Inžinieriai sugalvojo, kaip liepsną slopinančią medžiagą trifenilfosfatą (TPP) patalpinti į specialią kapsulę, kuri „plūduriuoja“ baterijos elektrolite. Jei šio skysčio temperatūra pakyla iki 150 laipsnių Celsijaus, kapsulė suyra ir į potencialų gaisro šaltinį išsilieja gesinanti medžiaga.
Eksperimentų metu baterijose kylanti ugnis būdavo užgesinama per 0,4 sekundės. Ličio jonų baterijos šiandien yra vienos populiariausių – jas rasite beveik visuose elektronikos įrenginiuose. Deja, vienas pagrindinių jų trūkumų – jos yra linkusios kaisti ir užsidegti. Jei ličio jonų baterijos celės įsikrauna per greitai ar tiesiog gamybos metu įsivelia net ir nedidelis brokas, atsiranda trumpojo jungimo rizika, kas tampa gaisro priežastimi.
Todėl Stenfordo universiteto tyrėjai inicijavo savo tyrimą ir neseniai publikavo eksperimentų rezultatus moksliniame žurnale „Science Advances“. Anksčiau mokslininkai bandė įdėti TPP medžiagą į baterijas bet apsauginės kapsulės, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi, nes ugnį slopinanti medžiaga mažino baterijų efektyvumą.
Vienos labiausiai pagarsėjusių gaisrus sukeliančių ličio jonų baterijų tapo praeitais metais išleisto „Samsung Galaxy Note 7“ akumuliatoriai, kurie savaime užsiliepsnodavo. Dėl to „Samsung“ atšaukė šių išmaniųjų telefonų gamybą ir kompensavo juos įsigijusiems žmonėms išlaidas. Dėl gaisro rizikos šiandien „Galaxy Note 7“ telefonų negalima neštis į lėktuvų salonus. Nors „Samsung“ kol kas dar neišsiaiškino tikslios savaiminio užsidegimo priežasties, dauguma įkalčių rodo, kad problemas sukėlė šių telefonų baterijos.
Nors šiandien daugybė įrenginių naudoja baterijas, progresas, kuriant vis talpesnius akumuliatorius yra labai lėtas. Gamintojos meta didžiules pajėgas ir pinigus į naujausius tyrimus, kurių tikslas sukurti kuo talpesnes ar kuo greičiau įkraunamas energijos talpyklas. Todėl inžinieriai turi nuolatos balansuoti tarp „ištvermingesnių“ akumuliatorių ir rizikos, kad šie gali savaime užsidegti.
