aA
Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internete – ne tik žaidimas.
Internetas, technologijos
© Corbis/Scanpix
Kalbininkai dažnai atkreipia visuomenės dėmesį į netaisyklinga lietuvių kalba parašytų tekstų gausybę internete. Svarstoma, kokį poveikį lietuvių kalbai turi internautų įpročiai nevartoti lietuviškų rašmenų, atsisakyti pagrindinių gramatikos normų, vartoti kitų kalbų žodžius.

„e Diena“ atliko internetinę apklausą, kokios rašymo tradicijos vyrauja virtualioje erdvėje. Anketą užpildė 166 internautai. Paaiškėjo, kad dažniausiai paprastinti lietuvišką abėcėlę internautai linkę bendraudami su draugais per pokalbių programas, tokias kaip „Skype“, ICQ ar MSN. 31 proc. apklaustųjų per tokius pokalbius niekada nenaudoja lietuviškų rašmenų, o 37 proc. naudoja tik kartais. Tik 17 proc. internautų elektroninius laiškus visada rašo naudodami visą lietuvišką raidyną.

Darkytos kalbos internete autoriai teisinasi, kad lietuvių kalba yra nelanksti ir sunkina komunikaciją virtualioje erdvėje – esą elektroninio pašto programos neatpažįsta lietuvių kalbos diakritinių ženklų ir gavėjas mato tik simbolius. Pastarieji, pasak kai kurių internautų, erzina labiau, nei tai, kad nėra „taškiukų, brūkšniukų ar paukščiukų“.

Skirtingi motyvai

Tačiau techninės problemos jau senokai išspręstos ir šiuo metu diskutuojama apie kitas, kultūrines „šveplavimo“ internete priežastis.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Vilniaus universiteto docentės I.Smetonienės, apsispręsdamas nevartoti lietuviškų rašmenų, kiekvienas turi savų motyvų: „Vienam atrodo, kad „šveplai“ rašyti yra greičiau, kitas tiesiog protestuoja prieš viską, kas yra nusistovėję, kas sakoma mokykloje, dar kiti jaučia nevisavertiškumo kompleksą, kad apskritai yra lietuviai.“

Reklamą, stilistiką ir retoriką tyrinėjančios VU docentės teigimu, stebint interneto aplinką ryškėja, kad „švepluoja“ dažniausiai tie, kurie komentaruose slepiasi už neatpažįstamų slapyvardžių, o nesislapstantys internautai rašo ne tik lietuviškai, bet ir stengiasi tai daryti taisyklingai.

Gina lietuvių kalbą

Beje, „e Dienos“ apklausos duomenimis, 67 proc. dalyvių internete publikuotus tekstus, parašytus be lietuviškų rašmenų vertina „blogai“ arba „labai blogai“. Beveik trečdalis apklaustųjų tokius tekstus vertina neutraliai – „nei gerai, nei blogai“.

„Noriu pasidžiaugti, kad patys tinklaraštininkai skatina rašyti lietuviškai (pavyzdžiui, „ė propaganda“) ir tikrai nėra nusiteikę prieš lietuvių kalbą“, – teigė I.Smetonienė. Jos manymu, atsisakydami lietuviškų rašmenų internautai gimtosios kalbos nežudo, o tiesiog grąžina 500 metų atgal į lietuviško rašto ištakas, kai buvo įprasta rašyti „Maksla schito tewai iusu traksdawa tureti“ (M.Mažvydo „Katekizmas“).

Daugiau nei 8 iš 10 „e Dienos“ apklaustųjų mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimo įpročiai vienaip ar kitaip skurdina kalbą. 6 proc. apklaustų internautų nurodė, kad galimybė nevartoti lietuviškų rašmenų „kuria patogesnę vartojimui kalbą“, o dar tiek pat respondentų mano, kad tai nedaro jokio poveikio lietuvių kalbos raidai.

Pakerta pagrindus

I.Smetonienės įsitikinimu, riba tarp motyvuoto lietuvių kalbos taisyklių nepaisymo internete ir neraštingumo pradžios – labai nežymi.

