Save I. Bagdonas juokais vadina interneto santechniku: „Labai paprastas pavyzdys. Yra vamzdžiai, per kuriuos važiuoja internetas. Aš tuos vamzdžius kartkartėmis pavalau, kažką juose pasukinėju, kartais papasakoju kitiems kolegoms, kaip tuos vamzdžius reikia kloti, kad internetas važiuotų“.

Programos ir tinklas turi bendrauti tarpusavy

Pasak I. Bagdono, egzistuoja du kraštutiniai požiūriai į tinklo ir tinklą naudojančių programų sąveiką. Pirmuoju atveju tinklas vertinamas kaip „bukas vamzdis“, kuriuo perduodama programos siuntinėjama informacija, programa koordinuoja visą reikalingą veiklą. Paprastai taip programų ir tinklo sąveiką vertina programų kūrėjai. Kitas požiūris – kad tinklas yra pagrindas, užtikrinantis paslaugos veikimą, o programos yra tik „blizgučiai ir barškučiai, kurie tinklą užkrauna“, aiškino I. Bagdonas. Pasak jo, antrasis požiūris labiausiai būdingas tinklo kūrėjams, operatoriams.

Nors abu požiūriai turi tam tikro pagrindo ir yra savotiškai teisingi, tačiau neieškant aukso vidurio negalima optimaliai išnaudoti tinklo išteklių, o programa negali pasinaudoti tinklo teikiamomis galimybėmis.

„Tarkim, turite išmanųjį telefoną ir norite pažiūrėti video naujienas. Klausimas: iš kur tas naujienas imti? Tinklo prasme, galima imti iš gretimo kambario, bet galima ir iš gretimo miesto. O galima ir iš gretimo kontinento. Kaip programai žinoti, kur yra artimiausias ir tinkamos kokybės turinys? Programa šito nežino, nes ji nemoka to paklausti tinklo, o tinklas nežino kaip programai paaiškinti tokius dalykus“, - nurodė problemą I. Bagdonas.

Šiandieninė tinklo padėtis keičiasi – tinklas ir programos vienijasi. Tinklas žino kur yra vartotojų koncentracija, žino, kokia informacija yra aktuali kokiam nors lokaliam regionui ir gali tą informaciją perkelti arčiau naudotojų. Atsiradus poreikiui tinklas adaptuojasi, sumažėja tinklo apkrova, o vartotojai laimingi, nes internetas veikia sparčiau.

Panašus protingos tinklo ir programos sąveikos taikymas gali būti aiškinamas tarptautinės bendrovės pavyzdžiui – jei bendrovės biuras Europoje dirba, tai tuo metu biuras Azijoje miega, tačiau dėl tinklo panaudojimo tarifų skirtumų tinklą galima panaudoti labai daug srauto sunaudojantiems procesams – rezerviniams kopijavimams ir panašiai. „Jeigu programos žinotų apie tokius veikimo aspektus, jos galėtų priimti labai paprastus sprendimus – dinamiškai modifikuotų savo veikimo logiką ir vykdytų tas operacijas, kurios finansiniu požiūriu būtų prasmingos tuo metu, kai tinklui būdingos vienokios ar kitokios savybės.

I. Bagdonas tai iliustravo senu „Google“ pavyzdžiu – bendrovei teko rinktis kokiu būdu sinchronizuoti duomenų bazes tarp JAV rytinės ir vakarinės pakrantės duomenų centrų. Bendrovė galėjo rinktis nuolatinį sujungimą tarp pakrančių ir mokėti už tą sujungimą kažkokį nuomos mokestį. Kitas variantas – dinamiškai užsisakyti labai didelio pralaidumo kanalą tarp dviejų taškų labai trumpam laikui, pavyzdžiui, 100 sekundžių. Atitinkamai taikomas ir tarifas – už 100 sekundžių labai didelio pralaidumo kanalą. Perkeliamas duomenų kiekis toks pats, kaip ir veikiant nuolatiniam įprastinio pralaidumo kanalui, o štai kainos požiūriu gautas skirtumas buvo kelių eilių dydžio.

Pasak „Cisco“ atstovo, judėjimo link dinaminio tinklų panaudojimo tendencija yra labai ryški – šia kryptimi juda ir tinklų, ir programų vystymas.

