tai jis pradėjo jai grasinti: suras ir sumuš. Jis tai jai rašė ne tik per žinutes, bet ir po jos nuotraukomis, įrašais. Visa jos „Facebook“ „siena“ buvo šlykštūs įžeidimai, grasinimai“, – teigia Erika. Mergina priduria, kad jai sunku savo persekiotoją vadinti vardu.

Persekiojimas
Persekiojimas
© Shutterstock
Tada jis ėmė rašyti mano draugėms, aiškinti, kad jos privalo mane įtikinti su juo susitikti. Viena draugė iškeikė jį, tai jis pradėjo jai grasinti: suras ir sumuš. Jis tai jai rašė ne tik per žinutes, bet ir po jos nuotraukomis, įrašais. Visa jos „Facebook“ „siena“ buvo šlykštūs įžeidimai, grasinimai.
Erika

Auka tapusi mergina tikina, kad po tokių Karolio veiksmų ji jį socialiniuose tinkluose užblokavo. Tačiau vaikinas neatlyžo: ėmė rašyti elektroninius laiškus bei skambinti į mobilų telefoną. „Jis labai įsižeidė, kad jį užblokavau. Stengiausi neskaityti, ką jis man rašė SMS žinutėmis ir ir el. laiškais. Bet sunerimau, nes jam savo el. pašto adreso niekad nedaviau. Po užblokavimo buvo praėjęs gal mėnuo, o jis man toliau rašydavo. Tikrai nenorėjau dėl kažkokio nevykėlio keisti telefono numerį, tačiau jo terorizavimas kėlė stresą. Labiausiai bijojau, kad jis atsimins kur gyvenu, nes po pirmo susitiko jis mane parvežė namo“, – sako Erika.

Aukos vietą rado dėl įrašų feisbuke

Kaunietė pamena, kad maždaug praėjus beveik dviem mėnesiams po to, kai ji Karolį užblokavo, vaikiną pamatė savo daugiabučių kieme. „Grįžinėjau po paskaitų namo ir pamačiau jį stovintį prie vienos iš laiptinių. Pamatęs mane, jis ėmė bėgti link manęs, o aš link savo laiptinės. Jis kažką šaukė, bet iš to streso nieko negirdėjau. Tik spėjau atsirakinti laiptinės duris ir jas užtrenkti po savęs. Visa drebėjau, o jis iš lauko pusės tampė duris, šaukė, kad tik nori pasikalbėti, jog man nėra ko bijoti. Tą vakarą verkiau, negalėjau užmigti ir bijojau ryte eiti į paskaitas: o jei jis vėl manęs lauks“, – sako mergina. Naktį Karolis Erikai ir toliau siuntė el. laiškus, aiškindamas, kad jos laukia automobilių aikštelėje. Mergina tikina, kad svarstė kviesti policiją, bet jautė didelę gėdą.

Nekalta pažintis feisbuke peraugo į šiurpinantį persekiojimą: grasino, kad sumuš, vijosi namų kieme
© Shutterstock nuotr.

Po įvykio prie laiptinės Erika sako, kad nusprendė kelias dienas pagyventi pas draugę. Bet ir čia Karolis pasirodė. „Draugė į „Facebook“ įkėlė nuotrauką ir joje pažymėjo ir mane. Karolis sekė ir jos paskyrą. Iš pažymėtos nuotraukos vietos žinojo, kur manęs ieškoti“, – pamena mergina.

Erika sako, kad draugės tėtis, pamatęs kieme nepažįstamą vaikiną, ėmė juokauti, kad pas studentes atvyko kavalierius. „Jis pasakė „kavalierius“ ir man pasipylė ašaros. Aš Karolio nekenčiu ir bijau. O jie visi manė, kad jis – mano vaikinas“, – pamena kaunietė.

Tačiau tą vakarą ir baigėsi Erikos persekiojimas. Mergina sako, kad išdrįso papasakoti viską draugės šeimai. „Draugės brolis su tėčiu Karolį pasitiko ir nusivedė pakalbėti. Nežinau, ką Karoliui jie pasakė ir nenoriu žinoti. Tačiau jis nustojo mane terorizuoti. – atsidūsta Erika. – atsargiai bendraukite su nepažįstamais žmonėmis ir nesidalinti asmenine informacija socialiniuose tinkluose. Dabar gyvenu ramiai, be baimės. Bet su draugėmis juokaujame, kad dėl viso šito ėmiau žilti“.

Persekiojimas Lietuvoje – nėra nusikalstama veika

Ir nors Erika tikrai nėra vienintelė persekiojimo auka Lietuvoje, tikslios statistikos nėra. Kriminalinės žvalgybos valdybos K1 skyriaus vyriausiosios specialistės bei psichologės E. Malūnavičienė ir E. Garbaliauskaitė informuoja, kad šiuo metu persekiojimas nėra kriminalizuota veika, todėl nėra ir jokios statistikos.

