Prieš kelis metus socialinėse medijose būdavo daug bendruomenių, kurių nariai skelbdavo savo labiausiai nevykusias nuotraukas (specialiai arba netyčia užfiksuotas).
© AP / Scanpix

Šis judėjimas atsirado kaip atsakas į daugumos siekį internete dėti tik kruopščiai atrinktas, kuo geriau atrodančias nuotraukas: kai kas iš tokių glamūrinlų asmenukių atvirai juokėsi, kai kas bandė parodyti, kad svarbiausia – požiūris į save ir vidinis grožis.

Asmenukių fenomeną tyrinėjantys psichologai tvirtina, kad mėgstantys jas darytis laiko save patrauklesniais, nei atrodo aplinkiniams, tai yra, pervertina savo išorę nuotraukoje. Kur benueitume, būtinai rasime ką nors fotografuojantį save ir besistengiantį rasti geriausią kampą. Kiekvieną sekundę „Instagram“ atsiranda tūkstantis asmenukių, ir jei potraukis fotografuoti išliks, per gyvenimą pasidarysime po daugiau nei 25 tūkstančius asmenukių. Fotografuodami patys save, pamirštame apie viską pasaulyje, atsijungia netgi savisaugos instinktas: „Priceonomics“ skaičiavimais, 2014–2015 metais asmenukės tapo 49 mirčių priežastimi – dauguma fotografuodamiesi nukrito iš didelio aukščio arba nuskendo.

Tačiau asmenukių populiarumą, neretai lydi ir nusivylimas: nejaugi ŠITAIP atrodau?! Nedaugelis iš mūsų gali pasigirti iš kiekvienos nuotraukos tvoskiančiu fotogeniškumu, – daugeliui veikiausiai teko nevykusius kadrus šalinti ir maldauti draugų niekam „to siaubo“ nerodyti ir nekelti į socialinius tinklus. Negana to, rašo „Wired“, nusivylimas nuotraukose užfiksuotu savo atvaizdu tampa populiaria priežastimi kreiptis į plastikos chirurgus: gydytojai tvirtina, kad vis daugiau pacientų ateina, norėdami sumažinti nosį, nes, girdi, asmenukėse ji pernelyg didelė. Kodėl gi mums nepatinka savo pačių nuotraukos? Arba, kitaip tariant, kodėl mums atrodo, kad nuotraukose atrodome prasčiau, nei gyvenime?

Iš dalies dėl to „kaltos“ mūsų smegenys. Kaip paaiškino Londono universiteto koledžo neurobiologas Jamesas Kilneris, evoliucija privertė žmogų tapti kitų žmonių emocijų atpažinimo ekspertu. Kad mums sektųsi visuomenėje, privalome suprasti kitų žmonių veidus. O štai savo veido tyrinėjimo įgūdžių praktiškai neturime. Veidų suvokimas remiasi įsivaizdavimu, kaip juda veido dalys, tačiau patys savęs faktiškai nematome – taigi, iš esmės nesuprantame, kaip atrodome vienu ar kitu momentu.

Ir tai kiša koją – eksperimentais nustatyta, kad parodžius žmogui jo paties nuotrauką ir paprašius atkartoti nuotraukoje pavaizduotas išraiškas, jam tai prastai pavyksta, jei šalia nėra veidrodžio, rašo Kilneris. Be to, pasiūlius žmogui išsirinkti patį realistiškiausią savo portretą (kur tik viena nuotrauka originali, o kitos grafikos redagavimo programa šiek tiek pakeistos į geresnę ar prastesnę pusę), jis veikiausiai originalios nuotraukos nenurodys. Dauguma pasirenka fotografiją su patrauklesne savo versija. Ir tai nieko keisto – taip pat nepelnytai gerai vertiname save daugeliu atvejų: sau atrodome protingesni, teisingesni, geresni, sumanesni ir įžvalgesni, nei esame iš tiesų, – taip jau surėdytos mūsų smegenys.

Be to, žmogaus veidas nėra simetriškas. Sudarius visą veido atvaizdą iš veidrodinio vienos pusės atspindžio, žmogus bus nepanašus į save. Dėl to mūsų veidas fotografijoje atrodo ne taip, kaip veidrodyje, – bruožai, šešėliai ir mimika atrodo apversti ir dėl to atrodo keistai. O kadangi mums patraukliau atrodo tai, ką pažįstame, neįprastas veidas nuotraukoje kelia nuostabą: negi iš tiesų tai aš?

Galiausiai, kai žiūrime į save veidrodyje, retai būname statiški, pažymi fotografas Michaelas Levy'is. Mes judame, neliekame netinkamoje kūno padėtyje ar su negražia veido išraiška, retai žvilgsnį sutelkiame į kiekvieną spuogelį. Tuo tarpu sustingęs kadras suteikia beribes kapstymosi po savo trūkumus galimybes.

