Nuo šiol lietuviškus garso ir vaizdo įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, 58 milijonai lietuviškų sakinių ir per 600 tūkstančių žodžių. Ypatingas dėmesys skirtas raktažodžiams, susijusiems su verslo komunikacija. Technologija veikia debesų kompiuterijos pagrindu: įkeliate į debesį įrašą, o kai sistema jį apdoroja, gaunate žinutę apie rezultatą.

„Anksčiau norint stebėti TV, radijo laidas ar video įrašus socialiniuose tinkluose bei internete, prireikdavo daug žmogiškojo darbo. Kasdien fiziškai peržiūrėdavome keliasdešimt valandų įrašų. Tačiau eterio stebėjimo poreikiai auga dešimtis kartų – nes nuolat daugėja video turinio, o auditorijos fragmentuojasi skirtinguose kanaluose. Tad ši optimalių kaštų technologija padės operatyviai analizuoti didėjančius netekstinės informacijos srautus ir matyti išsamų komunikacijos vaizdą“, – sakė „Kantar TNS“ Komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.

Darbą pagreitins aštuonis kartus

Sprendimo technologiją kūrusios „Tilde IT“ bendrovės direktorė Renata Špukienė sako, kad didžiausias iššūkis buvo kalbos unikalumas – mat kitaip nei anglų kalboje, lietuvių žodžių kintamos galūnės gerokai išplečia galimas reikšmes. Sukurta technologija sugeba greitai paversti garsą tekstu, naudoja skyrybos ženklus, o atpažinimo tikslumas žinių laidų atveju siekia apie 90 procentų.

„Iki šiol norint perklausyti ir tekstu paversti, t.y. sutranskribuoti, valandos įrašą – žmogui prireikdavo maždaug keturių valandų. Dabar tokios trukmės įrašą paversti tekstu dirbtinio intelekto sistema gali per pusvalandį. Be to, lygiagrečiai bus dirbama keliais kanalais, tokiu būdu dar labiau padidinant apdorojamos medžiagos apimtis. O tuomet jau darbas vyksta kaip ir su tekstu: lengva paieška pagal raktažodžius, archyvavimas, subtitravimas“, – dėstė R. Špukienė.

Pasak D. Butkaus, technologija itin supaprastins ir naudojimąsi archyvine garso bei TV medžiaga.

„Nepaversti tekstu garso įrašai yra pasmerkti anksčiau ar vėliau nugulti užmarštin. Juk paieškos varikliai iš esmės randa tik tai, kas įtraukta pavadinime ar reportažo apraše. Todėl seniau būdavo itin keblu rasti, tarkime, penkerių metų senumo video įrašą su reikiamu raktažodžiu, pavyzdžiui, PVM lengvata. Su šia inovacija tai bus paprasta. O darbuotojai daugiau laiko galės skirti analizei ir konsultacijoms, o ne juodam techniniam darbui“, – sakė D. Butkus.

Be to, technologija padės iškart rasti reikiamas vietas įraše ir net pateiks išklotines su laiko titrais, kuriose atkarpose yra reikiami raktažodžiai.

Be pritaikymo komunikacijos analizei, nagrinėjamos galimybės naudoti šnekos atpažinimą atliekant medijų reklamos monitoringą ir kokybinius tyrimus.

Palengvins žurnalistų, teismo ir skambučių centrų darbuotojų darbą

R. Špukienė įsitikinusi, kad tokia sistema keliskart paspartins ne tik žiniasklaidos monitoringą. Panaudojimas gerokai platesnis: operatyvus žinių laidų subtitravimas, pagreitintas interviu ar tekstų po renginio parengimas žurnalistams, paprastesnis susirinkimų ar posėdžių stenografavimas – tai tik keli šios technologijos pritaikymo būdai.

Pasak jos, neuroniniais tinklais grindžiamo dirbtinio intelekto technologija, pritaikyta ištisinės lietuvių kalbos atpažinimui, yra pirmoji Lietuvoje. Latvijoje jau veikia „Tilde“ kurtas latvių kalbos atpažinimo prototipas.

