aA
Internete vis dar sunku atskirti raštingus lietuvius nuo neraštingų. Daugelis jų vis dar lengvai atsisako lietuviškų rašmenų ir nepaiso pagrindinių kalbos normų. Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimas internete – ne tik žaidimas.
Internetas, technologijos
Internetas, technologijos
© Corbis/Scanpix
Kalbininkai dažnai atkreipia visuomenės dėmesį į netaisyklinga lietuvių kalba parašytų tekstų gausybę internete. Svarstoma, kokį poveikį lietuvių kalbai turi internautų įpročiai nevartoti lietuviškų rašmenų, atsisakyti pagrindinių gramatikos normų, vartoti kitų kalbų žodžius.

„e Diena“ atliko internetinę apklausą, kokios rašymo tradicijos vyrauja virtualioje erdvėje. Anketą užpildė 166 internautai. Paaiškėjo, kad dažniausiai paprastinti lietuvišką abėcėlę internautai linkę bendraudami su draugais per pokalbių programas, tokias kaip „Skype“, ICQ ar MSN. 31 proc. apklaustųjų per tokius pokalbius niekada nenaudoja lietuviškų rašmenų, o 37 proc. naudoja tik kartais. Tik 17 proc. internautų elektroninius laiškus visada rašo naudodami visą lietuvišką raidyną.

Darkytos kalbos internete autoriai teisinasi, kad lietuvių kalba yra nelanksti ir sunkina komunikaciją virtualioje erdvėje – esą elektroninio pašto programos neatpažįsta lietuvių kalbos diakritinių ženklų ir gavėjas mato tik simbolius. Pastarieji, pasak kai kurių internautų, erzina labiau, nei tai, kad nėra „taškiukų, brūkšniukų ar paukščiukų“.

Skirtingi motyvai

Tačiau techninės problemos jau senokai išspręstos ir šiuo metu diskutuojama apie kitas, kultūrines „šveplavimo“ internete priežastis.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės Vilniaus universiteto docentės I.Smetonienės, apsispręsdamas nevartoti lietuviškų rašmenų, kiekvienas turi savų motyvų: „Vienam atrodo, kad „šveplai“ rašyti yra greičiau, kitas tiesiog protestuoja prieš viską, kas yra nusistovėję, kas sakoma mokykloje, dar kiti jaučia nevisavertiškumo kompleksą, kad apskritai yra lietuviai.“

Reklamą, stilistiką ir retoriką tyrinėjančios VU docentės teigimu, stebint interneto aplinką ryškėja, kad „švepluoja“ dažniausiai tie, kurie komentaruose slepiasi už neatpažįstamų slapyvardžių, o nesislapstantys internautai rašo ne tik lietuviškai, bet ir stengiasi tai daryti taisyklingai.

Gina lietuvių kalbą

Beje, „e Dienos“ apklausos duomenimis, 67 proc. dalyvių internete publikuotus tekstus, parašytus be lietuviškų rašmenų vertina „blogai“ arba „labai blogai“. Beveik trečdalis apklaustųjų tokius tekstus vertina neutraliai – „nei gerai, nei blogai“.

„Noriu pasidžiaugti, kad patys tinklaraštininkai skatina rašyti lietuviškai (pavyzdžiui, „ė propaganda“) ir tikrai nėra nusiteikę prieš lietuvių kalbą“, – teigė I.Smetonienė. Jos manymu, atsisakydami lietuviškų rašmenų internautai gimtosios kalbos nežudo, o tiesiog grąžina 500 metų atgal į lietuviško rašto ištakas, kai buvo įprasta rašyti „Maksla schito tewai iusu traksdawa tureti“ (M.Mažvydo „Katekizmas“).

Daugiau nei 8 iš 10 „e Dienos“ apklaustųjų mano, kad netaisyklingos lietuvių kalbos vartojimo įpročiai vienaip ar kitaip skurdina kalbą. 6 proc. apklaustų internautų nurodė, kad galimybė nevartoti lietuviškų rašmenų „kuria patogesnę vartojimui kalbą“, o dar tiek pat respondentų mano, kad tai nedaro jokio poveikio lietuvių kalbos raidai.

Pakerta pagrindus

I.Smetonienės įsitikinimu, riba tarp motyvuoto lietuvių kalbos taisyklių nepaisymo internete ir neraštingumo pradžios – labai nežymi.

