aA
Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internete – ne tik žaidimas.
Internetas, technologijos
© Corbis/Scanpix
Kalbininkai dažnai atkreipia visuomenės dėmesį į netaisyklinga lietuvių kalba parašytų tekstų gausybę internete. Svarstoma, kokį poveikį lietuvių kalbai turi internautų įpročiai nevartoti lietuviškų rašmenų, atsisakyti pagrindinių gramatikos normų, vartoti kitų kalbų žodžius.

„e Diena“ atliko internetinę apklausą, kokios rašymo tradicijos vyrauja virtualioje erdvėje. Anketą užpildė 166 internautai. Paaiškėjo, kad dažniausiai paprastinti lietuvišką abėcėlę internautai linkę bendraudami su draugais per pokalbių programas, tokias kaip „Skype“, ICQ ar MSN. 31 proc. apklaustųjų per tokius pokalbius niekada nenaudoja lietuviškų rašmenų, o 37 proc. naudoja tik kartais. Tik 17 proc. internautų elektroninius laiškus visada rašo naudodami visą lietuvišką raidyną.

Darkytos kalbos internete autoriai teisinasi, kad lietuvių kalba yra nelanksti ir sunkina komunikaciją virtualioje erdvėje – esą elektroninio pašto programos neatpažįsta lietuvių kalbos diakritinių ženklų ir gavėjas mato tik simbolius. Pastarieji, pasak kai kurių internautų, erzina labiau, nei tai, kad nėra „taškiukų, brūkšniukų ar paukščiukų“.

Skirtingi motyvai

Tačiau techninės problemos jau senokai išspręstos ir šiuo metu diskutuojama apie kitas, kultūrines „šveplavimo“ internete priežastis.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Vilniaus universiteto docentės I.Smetonienės, apsispręsdamas nevartoti lietuviškų rašmenų, kiekvienas turi savų motyvų: „Vienam atrodo, kad „šveplai“ rašyti yra greičiau, kitas tiesiog protestuoja prieš viską, kas yra nusistovėję, kas sakoma mokykloje, dar kiti jaučia nevisavertiškumo kompleksą, kad apskritai yra lietuviai.“

Reklamą, stilistiką ir retoriką tyrinėjančios VU docentės teigimu, stebint interneto aplinką ryškėja, kad „švepluoja“ dažniausiai tie, kurie komentaruose slepiasi už neatpažįstamų slapyvardžių, o nesislapstantys internautai rašo ne tik lietuviškai, bet ir stengiasi tai daryti taisyklingai.

Gina lietuvių kalbą

Beje, „e Dienos“ apklausos duomenimis, 67 proc. dalyvių internete publikuotus tekstus, parašytus be lietuviškų rašmenų vertina „blogai“ arba „labai blogai“. Beveik trečdalis apklaustųjų tokius tekstus vertina neutraliai – „nei gerai, nei blogai“.

„Noriu pasidžiaugti, kad patys tinklaraštininkai skatina rašyti lietuviškai (pavyzdžiui, „ė propaganda“) ir tikrai nėra nusiteikę prieš lietuvių kalbą“, – teigė I.Smetonienė. Jos manymu, atsisakydami lietuviškų rašmenų internautai gimtosios kalbos nežudo, o tiesiog grąžina 500 metų atgal į lietuviško rašto ištakas, kai buvo įprasta rašyti „Maksla schito tewai iusu traksdawa tureti“ (M.Mažvydo „Katekizmas“).

Daugiau nei 8 iš 10 „e Dienos“ apklaustųjų mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimo įpročiai vienaip ar kitaip skurdina kalbą. 6 proc. apklaustų internautų nurodė, kad galimybė nevartoti lietuviškų rašmenų „kuria patogesnę vartojimui kalbą“, o dar tiek pat respondentų mano, kad tai nedaro jokio poveikio lietuvių kalbos raidai.

Pakerta pagrindus

I.Smetonienės įsitikinimu, riba tarp motyvuoto lietuvių kalbos taisyklių nepaisymo internete ir neraštingumo pradžios – labai nežymi.

