aA
Vilniaus universiteto mokslininkai jau pradėjo kurti aplinkai draugišką mobilią elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad taikydama šią technologiją Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų.
Elektroninės atliekos
© AFP/Scanpix

Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal didžiausią Europos Sąjungos (ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontai 2020“.

Elektronikos laužas – neatrasta aukso gysla?

Elektronikos prietaisai nėra pigūs, bet kai jie sugenda, jų perdirbimas ekonominiu požiūriu yra keblus procesas. Trūksta patogių technologijų, leidžiančių visas panaudotas dalis sudėti atgal į lentynėles, kad iš jų paimtas medžiagas – metalus būtų galima vėl panaudoti.

„Šiuo metu pigiau yra išmesti atitarnavusius elektronikos prietaisus nei juos rūšiuoti ir perdirbti. Siekiant įgyvendinti ES direktyvas ir ateityje planuojant su atliekomis elgtis civilizuotai – jas rūšiuoti ir perdirbti, reikalingos technologijos, kurios leistų santykinai nedidelius elektronikos laužo kiekius perdirbti ekonomiškai naudingu būdu“, – pasakoja projekto koordinatorius, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Fizikinės chemijos katedros profesorius Henrikas Cesiulis.

Pasak mokslininko, aukštųjų technologijų kūrimas yra brangus. Be svarios mokslinių fondų paramos to nebūtų įmanoma įgyvendinti.

Kaip pasakojo prof. H. Cesiulis, tam, kad būtų sukurta aplinkai draugiška technologija ekonomiškai naudingai perdirbti elektronikos laužą, reikia surasti būdą, kuris padėtų pakeisti plačiai naudojamą platiną. Iš platinos ir jos lydinių gaminama atspari rūdijimui ir cheminiams reagentams aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai.

Elektrocheminiai medžiagų ir struktūrų sintezės būdai yra universalūs. Taikant specialius metodus kuriamos įvairios metalų, lydinių ir puslaidininkinių junginių struktūros (nuo makrometrinių iki nanometrinių).

Pramoniniai šio projekto partneriai suinteresuoti „makroelektrodų“ kūrimu: jais bus siekiama, nenaudojant papildomų cheminių medžiagų, iš tirpalų greitai ir kokybiškai pašalinti sunkiuosius metalus (pvz., šviną, alavą, varį), lokaliai restauruoti didelio ploto detales (pvz., lėktuvų variklių dalis).

Tarptautinis mokslininkų įvertinimas

Technologiją kurs bendras mokslininkų ir verslininkų konsorciumas, kurį sudaro Vilniaus universitetas, Baltarusijos universiteto Fizikos ir chemijos mokslo tyrimų institutas, Klarksono universitetas (JAV), Moldovos taikomosios fizikos institutas, UAB „Elektronikos perdirbimo technologijos“ ir Moldovoje veiklą vykdanti AB „Topazas“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Projektą koordinuoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius H. Cesiulis.

„Tai, kad tokios svarbos projekto koordinavimas patikėtas Vilniaus universiteto mokslininkams, yra lyg oficialus pripažinimas, kad mūsų šalyje dirba profesionalūs tyrėjai, kurie gali lygiomis teisėmis konkuruoti dėl tarptautinių projektų koordinavimo ir suburti pajėgų kolektyvą kurti pažangiausias technologijas Lietuvai bei kitoms valstybėms“, – sako prof. H. Cesiulis.

Projektas „Įvairūs išmanieji metaliniai ir puslaidininkiniai elektrodai apdorojimui ir įrenginiams“ padės konkrečias mokslo idėjas iš laboratorijos perkelti į metalo laužo perdirbimo rinką.

Technologijos kuriamos pagal ES programą „Horizontai 2020“. Ši programa susieja mokslinius tyrimus su inovacijomis ir sutelkia dėmesį į tris pagrindines sritis: kokybišką mokslą, pramonės subjektų lyderystę ir visuomeninio pobūdžio uždavinius. Jos tikslas – užtikrinti, kad Europa turėtų pasaulinio lygio technologijas, kurios skatintų ekonominį augimą.

Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti mokslininkai iš viso pasaulio. Iki 2020 m. šiai programai įgyvendinti Europos valstybėse bus skiriama 80 milijonų eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kinijos teismas uždraudė kai kurių „iPhone“ modelių importą ir prekybą (3)

Jungtinių Valstijų telekomunikacijų milžinas „Qualcomm Inc“ pirmadienį pranešė laimėjęs...

10 geriausių lapkričio mėnesio „Android“ programėlių (2)

Naujos ir jau gerai žinomos programėlės , kurios per praėjusį mėnesį patraukė dėmesį.

Naujasis „Huawei“ flagmanas: galima būtų vadinti geriausiu išmaniuoju, jei ne keli trūkumai (110)

Sparčiai kylanti kinų kompanija „Huawei“ šiuos metus užbaigia tikrai triumfuodama. Lyginant su...

„SpaceX“ kalėdinė krovinių siunta pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (4)

JAV bendrovės „ SpaceX “ krovinių kapsulė, kurioje, bet kitų atsargų, esama kalėdinių...

Regėjimo aštrumą didinantis sprendimas medikams nugalėjo metų produkto rinkimuose (6)

Kauno mokslo ir technologijų parke šįvakar apdovanotos perspektyviausius ir inovatyviausius...

Top naujienos

Puidoko pataisoms – rimtos teisinės kliūtys: prasmę grindžia atimtų vaikų istorijomis (26)

Parlamentaro Mindaugo Puidoko ir jo kolegų pateiktoms pataisoms dėl smurto prieš vaikus sampratos...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (1026)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (211)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (15)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (72)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (55)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (217)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

Gydytojai nebuvo matę nieko panašaus: vyras iškosėjo broncho formos didžiulį kraujo krešulį

Atsikosėti krauju – pavojingas simptomas, nors ir nėra retas. Kalifornijos medikus stipriai...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (120)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (11)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...