Pamatęs mane, jis ėmė bėgti link manęs, o aš link savo laiptinės. Jis kažką šaukė, bet iš to streso nieko negirdėjau. Tik spėjau atsirakinti laiptinės duris ir jas užtrenkti po savęs. Visa drebėjau, o jis iš lauko pusės tampė duris, šaukė, kad tik nori pasikalbėti, jog man nėra ko bijoti.
Erika

„Šiuo metu yra straipsniai, kurie baudžia už smurtą artimoje aplinkoje ir už terorizavimą, bet už persekiojimą – kol kas nenumatomos bausmės“, – sako E. Malūnavičienė.

Tad koks skirtumas tarp terorizavimo ir persekiojimo? Anot E. Garbaliauskaitės, viena iš terorizavimo dedamųjų dalių – akivaizdūs grasinimai. Persekiojimas, anot jos, yra apibrėžtas kaip nepageidaujamas elgesys, kuris kartojasi ne vieną kartą ir kelia įtampą.

Emilija Garbaliauskaitė
Emilija Garbaliauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Šiuo metu Seime yra užregistruotas Baudžiamojo kodekso papildymo įstatymo projektas, kuri numatytų, kad persekiojimas būtų kriminalizuotas. Šį projektą pateikė Seimo nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Valerijus Simulik ir Gediminas Vasiliauskas.

Specialistės viliasi, kad šis įstatymo projektas bus priimtas, mat persekiojimas labai greitai gali peraugti į terorizavimą, turto niokojimą, žmogžudystę arba savižudybę. „Tai labai susiję su kitais sunkiais nusikaltimais, dėl to ir kalbame apie prevencijos būtinumą“, – sako E. Garbaliauskaitė.

Psichologės pabrėžia, kad kai atsiranda teisinės priemonės – dėmesys yra kreipiamas ne tik į baudimą, bet ir atsiranda pagalba aukai ir jos persekiotojui. „Tikslas ir yra padėti abiem šioms grupėms, nes neužtenka žmogaus, kuris persekioja, uždaryti kelioms paroms į areštinę. Jo elgesys nuo to nelabai pasikeis. Jam reikia pagalbos susivokti savyje, išspręsti savo asmenines problemas“, – teigia E. Garbaliauskaitė.

Persekiotojas mano, kad jį su auka sieja ypatingas ryšys

Anot jų, persekiotojo auka gali tapti bet kas, kaip ir bet kas, net nepastebėjęs, gali tapti persekiotoju. „Persekiojimas kyla ne iš blogos intencijos, o iš „aš myliu“. Keletas persekiojimo formų yra susijusios su artimo, draugiško ryšio siekimu. Persekiotoju gali tapti asmuo, kuriam trūksta socialinių kompetencijų, kuris nelabai supranta ribų. Tai asmuo, kuris draugišką žvilgsnį ar šypseną interpretuoja kaip: mus sieja ryšys, labai stipri draugystė, mes būsime draugais amžinai.

Bet būna ir kitų motyvacijų, ne tik meilė. Būna įsižeidusių persekiotojų, kurie jaučiasi įskaudinti. Kartais pagrįstai: galbūt darbe su jais tikrai buvo netinkamai pasielgta, galbūt jie buvo viešai sukritikuoti. Nešiodami tą nuoskaudą, žmonės gali imti persekioti kolegas, kraštutiniais atvejais tokie persekiotojai gali prieiti ir prie šaudynių ar kitokio smurto darbe. Turime tokių užsienio pavyzdžių“, – pasakoja E. Garbaliauskaitė.

Emilija Garbaliauskaitė
Emilija Garbaliauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Kol kas, jei esate persekiojamas, galite kreiptis į policiją su turimais įrodymais. „Oficialiu pareiškimu informuoti pareigūnus yra svarbu. Viena vertus, persekiotojas gali būti pareigūnams žinomas iš anksčiau dėl kitų nusikalstamų veikų. Galbūt šito užtektų, kad jie imtųsi kažkokių žingsnių“, – sako E. Garbaliauskaitė. Pareigūnų taip pat galima paprašyti, kad jie su persekiotojų atliktų prevencinį pokalbį. Anot psichologės, kai kurie persekiotojai, pasikalbėję su pareigūnais, pergalvoja savo elgesį.

