aA
Egzistuoja fundamentalūs valstybės gerovės pagrindai – dujos, nafta ir kiti gamtos ištekliai, demonstruojantys šalies ekonomikos potencialą ir augimą. Bet jei nėra naftos, brangakmenių kasyklų ar automobilių koncernų, į ką orientuotis? Kas gali parodyti, ar tokios šalys kaip Lietuva, Latvija ir Estija po 10–15 metų klestės, o šalies gyventojų perkamoji galia viršys Europos vidurkį?
Baltijos valstybių vadovų susitikimas su B. Obama
Baltijos valstybių vadovų susitikimas su B. Obama
© Dž. G. Barysaitės (lrp.lt nuotr.)

Lygindami JAV ir Europos Sąjungos (ES) šalis nares pastebėsime, kad kaip diena ir naktis skiriasi Naujajame ir Senajame žemynuose įkurtų bei sėkmingai veikiančių startuolių skaičius. O juk būtent jaunų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių radimasis ir įsitvirtinimas yra vienas rodiklių, leidžiančių spręsti apie tolesnį šalies ekonomikos potencialo augimą, būsimą nekilnojamojo turto vertę ir t. t.

Nors fundamentaliu valstybės gerovės pagrindu įvardijome šaliai pasiekiamų gamtos ir energijos išteklių kiekį, svarbu tai, kad šiuo metu situacija keičiasi. Didėjančią technologijų bendrovių ir jų vykdomų mokslinių tyrimų svarbą šalies ekonomikos plėtrai puikiai iliustruoja jau kelerius metus trunkančios informacinių technologijų bendrovės „Apple“ ir naftos milžinės „Exxon Mobil“ varžytuvės dėl vertingiausios JAV ir pasaulio bendrovės titulo.

Pelningiausiųjų sąrašuose – „Google“, „Microsoft“, „Facebook“, „Amazon“, „eBay“ ir daugelis kitų bendrovių, kurios galėjo gimti tik JAV. Visos jos kadaise buvo startuoliai, tad visai nekeista, kad būtent šių bendrovių lyderius JAV prezidentas Barackas Obama kviečia vakarienės į Baltuosius rūmus, kad padiskutuotų ir apie tai, kaip padidinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių skaičių šalyje.

Nors 2011 m. vykusią tokią vakarienę Baltuosiuose rūmuose galime laikyti viešųjų ryšių akcija, skirta prezidentui populiarinti, ji, be jokios abejonės, įkūnija ir kryptį, kurią renkasi JAV – stiprinti startuolių bendruomenę. Bet ji juk ir taip stipriausia pasaulyje! O Silicio slėnis – geriausia vieta pasaulyje pradėti kurti verslą.

Prabėgus metams, 2012-ųjų pradžioje, B. Obama iškilmingai pasirašo Nuosavo verslo pradėjimo įstatymą (Jumpstart Our Business Startups Act, JOBS įstatymas), kuriame pabrėžiama, kad būtent smulkusis verslas ir jaunų, bet augimo potencialą turinčių startuolių supažindinimas su patyrusiais verslininkais ir investuotojais skatina naujų darbo vietų kūrimą ir atlieka labai svarbų vaidmenį didinant šalies ekonomikos potencialą.

Dar vienas JAV žingsnis – Senatui baigiama prastumti programa „Startup Visa“, leisianti talentingiems imigrantams, sukūrusiems verslą, likti gyventi JAV. Programos kūrėjai taip pat pabrėžia, kad taip norima paskatinti JAV konkurencingumą pasaulio ekonomikoje.

Startuolių nauda

Verslo gigantams, tokiems kaip „Google“, teigiant, kad „startuoliai maitina ekonomikos augimą“ ir „didina inovacijų skaičių“, kitoms informacinių technologijų bendrovėms, tiek „Microsoft“, tiek „Apple“, aktyviai investuojant į startuolius ar juos įsigyjant, būtų sunku nepastebėti jų daromos įtakos šalies ekonomikai.

Pirmiausia, startuoliai labai greitai išleidžia iš investuotojų gautus pinigus biuro nuomai, darbuotojų atlyginimams, teisininkų konsultacijoms ir kitoms paslaugoms, tad remia vietos bendruomenę. Įvairiais skaičiavimais, Europoje vos 30–40 proc. lėšų, investuojamų į startuolį, yra vietos verslininkų, kiti pinigai atkeliauja iš svetur. Taigi, nauda – akivaizdi.

Antra – naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių steigimas yra geriau mokamų darbo vietų kūrimo šaltinis, ilgainiui leidžiantis išlaikyti kūrybingiausius žmones, atskleisti jų potencialą ir didinti vidutinį šalies atlyginimą. Tad tai aktualu visoms valstybėms, siekiančioms savo šalies piliečius padaryti turtingesnius, ypač toms šalims, kurios negali pasigirti dideliais koncernais, tokiais kaip „Siemens“, „Samsung“ ar „BMW“, kad stimuliuotų ekonomikos augimą.