„Apie raštingumo lygio kritimą kalba ir kitos šalys – ir jos baksnoja į internetą. Turėtume nepamiršti, kad rašyba yra gramatikos pagrindas. Jeigu neturime pagrindų, ir be moralo aišku, kas bus. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimas rašyti „šveplai“, nepraeina be pėdsakų: rašyba mūsų pasąmonėje atsispindi tam tikrais vaizdais ir pasidaro automatizuota. Jeigu raidės vaizdinys neryškus arba užfiksuoti keli jos variantai, rašyti be klaidų yra neįmanoma. O kai nemoki, lengviausia garsiai rėkti, kad kalba bloga ir viską reikia pakeisti iš pagrindų“, – svarstė kalbininkė.

Paklausus, kas galėtų paskatinti lietuviškų rašmenų naudojimą, vadovavimąsi rašybos ir skyrybos taisyklėmis, bendraujant elektroninėje erdvėje, I.Smetonienė buvo kategoriška: „Tik pati visuomenė. Tik komentarų rašytojai. Tik tinklaraštininkai. Nurodymams „iš viršaus“ priešinamasi visada, bet kai tarp savų pasijunti balta varna, imi mąstyti“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išmaniųjų technologijų revoliucija legvina žmonių gyvenimus: 3 programėlės, padedančios akliesiems pažinti pasaulį

Išmaniųjų technologijų revoliucija gerokai palengvino milijonų žmonių gyvenimus. Tačiau ar jos...

Į Vilnių sugužėjo potencialiausi startuoliai: pristatys inovatyvius sprendimus paslaugų ir produktų kūrimo sritims (1)

Finansinių technologijų centre „Rockit“ startuoja verslo akceleravimo programa „Wise Guys...

„Huawei“ ir „Sunrise“ Šveicarijoje įsteigė pirmąją Europoje 5G inovacijų kalvę (2)

Sinergija tarp partnerių gali duoti stulbinamų rezultatų. Tą puikiai iliustruoja „ Huawei “ ir...

Lietuviai su ukrainiečiais kurs naujos kartos produktą: prisidės prie gynybos technologijų (23)

Kauno technologijos universiteto ( KTU ) mokslininkai kartu su Kijevo nacionaliniu technologijos ir...

Šalis, kurioje niekas nematė bankomatų, o SIM kortelės – visų trokštama retenybė (36)

Eritrėja dažnai vadinama viena represyviausių Afrikos valstybių, kurioje žmonėms stinga...

Top naujienos

Frakcijos x paieškos Seime: įtaria per balsavimą veikus organizuotai (54)

Valstiečiai žalieji Seime yra pasirengę išsiaiškinti, kas sabotavo balsavimą dėl Seimo...

Karpavičiaus turtų dar reikės palaukti: teismas užšaldė antrai žmonai ir broliui paliktus milijonus (28)

Skandalingoje istorijoje, kurioje narpliojamas verslininko milijonieriaus Raimondo Karpavičiaus...

Karbauskis: nebežinau, ar turime daugumą, ieškome nebalsavusios frakcijos papildyta (281)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau ieško...

Gaisro iškamuotiems alytiškiams trūko kantrybė – reikalauja Tamašunienės trauktis (7)

Į Alytų trečiąją gaisro dieną atvykusi Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė kaip...

Neįveikus Pranckiečio, šaukiamas naujas neeilinis posėdis

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) neatmeta galimybės, kad...

Paskutinis šansas Johnsonui prastumti savo susitarimą su ES: laukia tikras kliūčių ruožas papildyta 15.28 (4)

Britų premjeras antradienį gali sulaukti balsavimo dėl „ Brexit “, tačiau jo kelyje yra...

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (66)

2020 m. sausio 19 d. siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentarų grupė,...

Prezidentas su pirmąja ponia lankosi Japonijoje: įvertinkite įvaizdžio pasirinkimą išskirtine proga (208)

Spalio 21-24 dienomis prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene...

Pranckietis: būsiu vienas iš pirmalaikių rinkimų iniciatorių papildyta: prabilo apie poreikį formuoti naują daugumą  (167)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis postą išsaugojo – valdančioji dauguma neįveikė antrojo...