„JD.com“ konkurentės, įskaitant „Alibaba“ ir „Meituan“, taip pat ketina anksčiau nei tikėtasi pasitelkti daugiau robotų ir savivaldžių transporto priemonių, mat COVID-19 pandemija paskatino bekontakčių paslaugų paklausą ir ją išlaiko. Kompanijos numato, kad iki 2022-ųjų jose darbuosis daugiau nei 2 200 robotų, teigia įmonių vadovai. Šią tendenciją taip pat skatina mažėjančios robotų gamybos kainos.
Kinijoje milijonai kurjerių vis dar pristato prekes ar maistą už tokį mažą atlygį kaip trys juaniai (0,4 euro), tačiau kompanijos jau nuo 2013-ųjų, augant darbo sąnaudoms ir tobulėjant technologijoms, domisi dronų ar į dėžę panašių robotų su ratais panaudojimu.
„JD.com“ dabar naudoja tik kiek daugiau nei du šimtus savivaldžių transporto priemonių, važinėjančių po keletą Kinijos miestų, įskaitant Čangšu, Sudžou ir Pekiną, tačiau planuoja iki 2021-ųjų pabaigos išplėsti šį skaičių iki tūkstančio, o tada, per artimiausius kelerius metus, išplėsti iki „platesnio masto“.
Kompanija aiškina pati sukūrusi programinę įrangą, o, kurdama transporto priemonę, darbavosi drauge su kompanija partnere. Šio projekto tikslas nėra „pakeisti“ 200 tūkst. pristatymo srities darbuotojų šiomis savivaldėmis transporto priemonėmis. Veikiau siekiama jų dėmesį sutelkti į geresnį klientų aptarnavimą.
„Mūsų kurjeriai, panašu, džiaugiasi galėdami naudotis savivaldėmis transporto priemonėmis. Tarkime, mūsų kompanijoje Čangšu mieste dirba kurjeris, besinaudojantis trimis savivaldėmis transporto priemonėmis, padedančiomis jam pristatyti ir surinkti siuntas, jam taip pat teko didesnis klientų aptarnavimo krūvis, tad jo atlyginimas proporcingai padidėjo. Tad tokiu būdu mūsų kurjeriai gali skirti daugiau laiko veiklai, kuri sukuria didesnę vertę kompanijai, ir aptarnauti daugiau klientų“, - tikino vyriausiasis „JD Logistics“ autonominio važiavimo skyriaus mokslininkas Kongas Qi.
Kompanijos neseniai surengto apsilankymo Idžuange – Pekino rajone, kur naudojami kai kurie minėtieji įrenginiai – „Reuters“ žurnalistai galėjo stebėti, kaip šios transporto priemonės įgyvendina „realų pristatymą“ už kelių kilometrų esantiems klientams. Transporto priemonės judėjo nedideliu greičiu, laikėsi kelių eismo taisyklių ir sustodavo, kai kas nors prie jų priartėdavo. Visgi ne visi klientai buvo sužavėti jų darbu.
„Manau, kalbant apie pristatymus į biurus, efektyvumo lygis yra žemas. Žmonės užsisako didelį kiekį maisto ir prekių, tačiau, kaip galima matyti šio (roboto) atveju, jo pristatymo pajėgumai yra gana menki. Manyčiau, reikėtų didinti jų efektyvumą“, sakė internetinės prekybos darbuotoja ir klientė Zhang Ji.
Prekes ir maistą pristatančios savivaldės transporto priemonės yra ne tik lėtesnės už savo kolegas žmones, bet ir negali užlipti laiptais ir kol kas gali važinėti tik tam tikrais maršrutais – pavyzdžiui, į daugiaaukščių namų kvartalus ar studentų miestelius. Taip yra dėl kelių būklės ir greičio ribojimų.
Robotai ir savivaldės transporto priemonės taip pat paprastai pasitelkiami ne tokių skubių dalykų gabenimui, tad dažniau veža ne maistą, o siuntas. Tačiau tokio pristatymo šalininkai neabejoja ilgalaike robotų naudojimo nauda – tarkime, mažesnėmis galutinio pristatymo sąnaudomis, kurios, ekspertų teigimu, sudaro pusę viso siuntos pristatymo išlaidų.
