aA
Lietuvos pagrindinis koziris konkuruojant dėl vietos po saule šiuo metu yra ne lazeriai ar greitas internetas, bet finansinių technologijų („FinTech“ – DELFI) sektorius. Anot Finansų ministro Viliaus Šapokos, mes nebesiekiame tapti regiono „FinTech“ centru, o – juo jau esame. Tą puikiai iliustruoja 2018 metų rezultatai, o 2019 metai žada dar geresnius vaisius.
Nauja Lietuvos vizitinė kortelė pritraukia investicijas ir darbdavius: apie mus jau kalba Singapūras ir Pietų Korėja
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nauja vizitinė kortelė

Jei nespėjote į „traukinį“ ir nežinote, kas yra „FinTech“ įmonės, kone geriausiai žinoma „FinTech“ įmonė Lietuvoje yra „Revolut“.

Jau gan senokai Lietuva nusibrėžė tikslą, kad jos naujoji vizitinė kortelė bus „FinTech“ įmonės. Šį tikslą jau pasiekėme 2018 metais: nuo 2017 metų iki 2018 metų Lietuvoje veikiančių „FinTech“ įmonių ir jose dirbančių žmonių skaičius išaugo 40 proc. O pagal licencijuotų elektroninių pinigų įstaigų skaičių Europoje mus lenkia tik Didžioji Britanija. Tačiau lyg Damoklio kardas virš jos galvos kabo „Brexit“, tad ne viena įmonė vis įdėmiau žvelgia į Lietuvą.

Nuo 2017 metų iki 2018 metų dirbančiųjų „FinTech“ sektoriuje skaičius paaugo nuo 700 iki 2,600. Tokius skaičius savo kasmetinėje ataskaitoje pateikia VšĮ „Investuok Lietuvoje“ bei startuolių centras „Rise Vilnius“ (šiandien jau žinomas kaip „ROCKIT“ – DELFI). 2019 metų ataskaitos dar nėra, ji bus publikuojama 2020 metų pradžioje. Tada galėsime sužinoti, kokį derlių užauginome per dar vienerius metus.

Finansų ministras Vilius Šapoka ne kartą yra užsiminęs, kad siekia, jog Lietuva taptų „FinTech“ centru. Pasiteiravus, ar Lietuva juda link tokios vizijos išsipildymo, šis patikrina, kad jau dabar esame „FinTech“ centras lyderė regione. „Atnaujintus apibendrintus rezultatus galėsime matyti tik kitų metų pradžioje, tačiau ir praėjusių metų apibendrinti duomenys rodo didelį šio sektoriaus augimą. Matome, kad yra išlikęs didžiulis įmonių net iš 59 skirtingų valstybių susidomėjimas Lietuva. Tai parodo, kad mes esame matomi ir girdimi visame pasaulyje, o mūsų priimti sprendimai ir bendradarbiavimas yra efektyvus ir progresyvus“, – teigia ministras.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Orestas Gurevičius

Viena iš vietų, kurioje pirmuosius namus gali rasti lietuvių startuoliai ar užsienio „FinTech“ įmonės yra „ROCKIT“. Kaip pasakoja „ROCKIT“ vadovė Šarūnė Smalakytė, tai yra finansinių technologijų, inovacijų centras bei bendruomenė.

Š. Smalakytė sako, kad 70 proc. bendruomenei priklausančių įmonių yra „FinTech“ įmonės. „ Atveriame savo duris ir įmonėms, kurios dirba ir su blockchain technologija, dirbtiniu intelektu. Tokios įmonės irgi yra laukiamos. Įdomu, kokius sprendimus jos daro ir kaip tai galėtų vėliau būti pritaikomi versle“, – sako ji.

