aA
Nuo šiol lietuviškus garso ir vaizdo įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Mokymui panaudota daugiau kaip 250 valandų garsynas, 58 milijonai lietuviškų sakinių ir per 600 tūkstančių žodžių. Ypatingas dėmesys skirtas raktažodžiams, susijusiems su verslo komunikacija. Technologija veikia debesų kompiuterijos pagrindu: įkeliate į debesį įrašą, o kai sistema jį apdoroja, gaunate žinutę apie rezultatą.

„Anksčiau norint stebėti TV, radijo laidas ar video įrašus socialiniuose tinkluose bei internete, prireikdavo daug žmogiškojo darbo. Kasdien fiziškai peržiūrėdavome keliasdešimt valandų įrašų. Tačiau eterio stebėjimo poreikiai auga dešimtis kartų – nes nuolat daugėja video turinio, o auditorijos fragmentuojasi skirtinguose kanaluose. Tad ši optimalių kaštų technologija padės operatyviai analizuoti didėjančius netekstinės informacijos srautus ir matyti išsamų komunikacijos vaizdą“, – sakė „Kantar TNS“ Komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.

Darbą pagreitins aštuonis kartus

Sprendimo technologiją kūrusios „Tilde IT“ bendrovės direktorė Renata Špukienė sako, kad didžiausias iššūkis buvo kalbos unikalumas – mat kitaip nei anglų kalboje, lietuvių žodžių kintamos galūnės gerokai išplečia galimas reikšmes. Sukurta technologija sugeba greitai paversti garsą tekstu, naudoja skyrybos ženklus, o atpažinimo tikslumas žinių laidų atveju siekia apie 90 procentų.

„Iki šiol norint perklausyti ir tekstu paversti, t.y. sutranskribuoti, valandos įrašą – žmogui prireikdavo maždaug keturių valandų. Dabar tokios trukmės įrašą paversti tekstu dirbtinio intelekto sistema gali per pusvalandį. Be to, lygiagrečiai bus dirbama keliais kanalais, tokiu būdu dar labiau padidinant apdorojamos medžiagos apimtis. O tuomet jau darbas vyksta kaip ir su tekstu: lengva paieška pagal raktažodžius, archyvavimas, subtitravimas“, – dėstė R. Špukienė.

Pasak D. Butkaus, technologija itin supaprastins ir naudojimąsi archyvine garso bei TV medžiaga.

„Nepaversti tekstu garso įrašai yra pasmerkti anksčiau ar vėliau nugulti užmarštin. Juk paieškos varikliai iš esmės randa tik tai, kas įtraukta pavadinime ar reportažo apraše. Todėl seniau būdavo itin keblu rasti, tarkime, penkerių metų senumo video įrašą su reikiamu raktažodžiu, pavyzdžiui, PVM lengvata. Su šia inovacija tai bus paprasta. O darbuotojai daugiau laiko galės skirti analizei ir konsultacijoms, o ne juodam techniniam darbui“, – sakė D. Butkus.

Be to, technologija padės iškart rasti reikiamas vietas įraše ir net pateiks išklotines su laiko titrais, kuriose atkarpose yra reikiami raktažodžiai.

Be pritaikymo komunikacijos analizei, nagrinėjamos galimybės naudoti šnekos atpažinimą atliekant medijų reklamos monitoringą ir kokybinius tyrimus.

Palengvins žurnalistų, teismo ir skambučių centrų darbuotojų darbą

R. Špukienė įsitikinusi, kad tokia sistema keliskart paspartins ne tik žiniasklaidos monitoringą. Panaudojimas gerokai platesnis: operatyvus žinių laidų subtitravimas, pagreitintas interviu ar tekstų po renginio parengimas žurnalistams, paprastesnis susirinkimų ar posėdžių stenografavimas – tai tik keli šios technologijos pritaikymo būdai.

Pasak jos, neuroniniais tinklais grindžiamo dirbtinio intelekto technologija, pritaikyta ištisinės lietuvių kalbos atpažinimui, yra pirmoji Lietuvoje. Latvijoje jau veikia „Tilde“ kurtas latvių kalbos atpažinimo prototipas.