Skirtingos Europos pusės

Kuo Ispanijos sostinė Madridas skiriasi nuo Tel Avivo ir Londono? Į startuoliui tinkamiausių vietų dešimtuką patenka, deja, tik viena Europos sostinė Londonas (7 vieta) ir europietiškasis Tel Avivas (2 vieta). Kitos vietos dešimtuke tenka JAV ir Kanados miestams.

Europietiškajame Silicio slėnyje Tel Avive spiečiasi daugiausia startuolių vienoje vietoje. Kitas išskirtinumas – netaikomos investicijų į startuolių bendroves lubos, tad net jei sugalvosite projektą, kainuojantį zilijoną dolerių, būsite išklausyti. Šalyje labai daug dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, švietimui – tam teikiamas prioritetas, tad nekeista, kad net 63 Izraelio bendrovės patenka į NASDAQ sąrašus (daugiau nei Europos, Japonijos, Pietų Korėjos, Indijos ir Kinijos kartu sudėjus!).

Visiška Tel Avivo priešingybė – Ispanija – negali pasigirti startuolių gausa (nors turi ne ką prastesnių universitetų, vykdo daug mokslinių tyrimų, finansuojamų ES lėšomis, ir t. t.). Sutapimas ar ne, bet pagal sukuriamų naujų verslų skaičių pasaulyje Ispanija, 2013 m. duomenimis, yra 136 vietoje iš 185 šalių (prognozuojama, kad kris į 142 vietą 2014-aisiais!). Palyginkime: Lietuva yra 105, Latvija – 59, Estija – 50 vietoje.

„Kauffman Foundation“ finansuotas 2013 m. tyrimas atskleidžia, kad iš kasmet atsirandančių naujų darbo vietų net 70 proc. sukuria bendrovės, jaunesnės nei vieni metai. „Forrester Research“ atliktame tyrime teigiama, jog net 78 proc. mažų ir pradedančių veikti startuolių vadovų mano, kad plėsis per ateinančius dvejus metus, ir net 39 proc. jų tikisi padvigubinti darbuotojų skaičių.
Karolis Makrickas

2013 m. pirmą ketvirtį Ispanijoje nedarbas siekė 27 procentus. Bet kitaip nei JAV, kai prastėjant ekonominei situacijai daugėja įkuriamų startuolių, Ispanijoje žmonės nesiima kurti naujų verslų. Apklausti 100 emprendedores en España atsakė tą patį – dėl esamos padėties kalta vyriausybė, nes ji ne tik jais nesidomi, bet dar ir verčia jaustis atstumtaisiais. Tiesa, Ispanijos vyriausybė laiku susigriebė ir jau rengia veiksmų planą, panašų į JAV JOBS įstatymą, kad padidintų naujų verslų skaičių šalyje.

Šalių skirtumai demonstruoja, kaip svarbu suvokti, kad šalies vyriausybė turi rūpintis mokestine, finansine ir kitokia pagalba, kad išsiskleistų konkurencingiausios idėjos. Startuoliai šalyje negims, jei nebus rodoma pakankamai dėmesio švietimo sistemai, gimdančiai inžinierius, matematikus ir informacinių technologijų profesionalus.

Individualus kiekvienos ES narės dėmesys startuoliams leidžia pamatyti ir geriau suprasti, kiek vienoje ar kitoje valstybėje yra kūrybinio įkvėpimo ir ar palankios sąlygos jį realizuoti. Taip galima atskirti valstybes, kurios vysto potencialą, nuo tų, kurios tik įsisavina ES lėšas, turi universitetų ir mokslo institutų, bet iš esmės sukasi su tuo pačiu ekonomikos potencialu, kuris sukurtas anksčiau arba kuris mažiau susijęs su intelektinio potencialo vystymu, pavyzdžiui, naujai rastais naftos gręžiniais.

Baltijos šalys

Įdomus ir Baltijos šalių regionas. Be jokios abejonės, jame varžosi dvi lyderės: Suomija ir Estija. Kadaise buvusi viena geriausių mobiliųjų telefonų gamintojų bendrovė „Nokia“ šiomis dienomis suomių jau nebedžiugina. Jiems tiesiog keista, kad kita garsiausia jų bendrovė „Rovio“, kurianti žaidimą „Angry Birds“, pirmiau jį išleidžia kitiems telefonams. Tad kaip kompensacija kasmet Suomijoje organizuojama konferencija „Slush“, padedanti įsivažiuoti startuoliams, o jos sumanytojas Peteris Vesterbacka yra „Rovio“ rinkodaros vadovas.

Pastarojoje konferencijoje „Slush“ Suomijos ministras pirmininkas Jyrki Katainenas pareiškė: „Daugelis žmonių sako, kad „Nokia“ nuopuolis yra tai, kas geriausia galėjo nutikti mūsų šaliai, nes tai leis mums sugalvoti naujų būdų ir priemonių, kaip užtikrinti gerovę, ir taps pagrindu klestėti.“ Renginyje J. Katainenas pažadėjo, jog Suomijos vyriausybė padarys viską, kad padėtų spartuoliams, pradedant mokesčių mažinimu verslo angelams ir rizikos kapitalo fondams, baigiant lėšų skyrimu technologijų centrams.

