aA
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, taikantys dirbtinio intelekto ir matematinius metodus vėžio diagnostikos srityje, turės geresnes galimybes atlikti tyrimams.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Kiril Čachovskij

IT pasaulyje gerai žinoma gamintoja „NVIDIA“ mokslininkams dovanojo vieną galingiausių rinkoje grafinį procesorių, specialiai sukurtą mašininiam mokymuisi ir dirbtinio intelekto skaičiavimams.

Panaudoję šį procesorių mokslininkai tikisi ženkliai patobulinti automatizuotą sistemą, kuri analizuotų žmogaus audinių skaitmeninius vaizdus panaudojant matematinius metodus, ir taip padėtų pacientams greičiau diagnozuoti vėžį.

Skaičiavimai pagreitės iki šimto ar daugiau kartų

KTU mokslininkai sprendžia uždavinį, kad vėžio sukeltus ir vizualiniu būdu užfiksuotus pakitimus žmogaus organizme pirmiausiai aptiktų dirbtinis intelektas, palengvindamas ir pagreitindamas medicinos profesionalų darbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasak technologijos mokslų daktaro Tomo Iešmanto, atliekančio dirbtinio intelekto tyrimus KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete (MGMF), nauja gauta įranga atveria galimybes toliau tobulinti atradimus, susijusius su vėžio diagnostikos procesu, kai efektyvesniam medikų darbui pasitelkiami informacinių technologijų ir matematikos pasiekimai.

Konkurso būdu KTU komandai paskirtas naujasis „Titan V“ procesorius sukurtas panaudojus tensorinių branduolių architektūrą ir kol kas dar neparduodamas Lietuvos rinkoje. T. Iešmanto teigimu, naujas įrenginys bus stiprus postūmis, leidžiantis ženkliai greičiau atlikti skaičiavimus, reikšmingus vėžio diagnostikai.

„Kol kas sudėtinga pasakyti konkrečiais skaičiais, kiek pagreitės atliekamų skaičiavimų, reikalingų nustatyti vėžį, procesas. Greitis labai priklauso dar ir nuo naudojamų giliųjų neuroninių tinklų architektūrų. Tačiau galima tikėtis dešimtis ir šimtus kartų greitesnių rezultatų, lyginant su įprastinių procesorių klasteriais“, – teigia jis.

Šiuo metu mokslininkas dirba atlikdamas biomedicininių vaizdų analizę. „Pavyzdžiui, vienas iš darbų yra histologinių krūties vėžio nuotraukų analizė ir giliųjų neuroninių tinklų panaudojimas tokiai analizei automatizuoti. Naudojami gilieji neuronų tinklai yra labai sudėtingi ir sunkiai apmokomi įprastiniu CPU klasteriu, t.y., atskiru procesorių rinkiniu, skirtu moksliniams skaičiavimams.

T. Iešmantas pasakoja: iki šios įrangos gavimo vieno tinklo apmokymas užtrunka labai ilgai – savaitę ar net dvi, todėl naujasis procesorius suteiks galimybę skaičiavimus pagreitinti. „O tai reiškia didesnį konkurencingumą su užsienio tyrėjų grupėmis, kurios dirba šiose srityse. Taip pat, kadangi rezultatai bus gaunami greičiau, bus galima daugiau parengti publikacijų aukšto lygio mokslo žurnaluose“, – tikisi jis.

KTU mokslininkai šiuo metu dirba ne vien tik krūties vėžio histologinių nuotraukų analizės srityje. Taip pat eksperimentuojama kuriant plaučių vėžio ir kitų plaučių ligų aptikimo metodus.

Vėžio diagnozavimui pasitelkiami matematiniai metodai

Iki šiol medicinos praktikoje vėžys neretai nustatomas pasikliaujant vizualine informacija. Paprastai tariant, medicinos diagnostikos profesionalai analizuoja įtarimų keliančio audinio nuotraukas ir vertina, ar yra pakitimų. „Tokių skaitmeninių vaizdų analizė ir tikslus įvertinimas reikalauja daug laiko. Dėl žmogiškojo faktoriaus sunku išvengti klaidų, o šios esant vėžiui gali turėti labai rimtų padarinių“, – pastebi T. Iešmantas.

Pasak jo, matematinių metodų taikymo tokių vaizdų analizėje tikslas yra pagelbėti specialistams, kad būtų padaryta kuo mažiau klaidų, o audinio pakitimai būtų įvertinti kuo tiksliau. Tokiu būdu vyksta dalinis vėžio diagnostikos proceso automatizavimas.

Iki šiol T. Iešmanto universitete vykdomiems vėžio diagnostikos bandymams buvo pasirinktas visiškai naujas Lietuvoje ir pasaulyje metodas, kurį maždaug prieš metus pristatė garsus kognityvinės psichologijos ir kompiuterių mokslo ekspertas Geoffrey E. Hintonas iš Toronto universiteto (Kanada).

