– Vien skaičiai skamba labai įspūdingai – daugiau nei šimtas pranešėjų, daugiau nei 5 tūskt. dalyvių iš Lietuvos ir viso pasaulio. Tarp jų – ir „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange`as. Kodėl jis?
– O kodėl ne? Iš tiesų J. Assange`ą pakvietėme ne dėl politinių pažiūrų, bet dėl technologijų vaidmens jo gyvenime ir jo darbinėje veikloje. Prašėme, kad ir su LOGIN dalyviais jis kalbėtų apie tai, kaip technologijos jam padeda siekti tikslų ir kaip padeda lengviau įgyvendinti jam kilusias mintis, sumanymus, idėjas ir pan.
– Jūs patys pasiūlėte jam temą?
– Su kiekvienu pranešėju kalbamės ir deriname temas, nes norime užtikrinti kokybišką konferencijos turinį. Negalime tiesiog nepatikrinę leisti bet kam kalbėti apie bet ką. Su visais pranešėjais yra išgryninama tema, išgryninama idėja, galbūt kryptis, kuria reikėtų pakreipti tą pranešimą. Taip darome su kiekvienu pranešėju.
– J. Assange`as fiziškai juk nebus renginyje?
– Ne, jis prisijungs vadinamu tiesioginiu tinklu. Su juo bendrausime internetu.
– Ar sudėtinga buvo suderinti su juo pranešimą?
– Su daugeliu pranešėjų yra sudėtinga suderinti pranešimus, tačiau nepasakyčiau, kad buvo sudėtingiau nei su visais kitais.
– Taip pat tarp pranešėjų bus ir „Possy Riot“ narė.
– Taip, ji bus renginyje, atskris.
[...]
– Tai yra tik du iš visų pranešėjų, bet jų iš viso yra daugiau nei šimtas.
– Iš tiesų daugiau nei 140. Pranešėjų yra daug. Su komanda svarstėme, kokie yra tie pranešėjai, kokius juos turime. Pastebėjome, kad tie didieji vardai sudaro tik 2 proc. konferencijos pranešėjų. [...] Didžioji dalis pranešėjų yra tokių, kurie galbūt šiandien dar nėra „dideli vardai“, tačiau jie tokiais bus rytoj. Dėl to kviestume ir ragintume visus LOGIN lankytojus, tiesiogines transliacijas stebinčius žmones išgirsti ne tik šiuos du paminėtus pranešėjus, bet ir daugelį kitų.
– Iš kur žinote, kad jie bus „dideli vardai“ rytoj?
– LOGIN žengia koja kojon su inovacijomis ir progresu. Mes tiesiog tikime ir galbūt turime tokią nuojautą, kad tam tikros temos išpopuliarės, tam tikri žmonės galbūt taps labiau žinomi nei šiandien. Džiaugiamės, kad galime juos pasikviesti jau dabar.
– Tai į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Nenorėčiau ir negalėčiau išskirti vienos temos. Kaip ir sakiau, konferencija, festivalis yra labai susijęs su inovacijomis ir progresu. Tai vyksta visose srityse. Žinoma, daugelis sričių dirba su technologijomis. Jei reikėtų išskirti keletą, galima paminėti, kas labiausia yra „ant bangos“ dabar ir bus artimiausius metus. Tai –dirbtinis intelektas, skraidyklės, virtuali realybė. Šių sričių plėtra jau yra prasidėjusi, įsibėgėjusi, tačiau dar toli gražu nepasiekusi savo didžiausio pagreičio. Jos tikrai daugiau ir labiau plėsis ateityje.
– Kaip šios sritys bus pristatomos? Ar bus tik pranešimai, ar bus pristatomi ir nauji išradimai?
– Bus įvairių dalykų. Bus pranešimų, tačiau be jų turime ir didelę ekspozicijų zoną. Joje naujausius išradimus, idėjas ir atradimus pristatys daugelis įmonių, iniciatyvų, bendruomenių. Turėsime tikrai nemažai įrenginių, susijusių su virtualia realybe. Turėsime ir tų pačių skraidančių bepiločių orlaivių tiek pačiame LOGIN, tiek nemokamoje „LOGIN Startup Fair“ dalyje. Tikrai bus galimybė ne tik išgirsti, bet ir patiems išbandyti, pamėginti, paliesti, iš arti susipažinti su tomis technologijomis.
[...]
– Žaidimams šiemet skiriamas gana didelis dėmesys, kodėl?
– Taip, matome, kad susidomėjimas žaidimais auga. Anksčiau visuomenės nuomonė būdavo tokia, kad žaidimai skirti vaikams, kad tai yra kažkas nerimto, kažkas labai paprasto. Dabar matome, kad žaidimai sudėtingėja. Jie tampa vis tobulesni.