Persekiojimas kyla ne iš blogos intencijos, o iš „aš myliu“. Keletas persekiojimo formų yra susijusios su artimo, draugiško ryšio siekimu. Persekiotoju gali tapti asmuo, kuriam trūksta socialinių kompetencijų, kuris nelabai supranta ribų. Tai asmuo, kuris draugišką žvilgsnį ar šypseną interpretuoja kaip: mus sieja ryšys, labai stipri draugystė, mes būsime draugais amžinai.
E. Garbaliauskaitė

Technologijos įgalina persekiotojus

Anot specialisčių, socialiniai tinklai įgalina persekiojimą. „Tampame labai vieši. Ypač, jei mūsų nustatymai yra atviri ir visi gali žinoti, kur mes esame, kur vakarieniaujame, kur važiuojame, keliaujame. O jei persekiotojo tikslas toks ir yra, tai net nereikia pritvirtinti GPS prietaiso prie automobilio. Mes patys pasidaliname savo lokacija. Atsitinka tokių atvejų, kai persekiotojas pritvirtina GPS aparatą prie automobilio, per telefoną nustato, kad matytų, kur yra jo auka, bet socialiniai tinklai palengvina šį darbą. Daug kas priklauso ir nuo mūsų. Ką mes galime daryti, tai šiek tiek pasižiūrėti į savo nustatymus, nerodyti viešai visos informacijos apie save ir taip apsisaugoti“, – sako E. Malūnavičienė.

Elžbieta Malūnavičienė
Elžbieta Malūnavičienė
© DELFI / Domantas Pipas

E. Garbaliauskaitė pasakoja ir apie atvejį, kai persekiotojas, siekdamas dėmesio, iš socialinio tinklo „Instagram“ parsisiuntė merginų nuotraukas ir jas retušavęs įkėlė į pornografinio turinio internetinį puslapį.

Skaudžiausi persekiojimo pasekmių pavyzdžiai

Tačiau, tai palyginus yra juokai, su kitais persekiojimo pavyzdžiais, kuriuos pateikia specialistės. Vienas iš tokių atvejų įvyko 2014 metais Lietuvoje. Kaip pasakoja E. Garbaliauskaitė, porai išsiskyrus, vyras niekaip nesusitaikė su skyrybomis, todėl ėmė persekioti buvusią savo gyvenimo draugę: jai skambino, apsilankė jos tuometinio draugo bute, siuntė grasinančias žinutes. Apie šią pavojingą situaciją žinojo ne vienas žmogus ir jie kreipėsi į policiją.

Policija apklausė persekiotoją, tačiau jiems įtarimų nekilo: vyras bendravo ramiai ir geranoriškai. Tačiau nepraėjus ilgam laikui, sako E. Garbaliauskaitė, vyras prisiviliojo auką į automobilį ir susisprogdino. Abu asmenys žuvo. „Persekiojimas gali virsti žmogžudyste arba savižudybe. Buvo daug signalų: persekiotojas ruošė testamentą, skolininkams pristatė savo žmoną, kuriai reikėtų grąžinti skolas. Mūsų iniciatyva siekia šviesti ir specialistus, kad jie pastebėtų detales, nes trumpas pokalbis nebūtinai padeda apsaugoti auką“, – sako E. Garbaliauskaitė.

Persekiojimas gali virsti žmogžudyste arba savižudybe. Buvo daug signalų: persekiotojas ruošė testamentą, skolininkams pristatė savo žmoną, kuriai reikėtų grąžinti skolas.
E. Garbaliauskaitė

E. Malūnavičienė pasidalina ir garsesniu persekiojimo atveju, kuris įvyko užsienyje. Vėliau ši istorija tapo pagrindu filmo scenarijui. Kaip sako E. Malūnavičienė, psichiatrą ėmė persekioti jo paciento buvusi draugė. Ji nuolatos rašė, skambino. Ši nepageidaujama komunikacija kėlė tokią įtampą, kad psichiatras net išsiskyrė su savo tuometine sužadėtine. „Vyras kreipėsi į policijos pareigūnus, bet šie nepakankamai rimtai sureagavo. Moteris toliau siekė dėmesio. Galiausiai ji psichiatrą apkaltino seksualine prievarta. Kaip įrodymą pateikė kelnaites, su spermos likučiais. Ekspertizė patvirtino, kad tai to vyro sperma. Pasirodo, kad ji iš jo šiukšlių dėžės ištraukė prezervatyvą. Vyko teismas, vyras neteko psichiatro licencijos. Tačiau jam pavyko įrodyti, kad nebuvo jokios prievartos Buvo rasta ir kitos moters DNR pėdsakų. Bet persekiojimas tęsėsi beveik du metus“, – sako E. Malūnavičienė.

Elžbieta Malūnavičienė
Elžbieta Malūnavičienė
© DELFI / Domantas Pipas

Specialistės sako, kad būna ir tokių atvejų, kai persekiotojai naktį užsako aukai picą: tai nėra malonus gestas, o žinutė – aš esu šalia. „Yra buvęs užsienio atvejis, kai persekiotojas aukai išplaudavo indus. Lyg tai ir malonus veiksmas, bet sukelia nesaugumo jausmą: persekiotojas yra šalia aukos“, – sako E. Malūnavičienė.