„Apie raštingumo lygio kritimą kalba ir kitos šalys – ir jos baksnoja į internetą. Turėtume nepamiršti, kad rašyba yra gramatikos pagrindas. Jeigu neturime pagrindų, ir be moralo aišku, kas bus. Šitas iš pirmo žvilgsnio nekaltas žaidimas rašyti „šveplai“, nepraeina be pėdsakų: rašyba mūsų pasąmonėje atsispindi tam tikrais vaizdais ir pasidaro automatizuota. Jeigu raidės vaizdinys neryškus arba užfiksuoti keli jos variantai, rašyti be klaidų yra neįmanoma. O kai nemoki, lengviausia garsiai rėkti, kad kalba bloga ir viską reikia pakeisti iš pagrindų“, – svarstė kalbininkė.

Paklausus, kas galėtų paskatinti lietuviškų rašmenų naudojimą, vadovavimąsi rašybos ir skyrybos taisyklėmis, bendraujant elektroninėje erdvėje, I.Smetonienė buvo kategoriška: „Tik pati visuomenė. Tik komentarų rašytojai. Tik tinklaraštininkai. Nurodymams „iš viršaus“ priešinamasi visada, bet kai tarp savų pasijunti balta varna, imi mąstyti“.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Europarlamentarai posėdžio vertimams naudojo lietuvių sukurtą programėlę (4)

Nuotoliniu būdu posėdžiauti pradėję europarlamentarai į pagalbą pasitelkia ir lietuvių...

„IT+“: kasdieniai technologiniai įrankiai, palengvinantys karantino buitį

Tereikėjo akimirkos ir mūsų kasdienis gyvenimas staiga tapo kitoks. Covid-19 taps išbandymu, mat...

Kovai su koronavirusu Lietuvoje pasitelkiama distancinė žmogaus kūno temperatūros matavimo sistema (3)

Prekių apsaugos ir nuostolių prevencijos sprendimų kūrėja ir diegėja UAB „Neto Baltic“...

Nuotolinis mokymasis bus iššūkis visiems: patarimai mokytojams ir mokiniams (18)

Mokytojams ir mokiniams prasideda naujų iššūkių metas – Švietimo, mokslo ir sporto...

„Huawei“ flagmanai grįžta į Europą: lyg viskas būtų nuostabu, tačiau yra vienas riebus „bet“ (109)

Pažiūrėjus pro langą atrodo, kad pasaulis tiesiog sustojo: paskelbtas karantinas, būtiniausiomis...

Top naujienos

Lemtingos klaidos, už kurias Ispanija moka brangiai: mirusių skaičius 1 gyventojui jau 40 kartų lenkia Kinijos (118)

Tai vienas iš tamsiausių ir dramatiškiausių momentų šiuolaikinėje Ispanijos istorijoje....

Netikėtas Lietuvos ir Rusijos ekspertų sutarimas: Cvirka nebuvo tik rašytojas (40)

Okupacinę valdžią Lietuvoje įteisinę dokumentai, kuriuos prieš 80 metų pasirašė Petras Cvirka...

Ką rodo naujausi skaičiai: kada Lietuvos laukia koronaviruso pikas (601)

Medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įžvalgomis, kada galime tikėtis...

Čaplinskas – apie koronavirusą ir apsisaugojimą: virusas gali patekti pro kaukės šonus, lieka neapsaugotos akys (57)

Antroji karantino savaitė Lietuvoje baigėsi perkopus jau 400 susirgusiųjų ir septyniomis...

Amerikiečiai gaus po 1,2 tūkst. dolerių, o europiečiai? (523)

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau nuspręsta, kad dėl koronaviruso krizės visi iki 75 tūkst....

Dėl kilusio stipraus vėjo Lietuvoje sutriko elektros tiekimas (45)

Energijos skirstymo operatoriaus ( ESO ) tinklalapyje padidėjo registruojamų gedimų skaičius....

Adrija Čepaitė apie grožio kultą: senėjimas primena praloštą žaidimą laiku (2)

Fiziniai kūno pokyčiai ir odos senėjimas bėgant metams – vienas natūraliausių žmogaus...

Kai įvykiai pasaulyje meta iššūkį olimpiadai: karai, politiniai skandalai ir terorizmas (7)

Ketverius metus lauktos Tokijo olimpinės žaidynės dėl koronaviruso pandemijos buvo atidėtos...

Itin tikslias išvadas apie koronavirusą pateikęs mokslininkas: bendrą vaizdą jau turime (79)

Vos per kelias savaites Siatle gyvenantis 38-erių metų biologas Trevoras Bedfordas tapo vienu...

Žinomos moterys savo formų neapleidžia ir per karantiną: prabilo apie svorį ir baimę dėl modelio karjeros (23)

Nors karantino laikotarpiu didžiąją dienos dalį tenka praleisti namuose, nenumaldomai artėja...

|Maža didelių žinių kaina