Labai daug darbo turi ne tik programuotojai, kurie programuoja patį žaidimą, bet ir dizaineriai, garso dizaineriai. Nuoširdžiai sakant, prieš keletą mėnesių net nežinojau, kad egzistuoja tokia profesija, kaip garso dizaineris. Atsiranda naujų profesijų poreikis, naujos erdvės atsiveria įvairių idėjų įgyvendinimui. Tai yra ta sritis, kuri auga. Manau, kad jai reikia skirti dėmesio.
– Kaip Lietuva atrodo šiame kontekste?
– Lietuva atrodo gana stipriai. Jau kelerius metus bendradarbiaujame su „Nordcurrent“ bendrove. Tai viena iš stipriausių žaidimų įmonių. Matome, kad labai daug žaidimų įmonių kuriasi Lietuvoje, [užsienio bendrovės] perkelia savo biurus į Lietuvą. Daugelis net ir galbūt nežinomų vardų ruošiasi šiais metais išleisti žaidimų, kurie, tikimasi, išpopuliarės ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Pastebimas didžiulis augimas ir noras plėtoti tą sritį.
– Ruošiantis pokalbiui man pačiam buvo šiek tiek netikėta sužinoti, kad mūsų šalyje jau veikia apie 50 lietuviškų žaidimų studijų. Jie, kaip suprantu, yra užsitarnavę visai neprastą vardą?
– Iš tiesų [...] daugelis žaidimų, kurie galbūt net nėra žinomi Lietuvoje, yra žinomi užsienyje. Rinka, susijusi su žaidimais, ir yra įdomi tuo, kad ji neapsiriboja šalies ar miesto rėmais. Ji gali plėstis, eiti bet kur. Tikrai yra tokių [bendrovių], kurios pradeda savo veiklą ne Lietuvos, o kitose rinkose.
– Ar tai reiškia, kad lietuviai yra geri žaidimų kūrėjai?
– Turbūt taip. Lietuviai apskritai pasaulyje laikomi vienais iš pirmaujančių informacinių technologijų srityje, į kurią turbūt galima įtraukti ir žaidimus.
– Galima sakyti, kad festivalis jau prasidėjo, nes vyksta mobilių programėlių kūrimo hakatonas.
– Taip jis prasidėjo antradienį. Žinome, kad komandos dirba beveik per visą naktį. Jie išėjo šiek tiek pailsėti, o trečiadienį vėl susirinko ir vėl kūrė mobiliųjų programėlių prototipus, kuriuos, žinoma, visi gali pamatyti ir aplankyti renginyje. Finalininkus bus galima išgirsti ketvirtadienį 17 val. „Litexpo“ parodų centre LOGIN festivalio metu, didžiosios LOGIN festivalio dalies metu.
– Tai ketvirtadienį jie pristatys savo darbus?
– Jie turėjo 48 valandas, kad pristatytų sukurtus mobiliųjų programėlių prototipus. Tai reiškia, kad komandos sukurs ne tik skaidres, idėją, kaip ta programėlė galėtų atrodyti, bet sukurs pačias programėles, kurias bus galima apžiūrėti, išbandyti.
– Kam jos skirtos? Ar jie turi kažkokią konkrečią užduotį?
– Jie gali pasirinkti vieną iš kelių temų. Jie gali kurti bet kokią programėlę pagal savo idėją. Tai gali būti žaidimas, edukacinė programėlė ar kažkas kito. Taip pat turime dviejų partnerių iššūkius. Jie prašo kurti specifines programėles. Žinome, kad komandos yra susidomėjusios šiais iššūkiais. Ketvirtadienį galėsime pamatyti, kas iš viso to išaugs, ar bus sukurta programėlė iššūkiui, ar bus pasirinkta visiškai kita idėja.
[...]
– Labai daug visko papasakojote. Ar pati turite kažkokį konkretų pranešimą, kurio būtinai nepraleisite?
– Norėčiau turėti labai daug tokių. [...] Tikrai nepraleisiu telefono skambučių, žinučių ir laiškų, į kuriuos reikės atsakyti. Jei kalbant rimtai, išties mums, kaip organizatoriams, patiems turbūt yra neįmanoma išgirsti pranešimų. Jei tai būtų įmanoma, turbūt nepraleisčiau paties pirmojo, Neilo Harbissono, galima sakyti, atidarymo, pranešėjo. Tai yra pripažintas žmogus kyborgas. Jis – su antena ant galvos (turbūt pypsintis visuose oro uostuose). Nicklas Bergmanas – futurologas, man taip pat atrodo, labai įdomus. Tas pats J. Assange`as atrodo vienas iš įdomių pranešėjų. Tikiuosi, kad kai kuriuos bent puse ausies pavyks nugirsti.
