aA
Mokslas žmonėms - nepakankamai patrauklus ir yra trys pagrindiniai iššūkiai, kurie galėtų pakeisti situaciją, mano kvantinės fizikos mokslų daktaras, mokslo populiarinimo žurnalistas ir knygų autorius Michaelas Brooksas.
Michaelis Brooksas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Apie tai jis skaitė pranešimą Vilniuje vykusioje kasmetinėje inovacijų konferencijoje „TEDx“. M. Brooksas turi ir dėstymo patirties: jis skaitė paskaitas Niujorko ir Kembridžo universitetuose.

M. Brooksas pasakojo apie savo mokslo ir technologijų mokytoją, kuriam skyrė parašytą knygą ir ją įteikdamas paaiškino, kokios svarbios ir įdomios jam buvo pamokos, mat mokytojas ne tik dėstė faktus, bet ir leisdavo mokiniams kalbėti apie mokslą.

„Mes kalbėjome apie branduolinę energiją, apie pavojus, apie tai, kaip mokslas gali būti netinkamai panaudotas, kaip ir apie tai, kada jis naudojamas svarbiems tikslams. Aš jaučiau, kaip jis mus įtraukia į savo pamokas, buvome susidomėję net prieš jam pradedant kalbėti. Kai jam tai pasakiau, tikėjausi, kad jis ims dalintis, kaip gera būti mokytoju, kaip nepaprasta dirbti su jaunais protais, o jis man tepasakė, kad nustojo mokytojauti. Aš buvau pritrenktas, nes dabar jis dirbo žemės valdytoju“, - prisiminė pranešėjas.

M. Brooksas dėsto, jog iš savo mokytojo išgirdo, kodėl šis atsisakė mokyti: vaikus reikėjo mokyti faktų ir ruošti egzaminams, o mokytojas šią sritį buvo pasirinkęs ne dėl to ir nusprendė susirasti kitą darbą.
Pranešėjas pasakojo, jog po šio susitikimo su mokytoju nuolat galvojo, kaip galima būtų paskatinti vaikus mokytis mokslo ir nustatė tris didelius iššūkius, su kuriais reikia kovoti.

„Tai – mokslo stereotipai, dusinimas faktais ir tironija, kad kiekvienas mokinys ar studentas turi būti sėkmingas“, - dėstė M. Brooksas.

Pasak jo, baisiausia, kad vaikams mokslininkai pristatomi kaip šiek tiek pamišę susivėlę arba pliki vyrai su baltais chalatais, o jei jų chalatai turi kišenėlę, joje būtinai bus tušinukų. Be to, jie visada užduoda klausimų, kurie gali nervinti kitus arba išklauso kitų idėjas ir jomis abejoja.

„Tai nėra labai teigiamas mokslininko įvaizdis“, - apibendrino pašnekovas ir parodė jaunos Jungtinės Karalystės mokinės nupieštą mokslininką su tipinėmis įvaizdžio detalėmis.

Visgi, M. Brooksas sako, jog mokslininko įvaizdis mergaitės galvoje pasikeitė po to, kai jos klasė apsilankė laboratorijoje.

„Ji nupiešė moterį, o tai jau reiškia suvokimą, kad mokslininkas nebūtinai yra vyras, ji atrodė neblogai, turėjo tvarkingus plaukus ir dideles mėlynas akis – įvaizdis jau teigiamas“, - sakė jis ir pridūrė, kad mergaitė po ekskursijos apibūdina mokslininkus kaip „normalius žmones, kurie turi nelabai normalų darbą“, „gyvena normalų gyvenimą, kai nebūna mokslininkais“ ir „domisi šokiais, keramika“.

Jis paaiškino, jog greičiausiai mokslininko darbą mergaitė apibūdino kaip ne visai normalų, nes po apsilankymo laboratorijoje nurodė, kad jis - įdomesnis nei kiti jai pažįstami darbai.

Dažniausias rezultatas - nesėkmė

Kalbėdamas apie antrąjį iššūkį, pranešėjas priminė Jungtinės Karalystės fiziką Andre Geimą, kuris 2010 m. gavo Nobelio prizą už anglies atmainos - grafeno – atradimą.