„Apie raštingumo lygio kritimą kalba ir kitos šalys – ir jos baksnoja į internetą. Turėtume nepamiršti, kad rašyba yra gramatikos pagrindas. Jeigu neturime pagrindų, ir be moralo aišku, kas bus. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimas rašyti „šveplai“, nepraeina be pėdsakų: rašyba mūsų pasąmonėje atsispindi tam tikrais vaizdais ir pasidaro automatizuota. Jeigu raidės vaizdinys neryškus arba užfiksuoti keli jos variantai, rašyti be klaidų yra neįmanoma. O kai nemoki, lengviausia garsiai rėkti, kad kalba bloga ir viską reikia pakeisti iš pagrindų“, – svarstė kalbininkė.

Paklausus, kas galėtų paskatinti lietuviškų rašmenų naudojimą, vadovavimąsi rašybos ir skyrybos taisyklėmis, bendraujant elektroninėje erdvėje, I.Smetonienė buvo kategoriška: „Tik pati visuomenė. Tik komentarų rašytojai. Tik tinklaraštininkai. Nurodymams „iš viršaus“ priešinamasi visada, bet kai tarp savų pasijunti balta varna, imi mąstyti“.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Nokia“ telefonai galimai perdavė duomenis Kinijai (1)

Suomijos tarnybos pradės tyrimą po pranešimų, esą „Nokia 7 Plus“ telefonai perdavė...

7 klausimai, kurių negalima pamiršti prieš perkant naują telefoną (5)

Kiekvienais metais gamintojai pristato vis naujesnius ir pažangesnius išmaniuosius telefonus, tad...

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai? (25)

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

4 programėlės, padėsiančios pasijusti laimingesniais (3)

Ar jaučiatės laimingi? Šiandien, kovo 20-ąją, minima Tarptautinė Laimės diena, todėl...

Įvardijo pagrindinius baterijų ir jų vartotojų skirtumus (7)

Baterijų išradimas ir jų tobulinimas turėjo įtakos vystantis mašinų pramonei, medicinai, o taip...

Top naujienos

Darbuotoja dėl 300 eurų pakilo į kovą su viena didžiausių Lietuvos įmonių (36)

Kovo 13 dieną AB „ Lietuvos geležinkeliai “ (LG) pralaimėjo darbo ginčo bylą dėl jubiliejaus...

Lietuvių itin pamėgtas vaisius turi ir šalutinių efektų (13)

Bananas yra vienas iš populiariausių maisto produktų pasaulyje po kavos, cukraus, kakavos ir...

Buvusio ministro Navicko malonės sulaukusiam elitinio medžiotojų klubo vadovui – rimti nemalonumai Skvernelis: paskirtasis vadovas toliau dirbti negali (75)

Trečiadienį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas ir elitinio medžiotojų klubo...

Didelė avarija Karmėlavoje: apžiūrimi nukentėjusieji, eismas uždarytas (1)

Kauno policija informuoja, kad Kauno rajone, A6 kelyje, dėl avarijos yra uždarytas eismas Kauno link.

Bandymas griežtinti Seimo narių lankomumą patyrė fiasko (6)

Bandymas griežtinti Seimo narių posėdžių lankomumą parlamente patyrė fiasko.

Britai plūsta pasirašyti peticijos dėl „Brexit“: tai tarsi griūvanti užtvanka papildyta 15.29 (92)

Interneto peticija, kuria britų vyriausybės prašoma atšaukti „ Brexit “, ketvirtadienį...

Petro Gražulio duktė Marija nusivilkusi akušerės chalatą nėrė į papuošalų gamybą: hobis tapo pelningu verslu (22)

Trečiadienio vakaras stilingoms kaunietėms buvo netradicinis – jos turėjo galimybę susipažinti...

„Žalgiris“ vėl gadina graiko karjerą: Tel Avive – nusivylimas ir kaltųjų paieškos (6)

Simboliška, jog savo pirmą pergalę Eurolygoje kaip vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius...

Tamsiojo periodo pabaigos proga – gamtos dovana: į Lietuvą atkeliauja 15 laipsnių šiluma (42)

Artėjantis savaitgalis kartu atsineša ir pavasarišką šilumą . Gamtos mylėtojai jau gali...

„Nokia“ telefonai galimai perdavė duomenis Kinijai (1)

Suomijos tarnybos pradės tyrimą po pranešimų, esą „ Nokia 7 Plus“ telefonai perdavė...