„Pats persekiotojas nebūtinai nori išgąsdinti, tai gali būti jo būdas padaryti ką nors gerą. Bet auką tai gąsdina. Iki šiol tai Lietuvoje nėra draudžiama: pasiskųstum policijai, kad tau indus išplovė. Klaustų: kur problemos?“, – priduria kolegei E. Garbaliauskaitė.

Specialistės pataria, kad jei tapote persekiojimo auka, nelikite vieni – apie tai parneškite artimiesiems, nejuskite gėdos jausmo. Taip pat reikėtų aiškiai persekiotojui pasakyti „ne“. Jei tai nepadeda – rinkti įrodymus ir juos pristatyti teisėsaugai. Abi psichologės tikina, kad būtina peržiūrėti savo nustatymus socialiniuose tinkluose ir nesidalinti informacija, kuri yra privati.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.8636

Inžinieriai žada revoliuciją: bet kokius akinius galės paversti naktinio matymo įranga (9)

Naktinio matymo akiniai yra pakankamai dideli ir sunkūs. Ir, aišku, brangūs. Bet operacijose...

Svarbūs pasaulio bankai ir oro bendrovės pranešė apie interneto sutrikimus

Svarbūs Australijos ir Jungtinių Valstijų bankai ir oro bendrovės ketvirtadienį patyrė...

Patarimai ir programėlės, kurie padės efektyviau planuoti savo finansus

Finansinio saugumo užtikrinimas – svarbus žingsnis mūsų gyvenime. Nebūtina tapti finansų...

JAV Karinių oro pajėgų mokslininkai sugalvojo, kas tonizuoja geriau negu kava (21)

Tikriausiai visi yra bent kartą pakliuvę į tokią situaciją – ima miegas, o darbų dar tiek...

Penki istoriniai IBM išradimai, pakeitę mūsų kasdienybę

JAV korporaciją IBM dažnas sieja su kompiuterine technika, jos veiklos spektras kur kas...

Top naujienos

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše figūravęs lietuvis įkliuvo po 13 metų slapstymosi, bet teisingumo laukia laisvėje kaltinamas nugirdytos paauglės išprievartavimu (53)

Prieš 14 metų iš Lietuvos sprukęs Evaldas R. ilgą laiką figūravo labiausiai ieškomų...

Vaidas Mikaitis | D+

Pokalbis su baltaruse lietuvį pribloškė: aš geriau savo nuogos nuotrauką atsiųsiu nei kalbėsiu apie politiką (1)

Apie Baltarusiją dabar šneka visi kas netingi. Ir net tie kas tingi irgi šneka, nes kitaip...

Rezultatyviausiame Euro 2020 trileryje Vokietija įveikė titulą ginančius portugalus (163)

Europos futbolo pirmenybėse rezultatyviausias rungtynes sužaidė vieni iš F grupės favoritų....

Jogintė Užusienytė | D+

Jeigu su antra puse miegate atskirai, sukluskite: tai apie jūsų santykius pasako daugiau nei galvojate

Miegoti kartu ar atskirai? Turbūt retai tenka išgirsti tokį klausimą svarstančią sutuoktinių...

Tris vaikus auginanti Inga apie jos šeimai lemtingą vakarą: tuo metu net negalvojau, kad tai bus pradžia viso to, ką dabar turiu (25)

Klaipėdiečiais Inga ir Vitalijus Gargasai – Delfi ir varškės sūrelių „ Magija “ bei...

Euro 2020: Ispanija – Lenkija gyvai (11)

Paskutinis šeštadienio Europos futbolo čempionato gardėsis – Ispanijos ir Lenkijos rinktinių...

Gydytoja: prie mirčių mes buvome pripratę, bet ne prie tokio kiekio pristatyta nauja knyga „Kovido frontas“ (152)

Ketvirtadienį Vilniuje, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, buvo pristatyta nauja autorių...

Palangos poilsiautojai negali atsiginti kirų: šiemet – kaip niekad įžūlūs, puola slapčia (70)

Vasaros kurorto sostine vadinamojoje Palangoje poilsiaujantys ir čia pagrindiniame traukos centre,...

Ukrainoje kelininkai atkasė paslaptingą 5,500 metų amžiaus akmeninę struktūrą: aptiktuose kapuose – ne tik žmonių palaikai (11)

Rytų-centrinėje Ukrainoje daugiau nei pusantro mėnesio vykdomi išskirtinio pilkapyno (Rytų...

Padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – vienoje vietoje jie ypač pavojingi (10)

Vienas iš gana dažnų ligos požymių yra padidėję limfmazgiai . Juos dažniausiai bandome...