„Kantar TNS“ ir „Tilde IT“ ekspertai prognozuoja, jog vis daugėjant garso ir vaizdo informacijos, ilgainiui be šnekos atpažinimo technologijų negalės išsiversti jokia su duomenimis dirbanti bendrovė ar organizacija. Vis dėlto, nors šis dirbtinis intelektas ir pagreitins bei suefektyvins darbą su audio ir video medžiaga, pasak ekspertų, be žmogaus dalyvavimo kol kas neišsivers.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pristatytas naujas „Nokia“ telefonas dideliu ekranu

„HMD Global“, „ Nokia “ telefonų namai, skelbia, kad „ Nokia 5.1 Plus “ ketvirtąjį...

Artėjant JAV rinkimams „Microsoft“ nustatė naujų iš Rusijos organizuotų kiberatakų (11)

JAV technologijų milžinė „ Microsoft “ antradienį paskelbė nustačiusi naujų kibernetinių...

Piniginė kraustosi į telefoną: pristatyta nauja mobiliųjų mokėjimų platforma (8)

Startuoja trijų mobiliojo ryšio operatorių „Bitė Lietuva“, „Tele2“ ir „Telia Lietuva“...

Kolegos ir gerbėjai sunerimę: Elonas Muskas tapo priklausomas nuo vaistų? (20)

Elonas Muskas prisipažino, kad dažnai vartoja vaistus, padedančius užmigti. Tai nestebina – kai...

Šis tas, ką filmai dažnai parodo neteisingai: kaip žmogų veikia elektrošoko įrenginys? (7)

Herojus bėga per degantį pastatą. Jo rankoje lazda, už diržo – pistoletas. Tačiau blogiečių...

Top naujienos

Netikėtai mirusį dėdę palaidojo kaimynas: sukrėsti giminaičiai siekia išsikasti jį atgal (54)

Apie dėdės mirtį sužinojome tik tada, kai jis buvo palaidotas, pasakoja ukmergiškė Milda...

DELFI DIENA. Smurtas artimoje aplinkoje, Jonavos perspektyvos ir kokią grėsmę miestuose kelia žiurkės

Smurtas artimoje aplinkoje – ne tik periferijos, bet ir sostinės bei žinomų šeimų problema....

Iš Trumpo – užuominos apie už uždarų durų vykusį pokalbį su Putinu (1)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė gausios kritikos tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje...

Nutraukė kompensaciją beveik 400 vaistų: kaip tai atsiliepė ligoniams? (18)

Atrodo, kad sudarinėjant naują kompensuojamųjų vaistų kainyną mažiausiai buvo galvojama apie...

Didžiųjų partijų lyderiams palankumu nesišvaistoma (1)

Visuomenės veikėjų favoritai nesikeičia: liepos mėnesį šalies gyventojai palankiausiai...

„MG Baltic“ byla: Masiulis su kaltinimais nesutinka, kiti – jų net nesupranta papildyta 15.48 (293)

Po daugiau nei dviejų mėnesių pertraukos Vilniaus apygardos teisme vėl nagrinėjama politinės...

Milijonieriumi prisistatantis Aaronas Perezas sėdo į kalėjimą JAV, laisvėn išeis tik 2022-aisiais (304)

Mūsų šalyje puikiai žinomas, dažnai viešintis ir dar visai neseniai nepilnametę sužadėtinę...

Linas Kojala. Didžioji politika šokių aikštelėje (218)

Kai Jungtinių Valstijų prezidentas Geraldas Fordas galantiškai pakvietė Jungtinės Karalystės...

Įspėjimas iš Prahos: vyksta intervencija Zemanas atsitvėrė tylos siena  (166)

Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino...

Nieko nekainuojančios pramogos Dzūkijoje: pasiruoškite galvoje netelpantiems įspūdžiams (5)

Neskubėdamas išlipau iš mašinos ir priėjau prie durų. Jos buvo užrakintos. Užrakino tik prieš...