DELFI skelbė, kad penktadienį „Omnitel“ prezidentu buvo paskirtas Danas Strömbergas, šiose pareigose pakeitęs 12-a metų kompanijai vadovavusį ir ją palikusį Antaną Zabulį.
„Man naujiena apie šiuos pokyčius buvo džiugi žinia, supratau, kad tikėtina, jog įmonėje vyks permainos. Pastaruoju metu „Omnitel“ sunkiai sekėsi orientuotis į klientus, tad, manau, tikėtina, kad blogiau nebus, o jeigu blogiau nebus, vadinasi, gali būti tik geriau“, - optimistiškai pokyčius vertino Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Finansų analitikas dėsto, jog „Omnitel“ veikla nebuvo labai sėkminga pastaruosius keletą metų, o viena iš nesėkmių vadina prieš keletą metų pristatytą „Asmeninį“ planą. Tuomet vartotojams buvo pasiūlyta įsipareigoti mokėti vidutines mėnesio sąskaitas.
„Kad „Omnitel“ rezultatai blogėjo, visi matė ir žinojo 3-4 metus, nes telekomunikacijų įmonių savininkių akcijomis yra prekiaujama biržoje ir jos teikia ketvirtines ataskaitas. Tad buvo logiška, kad anksčiau ar vėliau reikės imtis veiksmų“, - analogiškos nuomonės yra investicinio banko „Finasta“ analitikas Tadas Povilauskas.
Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas primena, kad A. Zabulio atleidimą galima paaiškinti keičiama bendrovės strategija, nes pastaruoju metu pokyčiai vyksta visoje „Omnitel“ valdančioje grupėje „Telia Sonera“.
„Akivaizdžiai matosi, kad ponas Zabulis tapo korporatyvinės strategijos ir sprendimų keitimo viena iš aukų. Mums tai atrodo labai didelis įvykis, bet, tiesa pasakius, „Telia Sonera“ mastu nėra labai ypatingas sprendimas, kai atleidžiamas vienos šalies vadovas. Reikia prisiminti, kad vyksta pokyčiai ir pačioje „Telia Sonera“ grupėje, kur pasikeitė visi, pradedant vykdomuoju direktoriumi, valdyba ir panašiai. Manau, kad tai yra paskaičiuoti ir principiniais sprendimais pagrįsti žingsniai, ieškant naujo potencialo ir naujų vystymosi krypčių“, - sako jis.
Pražiopsojo mobiliuosius mokėjimus
Specialistai skaičiuoja, kad pastaruosius metus Lietuvos telekomunikacijų sektoriuje vyko intensyvi kova siūlant vis mažesnius abonentinius mokesčius ir vis daugiau minučių ar trumpųjų žinučių, tad neišnaudojo kelių didelių nišų.
„Neigiamas tiek „Omnitel“, tiek viso telekomunikacijų sektoriaus veiklos pavyzdys yra tai, kad įmonės „užsižaidė“ su tiesiogine konkurencija. Buvo konkuruojama tik dėl telefoninių pokalbių ir žinučių bei pražiopsota, kad dalis konkurencijos alsuoja iš visiškai kitų sektorių“, - pastebi J. Gavėnas.
Pasak jo, dėl to telekomunikacijų sektorius užleido pozicijas bankams mobiliojoje terpėje, pavyzdžiui, vykdant mobiliuosius mokėjimus.
„Mano supratimu, didžiausias telekomunikacijų sektoriaus praloštas žaidimas yra bankiniame arba finansų sektoriuje, kuris Lietuvoje yra labai stipriai išvystytas. Palyginus telekomunikacijų veiklą Lietuvoje su veikla kitose šalyse, akivaizdžiai matoma, kad kitose šalyse kur kas daugiau telekomunikacinių piniginių paslaugų“, - sako J. Gavėnas.
Specialisto manymu, dabar Lietuvoje tokia mobili terpė tapo praktiškai neįmanoma dėl labai stipriai išvystyto bankinio sektoriaus, tačiau liko kita niša – duomenų perdavimas mobiliaisiais įrenginiais.
Investicijų jau buvo, dabar laikas grąžai
Kalbėdami apie vieną didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių, analitikai laikosi pozicijos, kad „Omnitel“ yra daug investavusi į technologinius sprendimus, labai sparčiai diegė mobilųjį 4G internetą, tačiau šioms investicijoms jau laikas duoti grąžą.
Esą bendrovei nepakanka tik turėti technologinių galimybių, bet reikia užmegzti glaudesnius santykius su vartotojais ir paskatinti juos naudotis siūlomomis paslaugomis.
„Iš mobiliųjų ryšių paslaugų teikėjų „Omnitel“ sparčiausiai diegė 4G internetą, jie yra stiprūs technologiškai. Tik klausimas, kiek žmonėms reikalingos šios technologijos. Aš situaciją telekomunikacijų rinkoje vertinčiau taip: „Tele2“ žmonėms siuntė žinutę, kad jie yra pigiausi, „Bitė“ savo strategijoje numatė, kad jie yra draugiškiausi. Tiek draugiškumas, tiek pigumas vartotojams yra gerai. „Omnitel“ pabrėžia technologijas, jos yra gerai, bet prie jų dar reikėtų papildomos žinios vartotojui“, - svarsto T. Pilipavičius.
Pasak jo, renkantis telekomunikacijų bendrovę yra svarbu ne tik jos siūlomos paslaugos, bet ir tai, kaip su vartotoju bendraujama.
„Pats esu patyręs, kad sutartyse su šia bendrove labai reikia skaityti žvaigždutėmis pažymėtus punktus, nes juose būna numatyta labai daug išimčių. Tai reiškia, kad bendrovė apsidraudžia beveik nuo visko, mano, kad ji yra gudresnė. Jeigu manai, kad esi gudresnis, vadinasi klientas yra žioplesnis, o toks santykis nėra malonus“, - teigia T. Pilipavičius.
Pirmiausiai - pelnas
Analogiškos pozicijos laikosi ir J. Gavėnas, primenantis, kad bendrovės akcininkai taip pat nori matyti investicijų grąžą.
„Manau, kad „Omnitel“ tikrai ilgą laiką buvo technologiškai pažangiausias, nematau kito rinkos dalyvio, kuris būtų pažangesnis, bet, aišku, tai visuomet turi antrą lazdos galą, t.y. investicijų atsipirkimą. Rinkos lyderis dažniausiai yra technologiškai pažangiausia įmonė, bet tai, ką matome (bendrovės vadovybės pasikeitimas – DELFI), reiškia, kad spaudimas dėl investicijų grąžos yra labai didelis“, - sako jis.
T. Povilauskas prognozuoja, jog tikėtina, kad pirmasis naujos „Omnitel“ įmonės vadovybės uždavinys bus sustabdyti pelno mažėjimą ir vargu, ar artimiausiu metu bus galima tikėtis esminių naujų investicijų.
„Investicijų Lietuvoje buvo padaryta nemažai, bet jas stabdo tai, kad pelningumai Lietuvoje stipriai mažėja ir įmonėms uždirbti darosi vis sunkiau. Aišku, būdų, kaip didinti pelningumą yra, pavyzdžiui, duomenų perdavimo verslas, tik su tuo reikės padirbėti. Tačiau pirmasis akcininkų tikslas, manau, yra pakeisti blogą kryptį ir bent jau sustabdyti bendrovės pelno kritimą, nes konkurento rezultatai, pavyzdžiui, „Tele2“ ne tik ne prastėja, o gerėja. Jeigu konkurentas gerina rezultatus, vadinasi, erdvės veiklai yra“, - apibendrina jis.