„Kai jis (Andre Geimas – DELFI) kalbėjo apie mokslą ir kaip jis dirba, jis nekalbėjo apie sėkmę, jis kalbėjo apie virtinę nesėkmių ir paminėjo, kad moksle 99-iais kartais iš 100 ištinka nesėkmė, ar tai būtų teoriniai skaičiavimai, ar praktinis eksperimentas. Jis sakė, jog retai kam nors nepavyksta nepasisekti ir tai yra vadinama mokslo sėkme“, - prisiminė M. Brooksas.

Dėl to, anot jo, keista, jog vaikams mokykloje atliekant praktinius eksperimentus, jie yra mokomi eksperimentus atlikti tinkamai. M. Brookso nuomone, turėtų būti priešingai, vaikams reikėtų leisti daryti ir nesėkmingus eksperimentus, taip jie išmoktų priimti nesėkmes, kas taps labai svarbiu įgūdžiu šiuolaikiniame gyvenime.

„Mes turime susitvarkyti su sėkmės tironija, kuri yra taikoma mūsų vaikams. Nebūtinai viskas turi būti gerai. O dabar pakalbėkime apie dusinimą faktais. Jūs turbūt žinote, kaip erzina girdėti, kai kas nors pasakoja, kaip puikiai jiems sekasi – ne tai mes norime girdėti. Dar blogiau, kai mes tai girdime apie žmogų, kurio net nepažįstame. Dabar įsivaizduokite, kad jūs esate 14-os metų mergaitė ir jūsų mokytojas jums pasakoja apie žmogų, mirusį pieš 400 metų ir koks puikus jis buvo. Tai tikrai neįkvėps ir nepaskatins veikti“, - mano jis.

M. Brooksas primena, jog iš vaikų tikimasi, kad jie išmoks milžiniškus skaičius faktų, kurių dalis 200-400 metų senumo, ir pakartos tai, ką kiti žmonės jau yra atradę eksperimentų mokykloje metu. Galiausiai vaikai supranta, kokie puikūs ir gabūs žmonės buvo.

„Aš manau, kad tai nėra labai geras sumanymas“, - sako M. Brooksas, pridūręs, jog vaikai geriausiu atveju išmoksta kopijuoti kelių šimtų metų senumo atradimus.

Pasak jo, dabar mokslininkai galvoja apie problemas ir kaip jas spręsti, to reikėtų ir mokyti vaikus.

„Galbūt vaikams, išmokusiems savarankiškai mąstyti, tai bus svarbiausiu jų įgūdžiu visam likusiam gyvenimui, - siūlo M. Brooksas. - Mokslas yra įdomus ir smagus, nes galima daryti tai, ko niekas iki šiol nėra daręs.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šalis, kurioje niekas nematė bankomatų, o SIM kortelės – visų trokštama retenybė (33)

Eritrėja dažnai vadinama viena represyviausių Afrikos valstybių, kurioje žmonėms stinga...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (78)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

„Samsung“ pripažino rimtą defektą: jūsų „Galaxy S10“ gali atrakinti bet kas (14)

Technologijų milžinė „ Samsung Electronics “ penktadienį pripažino svarbų pirštų atspaudų...

Emigrantai ir turistai Lietuvoje mobilųjį ryšį siurbia šimtais terabaitų (5)

Į Lietuvą grįžtantys emigrantai ir čia apsilankantys svečiai iš užsienio naudojimosi telefonu...

SIM kortelų daugiau nei gyventojų, bet išmanumo lietuviams pritrūko: dauguma gėdijasi prašyti pagalbos (2)

Vien jungtis prie interneto leidžiančių aktyvių SIM kortelių Lietuvoje daugiau nei pačių...

Top naujienos

Orai: šiluma mūsų dar nepaliks (19)

Praėjusią savaitę dažnai džiaugėmės neįprastai šiltais, gražiais orais. Daugelyje vietovių...

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (25)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (72)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (245)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (40)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims (32)

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (121)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (32)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (28)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...