„Google“ kompanijoje mokslo tyrimus atliekantis ir giliojo mokymosi srities krikštatėviu tituluojamas G. Hintonas sukūrė ir mokslo bendruomenei pristatė vadinamąjį kapsulinį neuroninį tinklą.

Panašaus pobūdžio dirbtinių neuronų grupės pasaulyje naudojamos ne tik medicinoje, bet ir finansų valdyme, pramonėje, netgi karyboje.

T. Iešmantas analizavo medicinines, mikroskopu darytas krūties audinio nuotraukas, kurias pateikė Porto universitetas (Portugalija). Jungtinė mokslininkų komanda siekė sudaryti matematinį metodą, kuris leistų automatiškai klasifikuoti krūties audinio nuotraukas į minėtus keturis tipus, maksimaliai eliminuojant klaidų galimybę. Nuotraukose buvo užfiksuoti keturių tipų audiniai: nevėžinis audinys, karcinoma, neinvazinė ir invazinė karcinomos, iš kurių dažniausiai ir atpažįstama klastinga liga.

„Metodas buvo patikrintas su šimto pacientų krūties audinio histologinėmis nuotraukomis ir gautas 85 proc. tikslumas“, – preliminarius eksperimento rezultatus apibūdino tyrėjas, pavadindamas juos „daug žadančiais“. Šios krypties tyrimams vadovauja KTU MGMF profesorius Robertas Alzbutas.

Paklaustas, ar gali būti, kad ateityje vėžį nustatys pats kompiuteris be žmogaus pagalbos, T. Iešmantas pabrėžia, kad kol kas tai tik vizija, tačiau link jos einama. „Jau yra pavyzdžių, kai giliojo mokymosi metodai taikomi ir klinikinėje veikloje, o ne vien tik moksliniuose vėžio tyrimuose, tačiau kažin, ar šie metodai visiškai eliminuos žmogų iš diagnostikos proceso. Bent jau ne artimiausiu metu“, – pabrėžia T. Iešmantas, neabejojantis, kad giliojo mokymosi metodų taikymas netruks paplisti klinikinėje veikloje bent iš dalies automatizuojant ir pagerinant tam tikrų vėžio tipų diagnostiką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Šanchajuje atidarytas pirmasis Kinijoje 3D spausdintuvu atspausdintas tiltas (3)

Putuo rajone Šanchajuje nutiestas pirmasis Kinijoje pėsčiųjų tiltas, pagamintas trimačiu ( 3D...

Billas Gatesas užsibrėžė tikslą pakeisti visą JAV energetikos sektorių ir taip gelbėti pasaulį (68)

Tarp naujametinių pažadų atsidūrė įsipareigojimas lankytis sporto salėje? „Microsotf“...

Viešieji tualetai: kodėl durys nesiekia žemės ir kam reikalingas mėlynas apšvietimas?

Apsilankymas viešajame tualete nėra maloniausia dienos dalis, tačiau kartais tai yra neišvengiama....

Programuotojai: tik geras atlyginimas mūsų nebemotyvuoja (1)

Daugiau nei 160 informacinių technologijų veikla užsiimančių įmonių Lietuvoje iki kitų metų...

Meteorologas kišenėje: 4 išmanūs būdai sekti orų prognozę (1)

Šią savaitę orai stebino audringumu: žiemiškas pusnis keitė balos, šaltuką – teigiama...

Top naujienos

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (207)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (13)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį – jos gyvenime įvyko tragedija (73)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (2)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

Naktinis reidas Kaune: girtas vairuotojas nesugebėjo paaiškinti, kur ir ko važiavo

Naktinio reido metu Kauno pareigūnų pričiuptas girtas vairuotojas nesugebėjo paaiškinti, kur ir...

Lietuvis siekia pakeisti prekybos rinką: derybų galią nori sugrąžinti pirkėjams (66)

Danijoje gyvenantis lietuvis įkūrė elektroninės prekybos platformą, kuria tikisi sugrąžinti...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (107)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Mokslininkai išsiaiškino, kokios poros ilgaamžiškesnės: auginančios sūnų ar dukrą? (7)

Daugelis šeimos pagausėjimo laukiančių porų, paklausti, ko labiau norėtų – berniuko, ar...

Po savaitgalio pasitiks nauji nemalonumai: iš sinoptikų – perspėjimas (30)

Sekmadienį per Lietuvą keliaus šaltasis atmosferos frontas. Daugelyje rajonų lankysis krituliai,...

Ovacijomis Vilniuje pasitiktos sugrįžusios Dakaro komandos atnaujinta 23.24 (155)

Šeštadienio vakaras Vilniaus oro uoste ne vienam keleiviui buvo neįprastas. Kone visos Lietuvos...