Problemą pripažįsta ir neseniai „Forrester“ atlikta Europos verslo lyderių apklausa – seną verslo modelį keliais skaitmeniniais sprendimais papildyti nepakaks. Iš pirmo žvilgsnio tyrimo rezultatai neblogi – net 94 proc. apklaustųjų organizacijų turi vienokią ar kitokią strategiją keliui į skaitmeninį verslo pasaulį.
Tačiau, panagrinėjus giliau, paaiškėja ir problema – nesuprantama, ką reiškia „skaitmeninis verslas“.
Dažniausiai vadovai džiaugiasi sukūrę programėlę, atlikę vieną kitą rinkodarinį veiksmą skaitmeninėje erdvėje ir mano, kad jau peržengė tradicinio ir skaitmeninio verslo laiptelį. Tačiau kelias į skaitmeninį verslą – be galinio taško, nes kartu reikia keisti visą organizacijos kultūrą ir nuolat prisitaikyti prie savo vartotojų bei kintančios rinkos.
Tad ką daryti, kad vartotojai ir rinka neskubėtų greičiau už bendrovę? „Forrester“ turi kelis konkrečius patarimus. Pirmiausia, bendrovės viduje komandas reikėtų burti pagal vartotojų patirtis, o ne pagal tai kas kam atskaitingas. Efektyvesnė bus komanda, sudaryta iš IT, rinkodaros, analitikų ir sieks konkretaus vienos tikslo nei atskiri šių specialistų skyriai, nuolat besikaunantys, kuriam priklauso projektas. Labai svarbu didelį dėmesį skirti ir darbuotojų įgūdžių gerinimui bei rodiklių, kurie naudojami matuoti komandos efektyvumui, išskyrimui.
Vadovai nurodė, kad jų komandose šiandien itin trūksta suprantančių apie pokyčių vadybą, „Agile“ ar „Lean“ metodologijas, duomenų analitiką, mašininį mokymąsi. Be šių įgūdžių į skaitmeninį pasaulį bendrovei žengti bus sunku. Pavyzdžiui, duomenų analitikai gali atrakinti naujus pajamų srautus – „McKinsey“ skaičiuoja, jog šiuo metu išnaudojame tik 1 proc. duomenų, kuriuos mums suteikia įvairūs davikliai ir kiti daiktų interneto nariai.
Geresniam supratimui – naftos platforma turi apie 30 tūkst. daviklių, o iš jų apdorojami tik 300. Puikus gerosios praktikos pavyzdys – „Formulės 1“ komanda „Lotus F1“, kurios kiekvienas automobilis turi apie 200 skirtingų daviklių ir rungtynių metu sugeneruoja milijonus įvairių informacijos vienetų. Tokia „žalia“ informacija ne specialistui būtų nesuprantama, tačiau, pasitelkę mūsų duomenų analitikos įrankius, jie ją pateikia visiems aiškiais grafikais ir gali norimą įžvalgą gauti parašę paprastą užklausą, kaip pavyzdžiui „kaip keičiantis oro temperatūrai, kito automobilio stabdžių efektyvumas“.
„McKinsey“ vertinimu 2025 m. duomenų analitika ir daiktų internetas gali suteikti ekonominę naudą, vertinamą 11,1 trln. JAV dolerių per metus, o iš jų apie trečdalis gali būti sukurta gamyklose.
Tiesa, vien įgūdžių nepakaks – į vartotojus orientuotą kultūrą bendrovėje bus sunkiau įdiegti, jei nebus rodiklių, kurie seks progresą. Todėl kiekvienas darbuotojas turi suprasti, kaip jų darbas veikia vartotojų patirtį ir kiekvienas turi turėti bent vieną vartotojų patirties rodiklį, pagal kurį būtų vertinama jų veikla.
Ir be abejo, skaitmeninis verslas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai girdimi skundai, kad IT skyriai yra per lėti, nespėja keistis kartu su vartotojais, todėl, „Forrester“ vertinimu, būtina bendrovėse sukurti tokią technologijų architektūrą, kuri leistų saugiai reaguoti ir prisitaikyti prie pokyčių. Šioje vietoje itin svarbu atkreipti dėmesį į naudojamus technologinius sprendimus: jie turi prisiderinti prie sparčios bendrovės plėtros, leisti apdoroti milžiniškus duomenis ir visa tai pateikti suprantama vartotojams kalba. IDC skaičiuoja, kad vien tinkamai įdiegta ir naudojama verslo valdymo sistema (pavyzdžiui, kaip „Dynamics AX“) gali per metus vieno darbuotojo generuojamas pajamas padidinti daugiau nei 2,5 tūkst. JAV dolerių. Tokį prieaugį lemia ne tik sistemos pagalba optimizuoti procesai bendrovės viduje, bet ir patogesnės galimybės analizuoti duomenis ir priimti tinkamus sprendimus bei išvengti klaidų.
Galiausia, visos transformacijos metu reikėtų nepamiršti pagrindinės „Forrester“ analitikų suformuotos taisyklės: skaitmeninio verslo sprendimai vartotojui bus naudingi tik tiek, kiek jie padės vartotojui greičiau ir lengviau išpildyti jo norus ir lūkesčius.
