Ne, kalba eina ne apie Rusiją ar Šiaurės Korėją. Tai yra Meade fortas Merilendo valstijoje (JAV).
Šiame mieste valdovas yra generolas Keithas Alexanderis – nors tai yra vienas iš daugiausiai galios JAV turinčių žmonių, jį Vašingtono koridoriuose pažįsta labai mažai kas, rašo wired.com.
JAV žvalgyboje iki šiol joks žmogus dar nėra turėjęs tokios galios, tokio pavaldžių žmonių kiekio, tiek daug pavaldžių tarnybų, dar niekas nėra valdžioje buvęs taip ilgai ir išlikęs tokiu slaptu. Keturių žvaigždučių generolo balsas yra lemiamas net trijose galingose tarnybose: jis yra didžiausios pasaulyje žvalgybos tarnybos – Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) direktorius, Centrinės saugumo tarnybos (CSS) vadovas ir JAV Kibernetinio valdymo (USCC) vadas. Jis turi savo slaptą kariuomenę, kurią sudaro JAV karinio jūrų laivyno 10-oji flotilė, karinių oro pajėgų 24 būrys ir Antroji armija.
K. Alexanderis valdo visus JAV kibernetinio karo veiksmus. O savo kibernetinę kariuomenę jis surinko per aštuonerius pastaruosius metus, nuolat primindamas valdžiai, kad JAV yra iš prigimties jautri skaitmeninėms atakoms, todėl jam reikia vis daugiau ir daugiau galios valdyti viso pasaulio duomenis. Jo paties teigimu, grėsmė yra tokia stulbinanti, kad JAV iš esmės nelabai turi kito pasirinkimo, kaip tik leisti jam prižiūrėti visą civilį interneto srautą. Tai reiškia, kad visos žinutės, visi elektroniniai laiškai, viskas, kas pasakoma ar padaroma internete, turėtų pirmiausiai pereiti per šio žmogaus valdomus filtrus. „Matome didėjantį aktyvumo tinkluose lygį. Esu susirūpinęs, kad jis peržengs ribą, kuomet privatus sektorius nesugebės su juo susitvarkyti ir teks įsikišti valdžiai“, - neseniai vykusioje saugumo konferencijoje Kanadoje sakė generolas.
NSA, kurios viešieji ryšiai yra labai griežtai kontroliuojami, bandė visuomenės dėmesį nukreipti į kibernetines atakas prieš JAV – į tokios kritinės infrastruktūros, kaip vandentiekis ir elektros energetikos sistema, pažeidžiamumą, kariuomenės kontrolės ir valdymo struktūros apsaugos silpnumą, ekonomikos priklausomybę nuo sklandaus interneto veikimo. Apsauga nuo šių grėsmių tapo pagrindine NSA skelbiama užduotimi visuose susitikimuose kongrese, visose saugumo konferencijose.
Ir niekas neskelbė vieno itin įdomaus dalyko: kariuomenė daugelį metų vystė ne tik gynybines, bet ir puolamąsias pajėgas, kurios suteiktų galimybę ne tik apginti savo infrastruktūras ir sklandų sistemų veikimą, bet ir užpulti priešus. Naudojant vadinamąsias kiber-kinetines atakas, K. Alexanderis su savo pavaldiniais įgijo gebėjimą fiziškai sunaikinti priešų techninę įrangą ir infrastruktūrą, o galbūt net ir žmones. K. Alexanderis, kuris atsisakė duoti interviu „Wired“ žurnalistams, saugumo konferencijose tikino, kad XXI a. kibernetiniai ginklai yra tokie patys svarbūs, kaip ir atominiai ginklai XX a.
K. Alexanderio kariuomenė jau išbandyta mūšio lauke. Kibernetinis ginklas, kuris vėliau visuomenei tapo žinomas kaip „Stuxnet“, praėjusio dešimtmečio viduryje buvo sukurtas bendradarbiaujant NSA, CŽV ir Izraelio žvalgybai. Tai yra pirmas programinės įrangos egzempliorius, sugebėjęs fiziškai sunaikinti techninę įrangą: „Stuxnet“ įrankis buvo nukreiptas į Nanantzo urano sodrinimo fabriką Irane. Pakartotinai perimant pramoninės valdymo jungties „Scada“ kontrolę, amerikiečiai su „Stuxnet“ sugebėjo sugadinti apie tūkstantį centrifugų, kurios buvo naudojamos uranui sodrinti.
Šio sabotažo sėkmė į dienos šviesą iškilo tik 2010 metais, kai kirminas išplito ir į išorinius kompiuterius. Jį pastebėjo nepriklausomi saugumo ekspertai, po tyrimo pareiškę, kad šis kibernetinis ginklas yra tūkstančius darbo valandų kainavęs profesionalus karo įrankis. Nepaisant viso pasaulio žiniasklaidoje publikuotų straipsnių, JAV taip ir neprisipažino, kad urano sodrinimo fabrikėlį atakavo būtent jie. Tik 2012 metais neįvardintas šaltinis iš B. Obamos administracijos per interviu su „The New York Times“ patvirtino – tai buvo JAV valdžios darbas.
Tačiau „Stuxnet“ buvo tik gležnas daigelis. Siekiant plėsti JAV puolamąjį potencialą kibernetinėje erdvėje, K. Alexanderio valdoma agentūra pasamdė tūkstančius programavimo ekspertų ir inžinerijos specialistų. Pentagonas iš biudžeto paprašė 4,7 mlrd. dolerių „kibernetinės erdvės veiklai“, nors CŽV ir kitų žvalgybos agentūrų finansavimas gali būti sumažintas 4,4 mlrd. dolerių. Kibernetinės gynybos rangovams mokami milijonai dolerių. Ir planuojamos kibernetinės atakos.