Estija gali pasigirti tuo, kad tai šalis, kur vienam gyventojui tenka daugiausia startuolių pasaulyje. Visi girdėjo apie „Skype“, o štai naujausi šalies startuolių perliukai: „TransferWise“ pritraukė 6 mln. JAV dolerių, „Fits.me“ – 7,6 mln. JAV dolerių investicijų. Rizikos kapitalas praėjusiais metais Estijoje iš viso investavo 28,6 mln. JAV dolerių.

Kitoms Baltijos šalių valstybėms sekasi kiek prasčiau. Lietuva gali pasigirti vos keliomis sėkmės istorijomis: „GetJar“ ir „Pixelmator“. Latvija – latviškuoju Marku Zuckerbergu Lauriu Libertu, kuris vadovauja „Draugiem Group“ – vieninteliam socialiniam tinklui Europoje, atsilaikiusiam prieš „Facebook“.

Vertinant šiuo metu esamą situaciją, reikėtų konstatuoti, kad Lietuva, Latvija ir ypač Estija gana sėkmingai žengia startuolių skatinimo keliu ir didina ekonomikos augimo potencialą. Į tai dėmesį turėtų atkreipti investuotojai, nes jei artimiausius metus startuoliai plėsis, tai rodys apie ilgalaikius teigiamus procesus, kurie turės įtakos investicijų grąžai.

Taigi, pasvarstykite, ar tai ką, daro JAV prezidentas B. Obama, yra teisingas pavyzdys ir galėtų būti panaudota kitose šalyse. Ar JAV ekonomika ne tokia pati kaip Graikijos tik todėl, kad pasirinkta ši plėtros kryptis? Ar valstybės, į kurias norite investuoti, daro tą patį? Ar verta ten investuoti ilgam laikotarpiui?

Žurnalas „Valstybė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atrinkti 10 geriausių LOGIN pranešimų: temos, nepaliekančios abejingų (10)

Neseniai vykusioje šiųmetėje LOGIN konferencijoje ne vienas pranešėjas palietė giliau save ir...

Baisioms ligoms užklupus žvilgsniai krypsta į mokslininkus: lietuvis biotechnologas paaiškino, kaip ateityje bus gydomi žmonės (7)

Pasijutę blogai ar sunegalavę kreipiamės į gydytojus. Bet didele dalimi prie sveikatos...

Idealus metas gražiausiems atostogų kadrams: patarė, kaip fotografuoti telefonu, kad vaizdas ekrane nenuviltų

Vasaros akimirkos būna išties įsimintinos, o tam, kad atmintyje jos išliktų gyvos kuo ilgiau,...

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kokias elektroninio autentikavimo priemones dažniausiai renkasi lietuviai (2)

Renkantis e. autentifikacijos metodą, lietuviams svarbiausia yra saugumas – šį faktorių...

Top naujienos

Į nekilnojamojo turto rinką grįžo ilgai nematyti spekuliantai: įspėjama dėl dirbtinai keliamų kainų LB siūlo keisti įstatymus (48)

Gyventojams šiandien būstus perkant greičiau nei juos spėjama statyti, nekilnojamo turto rinkoje...

Įspūdingas praėjusio finalo pakartojimas sudėliojo aštuntfinalio poras skirti trys 11 m baudiniai (38)

Trečiadienį vėlai vakare baigėsi Euro 2020 grupių etapas, po kurio paaiškėjo visos...

Užkalnis. Gyvenimas jau per geras ir eina dar geryn (400)

Kartais būna taip, kad apsidairai, ir matai, kad viskas tiesiog taip puiku, kad geriau mes nesame...

Lietus su perkūnija niekur nedings: sinoptikai žada permainingus orus (6)

Šiandien per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Dienos pradžia bus gana saulėta ir sausa,...

Audra atkeliavo į Lietuvą: stichija Kaune vartė medžius PAGD: su stichija susiję apie 50 pranešimų (181)

Kaip ir žadėta, per Lietuvą birželio 23-osios vakarą slenka audros debesys. Nors didžiųjų...

Incidentas Pabradėje: migrantai sukėlė riaušes, pasieniečiai panaudojo ašarines dujas, aidėjo šūviai papildyta (537)

Trečiadienį vakare VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems...

Į bedugnę svirusią Vokietijos rinktinę paskutinę akimirką nutvėrė atsarginis UEFA uždrausta vaivorykšte prieš vengrus mojavo protestuotojas (144)

15 metų trukęs Joachimo Lowo reichas Vokietijos nacionalinėje komandoje vos nesibaigė bent...

Po vartininko liapsuso pakrikę slovakai patyrė ispanišką egzekuciją ir praleido tolyn Ukrainą (59)

Paskutinis Europos futbolo čempionato grupių etapo vakaras virto asmenine Slovakijos rinktinės...

Chris Kay, P R Sanjai | D+

Didžiausia vakcinų gamintoja pasaulyje patiria rimtų problemų: gaisras buvo tik pradžia

Virtinėje pasaulio šalių, nuo Bangladešo iki Nepalo ir Ruandos, kur fiksuojami koronaviruso...