Neužilgo Vilniuje bus atidarytas Lazdynų baseinas, kuriame įdiegta norvegiška dirbtinio intelekto technologija „SwimEye“. Ši sistema, padedanti operatyviai aptikti skendimo atvejus, naudojama daugelyje Skandinavijos baseinų.
Už pagalbinės skendimo aptikimo sistemos montavimą atsakingos įmonės „Tvarkdarys“ direktorius Vytenis Kveselaitis sako, kad dirbtinio intelekto valdoma povandeninio stebėjimo sistema reaguoja į žmonių judesius, o pastebėjusi kažką neįprasto – praneša gelbėtojams. Pranešimai yra dviejų rūšių: išankstinio įspėjimo pavojaus signalas ir skendimo pavojus.
„Sistema analizuoja žmonių judesius vandenyje. Kai sistema aptinka skendimo požymius, siunčia vizualinį išankstinio įspėjimo signalą, jei žmogus pradeda artėti prie baseino dugno, po atgalinio skaičiavimo siunčiamas galimo skendimo pavojus. Sistema praneša gelbėtojui ne tik apie skendimo pavojų, bet ir apie sektorių, kuriame vyksta incidentas“, – sako „Altas IT“ projektų vadovas Vitalijus Rūgys.
Remiantis statistika, gelbėtojui sureagavus greičiau nei per dvi minutes, dauguma skęstančių žmonių būna išgelbėti. Tuo metu užtrukus daugiau nei dvi minutes tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja, o tą padarius neretai vis tiek susiduriama su sveikatos komplikacijomis.
Stebėjimo sistemos skleidžiami signalai ir konkrečios vietos nurodymas leidžia gelbėtojams veikti pakankamai greitai ir užtikrinti žmonių saugumą.
86 tūkst. valandų medžiagos
Norvegijoje sukurta skendimo prevencijos technologija turi sukaupusi daugiau nei 86 tūkst. valandų nuasmenintos medžiagos, kurioje buvo užfiksuoti natūralūs žmonių judesiai vandenyje. Kameros žmonių atvaizdo niekaip neįrašinėja ir neišsaugo, o tik analizuoja jų judesius vandenyje – „mokosi“.
Jei tūkstančių algoritmų varoma sistema aptinka judesius, kurie neatitinka natūralių, tai reiškia, kad baseine kažkam reikia gelbėtojo pagalbos. Nuolatos atnaujinama technologija bėgant laikui išanalizuoja vis daugiau naujų duomenų, todėl apsaugos kokybė nuolat didėja.
Kad dirbtinis intelektas veiktų kuo patikimiau, sistemoje yra naudojamos „Mobotix“ vokiškos kameros, kurios užtikrina vaizdo stebėjimo patikimumą bei atitinka kibernetinio saugumo kriterijus.
„Įrankis aptinka įvairias anomalijas, galimus skendimų atvejus. Pavyzdžiui, žmogus plaukė ir staiga sustojo, o jo rankos ar kojos ėmė nevalingai judėti. Atitinkamų judesių dėsningumų savo duomenų bazėje neradusi dirbtinio intelekto sistema iš pradžių gelbėtoją tik informuoja apie situaciją geltonu signalu, o po atgalinio skaičiavimo praneša ir apie raudoną pavojų. Sukaupta duomenų bazė apie žmogaus judesius vandenyje užtikrina skendimo aptikimo stabilumą ir patikimumą“, – pasakoja V. Rūgys.
Sistema jau išbandyta
Lazdynų baseine sistema jau išbandyta. „Baseino sienelėse įrengtos kameros yra dviejų tipų – vienos įleistos į pačią sienelę, kitos – dvigubos, tarsi kupolai, išlindę iš sienelės. Tai priklauso nuo baseino funkcijų, kaip antai ten, kur baseino gylis reguliuojamas kilnojant dugną, įrengiamos kameros įleidžiant į baseino sieną – jos negali būti išlindę“, – sako baseine įmontuotos sistemos aptarnavimo technikas Hogne Stokka.
Pasak Norvegijoje, Stavangeryje įsikūrusios įmonės AS „Swimeye“ generalinio direktoriaus Olav Rhune Olsen, tai pirmoji sistema, kuri įdiegta Baltijos šalyse.
Pasak O. R. Olsen, visuose baseinuose, kuriuose yra įdiegta skęstančiųjų aptikimo sistema, nebuvo fiksuota nelaimingų atvejų.
Specialistai pabrėžia, kad baseinams nereikės samdyti jokių specialias kompetencijas turinčių darbuotojų, nes su šia sistema galės dirbti kiekvienas gelbėtojas.