Tačiau svarbus ir fotoaparato vaidmuo. Kaip nurodo regėjimo suvokime besispecializuojantis psichologas Danielis Bakeris iš Jorko universiteto, čia svarbu geometrija: atvaizdo proporcijos daugiau ar mažiau iškreipiamos, priklausomai nuo atstumo iki objektyvo. Jei kamera toli, veidas atrodys plokščias, jei šalia – arčiausiai esantis objektas atrodys neproporcingai didelis.

Ir būtent tai vyksta su asmenukėmis: kai iki išmaniojo telefono atstumas minimalus, nosis būna didelė, akys mažos ir tokia fotografija niekaip neatitinka mūsų aukštai iškelto nuosavo grožio suvokimo. Praėjusį mėnesį publikuotas tyrimas rodo, kad fotografuojantis iš 30 cm atstumo, nosis būna vizualiai 30 proc. didesnė. Norint įsitikinti, kaip stipriai vaizdo iškraipymas priklauso nuo fotografavimo atstumo, pakanka nusifotografuoti veidą, aparatą laikant ištiesta ranka, o paskui – pusiau sulenkta.

Yra daugybė receptų, kaip pagerinti asmenukes, nesikreipiant į plastikos chirurgus. Kad nuotraukoje nosis nebūtų didinama, galima pasukti galvą, labiau į priekį atkišti smakrą arba fotoaparatą patraukti į šoną 10–15 laipsnių – taip, kad nosis nebūtų vienintelis artimiausias kameros objektyvui objektas. Mokslininkai taip pat tvirtina, kad žmogaus veido patrauklesnė dalis – kairė. Australė neuropsichologė Annukka K. Lindell išanalizavo du tūkstančius „Instagram“ įdėtų asmenukių, ir išsiaiškino, kad nuotraukų iš kairės gerokai daugiau, nei iš dešinės ar iš priekio (anfas), – atitinkamai 41, 31,5 ir 19,5 proc. Tyrėjos nuomone, tai rodo, kad kairioji veido pusė mums kažkodėl patinka labiau.

Taip pat neretai rekomenduojama fotografuoti iš viršaus, išmanųjį telefoną laikant keliais laipsniais aukščiau akių lygio – manoma, kad taip pabrėžiamas žvilgsnio išraiškingumas. Be to, nesenas tyrimas parodė, kad kameros padėtis smarkiai veikia suvokimą. Vokiečių mokslininkai 172 eksperimento dalyvių paprašė apžiūrėti 14 veidų, nufotografuotų skirtingais rakursais (iš viršaus/iš apačios, iš dešinės/iš kairės), ir įvertinti pagal daugelį parametrų. Paaiškėjo, kad fotografuojant iš viršaus (30 laipsnių ar mažesniu kampu) stebėtojui veidas atrodo patraukliau, o fotografuojant iš apačios, veidas atrodo pilnesnis.

Psichologai irgi siūlo savo idealų asmenukės receptą. Medijų psichologijos specialistė Pamela Rutledge ragina fotografuoti save dažniau. Pagrindiniu informacijos, kaip atrodome, šaltiniu tebėra veidrodis, suteikiantis iškreiptą paveikslą, kuriame sukeista kairė ir dešinė pusė. Kad nesibaimintume savo išvaizdos, priprastume prie savo fotografijų, ir pamiltume jose save, reikia tiesiog daryti daugiau asmenukių, tikina Rutledge. Ir verta atminti, kad nuotraukoje jūsų matoma siaubingoji versiją aplinkiniams tokia neatrodo, – jie mato ją ir neprieštarauja. Eksperimentai parodė, kad, nors žmonėms labiau patinka jo nuotraukos kuriose esame atspindėti kaip veidrodyje, jų draugams patrauklesnė atrodo originali fotografijos versija.

I. Solomonova
World Press skilties redaktorė
republic.ru

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Robotas IKEA kėdę surinko per 20 minučių (12)

Singapūre robotai įvykdė užduotį, kurios vengia daugelis žmonių – surinko IKEA baldą.

„IT+“: Zuckerbergas Vašingtone atsilaikė, „Telegram“ Maskvoje – ne

„Facebook“ vadovas JAV valdžiai neseniai aiškinosi dėl neapdairaus elgesio su vartotojų...

Tyrimo rezultatai nustebino: lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei krepšiniu (9)

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį...

„Windows 10“: naudingi patarimai pradedantiems ir ne tik (20)

Kaip konfigūruoti operacinę sistemą, kad dirbti su ja būtų lengviau ir patogiau.

Ar lėktuvams po ilgo skrydžio reikia „poilsio“, ar jie visada gali apsisukti ir skristi atgal? (2)

Gyvename neįtikėtinais laikais, kuomet Žemė nebėra tokia didelė, kokia buvo prieš kelis...

Top naujienos

Orai: pasilepinom ir užteks – plūstels permainos (8)

Artimiausiomis dienomis orai subjurs – į šalį atkeliaus vėsa, prapliups krituliai.

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (65)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (33)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (15)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (108)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (768)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (36)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (9)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (737)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...