Debesų kompiuterija – kūdikystėje

„Debesų kompiuterija – labai jauna sritis. 5-8 metai yra pernelyg trumpas laikotarpis, kad tai būtų stabilu architektūrine prasme. Vėjas tą debesį gainioja iš vienos pusės į kitą, jis keičia savo formą, spalvą ir visa kita. Su laiku tai stabilizuosis, debesis suaugs. Nes dabar jis tėra aiškinimosi procese“, - tikina „Cisco“ specialistas.

Žodžiai „saugumas“ ir „debesis“ yra labai artimi. Daugelis sprendimus priimančių žmonių gali manyti, kad štai, debesis yra rožinis, gražus ir patrauklus, todėl jie visą savo IT infrastruktūrą – iš esmės pelno negeneruojantį komponentą – šast ir permes į debesį, susimažindami veiklos kaštus.

„Yra daug visokiausių įdomių aspektų – susijusių ir su saugumu, ir su prieinamumu, ir su paslaugos tęstinumu, atskaitomybe ir net teisiniais reikalavimais. Yra labai daug teisinių aspektų perkeliant į debesį su mokėjimais susijusią veiklą. Pavyzdžiui, jei vykdomas mokėjimo kortelių apdorojimas, bankinių pervedimų atlikimas, galioja PCI (Payment Card Industry) reikalavimai, nurodantys kaip viskas turi būti padaryta. Yra ir tokių debesijos operatorių, kurie šioje srityje specializuojasi, būtent tokias paslaugas teikti yra pasiruošę. Bet tai jau specializacija. Taigi, gaunasi taip: jei norime perkelti infrastruktūrą į debesį, tai dalį reikia kelti į žalią debesį, dalį į raudoną debesį, o dalį kol kas net nėra kur kelti. Tai labai įdomi, labai dinamiška sritis, kurioje klausimų kol kas daugiau nei atsakymų“, - pasakojo I. Bagdonas.

Pasak jo, viena iš mažesnių priežasčių, trukdančių debesų kompiuterijos plitimui, yra ir technologijų specialistų pasipriešinimas dėl savo pačių darbo saugumo – juk įmonės, pereinančios prie debesų kompiuterijos, atsisako didžiosios dalies specialistų, tvarkiusių IT ūkį.

Duomenų centrams reikia ne specialistų, o elektros ir šalčio

I. Bagdonas paaiškino, dėl ko didžiosios pasaulio interneto bendrovės savo stambiausius duomenų centrus stato ne pagal vietą, kur galima rasti daug gerų specialistų, o pagal geografinę vietovę ir elektros kainas.

„Duomenų centrui reikia trijų esminių dalykų – aušinimo, elektros ir viso ko kito. Visa kas kita nėra tiek svarbu, lyginant su pirmaisiais dviem dalykais. Jeigu turime milijoną aktyvių serverių, jei kiekvienas iš jų grubiai naudoja 50 W, tai vien tik serverių infrastruktūrai palaikyti yra 50 MW elektrinio galingumo poreikis. Nekalbant apie vidinę infrastruktūrą. Jeigu turim 50 MW elektrinio galingumo skaičiuojant naudingumą apie 0,85 koeficientu, reikia dar apie 40 MW šalinimui, aušinimui.

Dabar palyginkime Lietuvą ir, tarkime, Suomijos šiaurę. Aušinimo prasme nemanau, kad galime lygiuotis – ten pakanka atidaryti langą ir aušiniesi. Kitas aspektas – elektros kainos. Visos kalbos apie šešias elektrines aplinkui kol kas yra tik kalbos. Norint turėti duomenų centrą keliami labai ūkiški reikalavimai – kaip pamaitinti ir kaip ataušinti. Tinklo dalis, žmonės, kurie tai prižiūrės – tai yra lengvai išsprendžiami dalykai.

Kiek tai [duomenų centro statybos – aut. past.] realistiška Lietuvoje? Jeigu kas nors investuos į pigią elektros energiją - kodėl gi ne. Buvo tokių kalbų panaudoti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Maždaug prieš penktą metų vienas iš didžiųjų operatorių gana rimtai svarstė šį variantą, bet pasvarsčius daugiau tas duomenų centras atsidūrė Suomijoje“, - liūdnas Lietuvos perspektyvas nurodė I. Bagdonas.

Bet „Cisco“ verslo vadovas Lietuvai Jonas Bačinskas suteikė optimizmo – pasak jo, investicijų į duomenų centrus turėtume laukti ne iš vakarų, o iš rytų. „Kaune yra vienas labai didelis projektas. Pinigai ukrainiečių ir europiečių. Daromas turbūt didžiausias duomenų centras Baltijos šalyse. Bet per anksti kalbėti, kas bus operatorius“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (58)