Lipame Londonui ant kulnų

O kaip nutiko, kad tokia maža valstybė kaip Lietuva ėmė Londonui lipti ant kulnų? V. Šapoka atsako, kad turime inovatyvią reguliacinę aplinką, „FinTech“ draugišką infrastruktūrą bei greitai besivystančią „FinTech“ ekosistemą. Jis įvardija ir šiuos punktus:

  • Fintech ekosistema – „ROCKIT“ ir „Blockchain centras“;
  • LBChain platforma;
  • Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijavimo procesas greitas ir efektyvus – užtrunka tik 3 mėnesius;
  • Lietuvoje taip pat įtvirtinta nauja specializuoto banko kategorija. Toks bankas gali teikti tradicines bankines paslaugas kaip indėlių priėmimas, mokėjimo paslaugos, paskolos, su viena licencija pasiekdamas visą ES rinką. Tokiam bankui taikomas mažesnio įstatinio kapitalo reikalavimas palyginus su įprastu banku (vietoje 5 mln. Eur – 1 mln. Eur), ir jis negali teikti rizikingesnių – investicinių ir kai kurių kitų – finansinių paslaugų;
  • Priimti įstatymo pakeitimai, leidžiantys nustatyti kliento tapatybę nuotoliniu būdu;
  • SEPA mokėjimų erdvės pasiekiamumas mokėjimo paslaugų teikėjams;
  • Galimybė gauti IBAN ir kt. privalumai;
  • Palanki mokesčių sistema – pelno mokesčio lengvatos inovacijoms skatinti;
  • Palanki įmonių teisinė aplinka.

Pasiteiravus ir Š. Smalakytės, kodėl „FinTech“ įmonės pasirenka Lietuvą, ji sako, kad priežastys yra įvairios, tačiau jos atsakymas sutampa su ministro. „Pirmiausia, įvairių organizacijų struktūrinis požiūris – bandoma padėti Fintech įmonėms. Aktyviai įsitraukia Lietuvos bankas, „Investuok Lietuvoje“, Finansų ministerija. Buriasi palaikantys centrai, organizacijos, kuriamos įvairios asociacijos. Jos teikia konsultacijas, žinias ir noriai padeda kompanijoms“, – sako Š. Smalakytė.

Nauja Lietuvos vizitinė kortelė pritraukia investicijas ir darbdavius: apie mus jau kalba Singapūras ir Pietų Korėja
© DELFI / Orestas Gurevičius

Ji užsimena ir apie palankią mokestinę sistemą bei licencijavimo sąlygas. „Brexit“ fone tai į Lietuvą gali pritraukti nemažai įmonių“, – teigia Š. Smalakytė.

Kelios problemos

Ir nors Finansines technologijas palaikančios organizacijos stengiasi, kad Lietuvoje „FinTech“ įmonėms būtų lengviau kurtis ir augti tam tikri iššūkiai išlieka. Kaip teigia „Swedbank“ Startuolių partnerystės vadovė Jekaterina Bitus, sunkumų kyla keliose srityse.

„Emociškai kartais sunku bendradarbiauti su įmonėmis, teikiančiomis konkuruojančias paslaugas. Tai iššūkis verslui. Tai elegancijos reikalas – atrasti balansą išsaugoti savo konkurencinį pranašumą, bet tuo pačiu ir padėti ir naujoms jaunoms įmonėms įsitvirtinti.

Dar vienas aspektas – tai banko paslaugų teikimas „FinTech“ įmonėms. Bankai nuolatos valdo riziką, kuri atsiranda dėl pinigų plovimo prevencijos, bei taiko aukštus Pažink savo klientą principus“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, kai kurioms įmonėms, priklausomai nuo jų profilio ir elgsenos , dalykinių santykių užmezgimo procesas gali užtrukti ilgiau.

Nauja Lietuvos vizitinė kortelė pritraukia investicijas ir darbdavius: apie mus jau kalba Singapūras ir Pietų Korėja
© DELFI / Orestas Gurevičius

Tačiau, pastebi ji, bankų ir „FinTech“ bendradarbiavimas pamažu tampa vis lankstesnis – gerų pavyzdžių matome Švedijoje ir Didžiojioje Britanijoje , o Lietuva greitai perima šią gerąją praktiką.

Savo patirtimi sutiko pasidalinti ir Fintech startuolio „StockInvest.us“ vadovas Vytautas Matuzas. Jo vadovaujama įmonė padeda akcijų prekeiviams pastebėti investavimo prasme potencialiai įdomias įmones. Įmonė, kuri veikia jau 3,5 metų siūlo automatinį akcijų biržose esančių įmonių techninių analizių generavimą.

