Tyrimo rezultatai skelbiami specializuotame žurnale „Nature Climate Change“. Jais remiantis, ilgainiui sutirps 36 proc. ledynų.
Mokslininkų skaičiavimu, ledynai tirps nepriklausomai nuo to, ar globalios vidutinės temperatūros kilimas, kaip numatyta Paryžiaus susitarime, bus apribotas iki 2 arba geriausiu atveju iki 1,5 laipsnio, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu.
Netikėta ir nuvilianti išvada – tačiau tai vaidins tik nežymų vaidmenį, bent jau šį šimtmetį, sakė klimato tyrinėtojas iš Brėmeno Benas Marzeiponas. To priežastis: ledynai į klimato pokyčius reaguoja lėtai. Todėl, pasak mokslininko, tik kitą šimtmetį paaiškės, ar klimato apsauga buvo sėkminga. Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl kiekvieno kilogramo anglies dvideginio, kuris šiandien patenka į atmosferą, ilgainiui vandeniu virs 15 kg ledo.
Studija rodo „istorinį mūsų atsakomybės būsimoms kartoms mastą“, – sakė tyrime nedalyvavęs ekspertas Torstenas Albrechtas iš Potsdamo klimato padarinių tyrimo instituto. Be to, esą aiškėja būtinybė „kiek įmanoma greičiau pamiršti“ iškastinio kuro naudojimo laikmetį.
Šylantis klimatas privers milijonus žmonių persikelti
Per ateinančius tris dešimtmečius drastiškai išaugs dėl prasto derliaus, sausrų ir kylančio jūros lygio savo namus paliekančių žmonių skaičius, jei neįsikiš pasaulio valstybių vyriausybės, teigiama pirmadienį paskelbtoje Pasaulio banko (PB) ataskaitoje.
Iki 2050 metų Užsachario Afrikoje 86 mln. „klimato kaitos migrantų“ bus perkelti iš savo gyvenamųjų vietų, 40 mln. Pietų Azijoje ir 17 mln. Lotynų Amerikoje. Remiantis ataskaitos duomenimis, tokių migrantų skaičius iš viso sieks 143 mln.
Klimato kaita tapo itin svarbiu migraciją lemiančiu veiksniu, priverčiančiu asmenis, šeimas ir net ištisas bendruomenes ieškoti geresnių gyvenamųjų vietų.
„Dėl klimato kaitos migruojančių žmonių skaičius galėtų būti sumažintas dešimtimis milijonų, jei būtų imamasi visuotinių veiksmų šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekiui sumažinti (...)“, – sakė PB generalinė direktorė Kristalina Georgieva.
