Anksčiau mokslininkai demonstravo cinko anodo baterijų potencialą, o dabar neigiamas baterijos elektrodas buvo pagamintas iš aliuminio. Šis metalas jau dabar yra plačiai naudojamas pramonėje, daug jo ir Žemės plutoje, todėl jis yra sąlyginai pigus. Tiesą sakant, abu elektrodai – anodas ir katodas – buvo pagaminti iš pigių medžiagų – aliuminio ir anglies.
Tikriausiai jau spėjote susimąstyti, kodėl aliuminis nenaudojamas dabar. Tiesa yra ta, kad nors jis ir yra labai pigus, jo integracija į baterijas buvo sudėtinga. Jis chemiškai reaguoja su stiklo pluošto izoliacija, skiriančia anodą ir katodą. Dėl to su laiku aliuminio baterijos patiria trumpą jungimą ir tiesiog nustoja veikti. Mokslininkai šią problemą išsprendė pasitelkdami anglies pluošto substratą. Kai tokia baterija yra įkraunama, aliuminis ir anglis ima dalintis elektronų poromis. Tai, žinoma, po truputį naikina anodą, tačiau mokslininkai teigia, kad ši baterija vis tiek yra ilgaamžė.
Skaičiavimai rodo, kad tokia baterija gali išgyventi 10 tūkstančių įkrovimo-iškrovimo ciklų. Tokio ilgaamžiškumo paslaptis – trimatis anodas. Jis yra storesnis, pasižymi trimate struktūra, kuri gerina baterijos stabilumą. Žinoma, mokslininkai tęsia tyrimus, tačiau panašu, kad jų rankose – stabiliausia iki šiol turėta aliuminio anodo baterija.
Tokia baterija būtų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai už ličio-jonų alternatyvas, nors ir ne tokia talpi ar efektyvi. Pigios baterijos leistų saugoti saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių energiją ir taip sumažintų jos kainą.