V. Matuzas prisipažįsta, kad jo įmonei mažai įtakos turi Lietuvos situacija – 82 proc. klientų yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tačiau jis sutinka, kad per pastaruosius metus įvykę pokyčiai leidžia parodyti, kad Lietuva tikrai nėra atsilikusi šalis.

Ir nors situacija yra patogi, jis užsimena, kad vis pradeda galvoti apie įmonės perkėlimą svetur. „Matome, kad būtų daug daugiau galimybių, jei mūsų būstinė būtų Londone ar kažkuriame mieste JAV“, – sako V. Matuzas.

Vytautas Matuzas
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pasaulis apie mus kalba

Pasiteiravus finansų ministro V. Šapokos, kas mums trukdo dar daugiau pritraukti „FinTech“ įmonių, jis įvardija jau numatytus darbus. „Mes jau pasiekėme, kad Lietuva taptų ir būtų pripažinta „FinTech“ centru, apie mus žino ir kalba ne tik Europa, bet ir Singapūras, Pietų Korėja, Izraelis ir kitos valstybės. Tačiau reikia dirbti toliau, nes to neužtenka – būtina nuolat tobulinti reguliavimo aplinką, plėtoti investicinių fondų, ypač turto valdymo – „Wealthtech“ bei žaliųjų finansų sritis, kartu skiriant ypatingą dėmesį su inovacijomis susijusių rizikų valdymui“, – sako V. Šapoka.

Anot jo, šiam tikslui Finansų ministerija yra suvienijusi jėgas su kitomis šalies institucijomis – keičiasi gerąja praktika bei informacija su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. „Lietuva turi Priemonių finansinių technologijų sektoriaus plėtrai Lietuvoje skatinti planą, kuris yra baigiamas įgyvendinti ir bus atnaujintas kitais metais. Šis planas skirtas sutelkti institucijų veiksmus ir plėtoti „FinTech“ įmonėms palankią aplinką, didinti finansinių technologijų produktų ir paslaugų paklausą, populiarinti Lietuvos jurisdikciją užsienio rinkose, kartu ypatingą dėmesį skiriant rizikų valdymui.

Palyginus su kitais „FinTech“ centrais, Lietuva pasižymi vienu ypatingu išskirtinumu – bendras strateginis požiūris visuose „FinTech“ ekosistemos lygiuose. Nuo progresyvaus požiūrio valstybės institucijų iki „FinTech“ industrijoje veikiančių asociacijų, glaudžiai bendradarbiaujančių, bendrai siekiant Lietuvos sėkmės „FinTech“ srityje“, – pasakoja V. Šapoka.

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
© DELFI / Orestas Gurevičius

Vieta Baltijos regione

Ministras pastebi, kad nors Baltijos regiono rinka yra pakankamai maža palyginus su kitais Europos centrais, tačiau Lietuva, Latvija ir Estija sulaukia didelio pripažinimo „FinTech“ bendruomenėje dėl priimtų inovatyvių sprendimų. „Pavyzdžiui, Lietuvoje „FinTech“ įmonės turi priėjimą prie SEPA, o Estija siūlo e-rezidento programą. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais visos trys Baltijos regiono valstybės pakilo labai aukštai „Doing Bussiness“ reitinge, kas parodo, kad Baltijos regione yra sukurta labai gera aplinka verslui kurtis ir steigtis. Nebesilygiuojame su Latvija ir Estija, o su kitais „FinTech“ centrais – Jungtine Karalyste, Singapūru ir kt. Turėtume orientuotis į geriausios jurisdikcijos kūrimą finansinėms paslaugoms visoje Europos Sąjungoje“, – įsitikinęs V. Šapoka.

Tačiau pasiteiravus, ar mums yra galimybė konkuruoti su Singapūru ar Londonu, V. Šapoka atsako, kad mes jau esame lyderiai savo regione, o Singapūras, Londonas, Honkongas nėra mūsų konkurentai. „Juos reikėtų įvardinti kaip mūsų partnerius, nes „FinTech“ veikia visame pasaulyje ir dažniausiai „FinTech“ įmonės renkasi kelis skirtingus miestus skirtinguose žemynuose tam, kad pasiektų dar didesnį klientų ratą. Pasaulis labai greitai keičiasi, todėl norėdami išlaikyti matomumą ir lyderio pozicijas, turime būti proaktyvūs – veikti greitai ir būti nuolat žingsniu priekyje“, – sao V. Šapoka.