„Kantar TNS“ ir „Tilde IT“ ekspertai prognozuoja, jog vis daugėjant garso ir vaizdo informacijos, ilgainiui be šnekos atpažinimo technologijų negalės išsiversti jokia su duomenimis dirbanti bendrovė ar organizacija. Vis dėlto, nors šis dirbtinis intelektas ir pagreitins bei suefektyvins darbą su audio ir video medžiaga, pasak ekspertų, be žmogaus dalyvavimo kol kas neišsivers.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Populiariausia pasaulyje operacinė sistema tuoj neatpažįstamai pasikeis (32)

Populiariausia pasaulyje mobiliųjų įrenginių operacinė sistema „Android“ jau greitai taps...

„Galaxy A7“ apžvalga: pirmasis „Samsung“ išmanusis telefonas su triguba fotokamera (18)

Papsakosime, kodėl išmanusis „ Samsung Galaxy A7 “ turi tris objektyvus ir apie patogioje...

Kinija planuoja iškelti į orbitą dirbtinių mėnulių miestams apšviesti (22)

Kinija planuoja iki 2020 metų paleisti dirbtinių mėnulių , atspindėsiančių Saulės šviesą...

„Mokslo sriuba“: asmeninės reaktyvinės skraidyklės

Amžina žmogaus svajonė – skraidyti. Asmeninė reaktyvinė skraidyklė šią galimybę mums...

Dar viena kibernetinių nusikaltėlių grupuotė ruošiasi atakai (2)

ESET saugumo tyrėjai atskleidė kibernetinių nusikaltėlių grupuotės „BlackEnergy APT“...

Top naujienos

Sugalvojo, kaip vilios darbuotojus: 1000 eurų išmoka – tik pradžia (11)

Panevėžio savivaldybė dar vasarą patvirtinusi programą, kaip būtų galima pritraukti į miesto...

Skraidančių automobilių eros besitikintys kūrėjai žvalgosi į Lietuvą (34)

Skraidančių automobilių era turėtų prasidėti per artimiausius penkerius metus – to tikisi bent...

Prakalbino žmones apie seksą sovietmečiu: tai buvo labiau panašu į pilietinį karą nei į revoliuciją (231)

Seksas, malonumas, meilė ir šeima – požiūrio į šiuos dalykus raidą sovietmečiu ėmėsi tirti...

Profesorius Skurvydas: nevartojame visiems prieinamo vaisto, rizikuojame sirgti 26 lėtinėmis ligomis (7)

Jei per savaitę bent 5 kartus po pusvalandį leidžiate savo laiką aktyviai, stipriai sumažinate...

Neįtikėtina drama: „Panevėžys“ fantastišku būdu išplėšė pergalę, auksą ir bilietą į A lygą (3)

Šeštadienį dramatišku finišu baigėsi LFF I lygos sezonas. Paskutiniame ture sprendėsi ne tik...

Medeina Čijauskaitė. Esame auklėjamos būti neįgaliomis princesėmis (255)

Man be proto gaila neišnaudoto moterų potencialo. Man gaila kiekvienos, kuri žiojėjančią...

Prieš ir po: įspūdingi svorį numetusių žmonių pokyčiai (1)

Svorio metimas nėra lengvas darbas: tai reikalauja didžiulių valios pastangų, disciplinos ir daug...

Lietuvio gyvenimas primena pasakojimą apie Odisėją: į jūrą išplaukė trims mėnesiams, o grįžo po metų – neatpažino net sūnus (77)

Kone dešimtmetis praleistas jūroje gaudant vėją, trijų mėnesių plaukimas virtęs metus trukusia...

Populiariausia pasaulyje operacinė sistema tuoj neatpažįstamai pasikeis (32)

Populiariausia pasaulyje mobiliųjų įrenginių operacinė sistema „Android“ jau greitai taps...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Krizė atrieda atidunda (18)

Negalima taip rašyti, todėl parašysiu. Nes politikai mus ir vėl, kaip 2008-aisiais, bandys palikti...