Didžiuotis gali kiekvienas

O kokia nauda Lietuvai iš tiek daug finansinių technologijų srityje veikiančių įmonių? Kaip sako Š. Smalakytė, kuo daugiau įmonių, tuo daugiau darbo vietų. Anot jos, tai, kad Lietuva yra Fintech kraštas, jau yra tapę mūsų vizitine kortele ir mūsų šalies įvaizdį tai veikia teigiamai.

Nauja Lietuvos vizitinė kortelė pritraukia investicijas ir darbdavius: apie mus jau kalba Singapūras ir Pietų Korėja
© DELFI / Orestas Gurevičius

„Tai pritraukia ir daugiau investuotojų dėmesio. Lietuva šiuo metu yra reitinguojama aukščiausiose vietose tarptautiniuose reitinguose pagal Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) indeksą. Tas populiarumas padeda pritraukti investuotojus, plėtoti lietuviškus verslus.

Tai taip pat suteikia galimybę pritraukti užsienio specialistų. Neseniai atsidarė daug mokėjimų organizacijų. Jos ateina su vienu tikslu – gauti licenciją. Bet jiems reikia ir specialistų. Matome didžiulę darbuotojų kaitą, kai vienas žmogus per savaitę turi 4 pasiūlymus į skirtingas organizacijas“, – sako Š. Smalakytė.

J. Bitus primena, kad kai lietuvių sportininkai laimi varžybas – džiaugiasi ir didžiuojasi visi. Anot jos, taip pat turėtume daryti ir kai Lietuva yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
4.6364

Lietuvių inovacija padės apsaugoti gyvybes keliuose: sudomino ir tarptautinę auditoriją

Dirbtinis intelektas (DI) pamažu tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Profesorius Artūras...

Melagingai teigia, kad skonio ir kvapo pojūčius žmonės pandemijos metu praranda ne dėl COVID-19, o radiacijos (77)

Socialiniuose tinkluose netyla sąmokslo teorija, kuri teigia, kad COVID-19 pandemija tiesiog yra...

Kodėl jūsų telefono ir jūsų kompiuterio skaitmenų mygtukynai yra skirtingi?

Įsijunkite savo išmaniojo telefono klaviatūrą . Ne, ne tą, kuria rašote žinutes, o tą,...

Vaikinas iš Sibiro susidūrė su iššūkiu: tam, kad turėtų interneto ryšį – turi įlipti į beržą (12)

Studentas iš Rusijos Aleksejus Dudoladovas susidūrė su nemenkais iššūkiais – norėdamas...

Gerą telefoną galima įsigyti ir už mažiau nei 400 eurų: biudžetinių išmaniųjų apžvalga (161)

Biudžetinių telefonų klasėje atsiranda daugiau ypač galingų ir savo techninėmis savybėmis...

Top naujienos

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų (21)

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (360)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

„Žalgiris“ prieš „Zenit“ pasiekė nadyrą – Eurolygoje pralaimėjo penktą kartą iš eilės (267)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenančiam Kauno „Žalgiriui“ (5/6) ketvirtadienį nepavyko jos...

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti (2)

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (320)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Sunkus pasirinkimas: kokias galimų viceministrų pavardes Prezidentūroje išgirdo kandidatai (303)

Po Seimo balsavimo, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį dekretu paskyrė Ingridą Šimonytę...

Sigutė Limontaitė | D+ nariams

Privatus detektyvas Romualdas: melagiai ir nusikaltėliai jo bijo – demaskuos vos per kelias minutes

Jis pažįsta jus geriau, nei jūs pats save. Vos kelios minutės pokalbio ir jis pasakys, ar...

Mokslininkai siūlo sukurti naują sekso robotų tipą: jie padėtų spręsti labai liūdną problemą

Vašingtono universiteto mokslininkė Nancy Jecker nemano, kad sekso robotai yra juokinga tema –...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (2)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

Kokius tikslus išsikelti, kad pavyktų pakilti karjeros laiptais: pastebės visi

Konkrečių, pamatuotų tikslų kėlimas padeda kilti karjeros laiptais ir prisideda prie profesinės...

|Maža didelių žinių kaina