Statistika negailestinga – vien Lietuvoje IT sistemos atakuojamos net 135 kartus per dieną. Tokie nusikaltimai, kaip duomenų nutekėjimas ir jų vagystės, įsilaužimai į įmonių banko sąskaitas tampa kasdienybe.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Skaitmeniniu interneto tinklu sujungtame pasaulyje duomenys tapo pačia brangiausia valiuta, masinančia nusikaltėlius kenkėjišką veiklą perkelti į virtualią erdvę.

Tad šiandien reikėtų savęs klausti ne to, ar mūsų verslas taps kibernetinio išpuolio auka, o kada tai įvyks ir ar būsime tam pasiruošę. Deja, draudimo bendrovės ERGO Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovės Aušros Puodžiūnienės teigimu, dažnai tinkamai apsisaugoti neleidžia nuo seno įsišakniję mitai apie kibernetinėje erdvėje tykančias grėsmes ir jų pasekmes, rašoma pranešime žiniasklaidai.

1 mitas: Kibernetinis saugumas – tik IT padalinio atsakomybė

Šiam mitui paneigti puikiai tinka posakis, kad kiekviena grandinė yra tiek stipri, kiek yra stipri silpniausia jos grandis. JAV telekomunikacijų bendrovės „Verizon“ atliktas tyrimas parodė, kad 63 proc. visų įsilaužimų į IT sistemas pavyksta dėl silpnų ar pavogtų slaptažodžių. O slaptažodžius įmonėje dažniausiai naudoja visi – nuo paprastų darbuotojų iki aukščiausių vadovų. Kita spraga, kurią dažnai naudoja kibernetiniai nusikaltėliai – apgaulingi el. laiškai su prikabintais kenkėjiškais dokumentais, kuriuos darbuotojai atidaro ir užkrečia įmonės kompiuterių tinklą.

„Kibernetinio saugumo politika turi tapti ne tik IT skyriaus galvos skausmu, bet ir aukščiausių vadovų rūpesčiu. Kibernetinės grėsmės niekuo nesiskiria nuo bet kokių kitų mūsų verslui kylančių grėsmių“, – teigia A. Puodžiūnienė.

2 mitas: Kibernetiniai nusikaltėliai – maištaujantys paaugliai

Praeityje liko tie laikai, kai virusus kūrė nesusitupėję paaugliai, o jų sukurtos kenkėjiškos programos tik nupiešdavo paveikslėlį ekrane. Šiuolaikiniai virusų kūrėjai ir platintojai įsuko ištisą industriją. Pogrindžio laboratorijose kuriamos programos, mėnesiais galinčios veikti nepastebimai ir gebančios surinkti didžiulius duomenų kiekius. Taip pat, pasak A. Puodžiūnienės, aktyviai ieškoma naujų būdų, kai kenksmingos programos platinamos apgaulingais el. laiškais, per fiktyvias išmaniųjų telefonų programėles ar naudojant saugiai atrodančius failus.

Iš tiesų, kibernetinių nusikaltimų rinką šiandien galima vadinti brandžia. Šių metų Europolo ataskaitoje apie kibernetines grėsmes pranešama, kad skaitmeniniame pogrindyje jau veikia legalaus verslo modelius primenančios platformos. Pavyzdžiui, „crime-as-a-service“ paslauga jungia kenkėjiškas programas kuriančius profesionalus su jų paslaugas įsigyti norinčiomis tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis.

3 mitas: Maži ir vidutiniai verslai saugūs

„Mažesni verslai kibernetiniams nusikaltėliams tampa puikiais taikiniais, nes dauguma mažų ir vidutinių įmonių neskiria tiek išteklių savo IT sistemų apsaugai bei darbuotojų mokymui. Todėl mažesnės įmonės, panašiai kaip ir paprasti vartotojai, dažniausiai tampa išpirkos prašančių virusų aukomis. Tokie kenkėjai užšifruoja kompiuteryje esančius duomenis, todėl vartotojas nebegali jų naudoti“, – teigia A. Puodžiūnienė.

Vėliau jų kūrėjai susisiekia ir paprašo pinigų už iššifravimą – dažniausiai nedidelės sumos – IT saugumo kompanijos „Symantec“ statistika rodo, kad daugiau nei trečdalis nukentėjusiųjų visame pasaulyje sutinka sumokėti išpirką. Deja, tai tik dar labiau pakursto nusikaltėlius, nes savo forumuose jie dalinasi informacija apie potencialius taikinius. Dar daugiau, net ir sumokėjus išpirką, nebegalima būti tikriems, ar nusikaltėliai apsiribojo tik duomenų užšifravimu. Gali būti, kad jautri informacija iš tiesų buvo pavogta ir yra parduodama kokiame šešėliniame „aukcione“.

4 mitas: Lietuvos verslui kibernetinės grėsmės neaktualios

Pasaulinėje internetinėje erdvėje nėra valstybių sienų – informacija laisvai keliauja tarp valstybių, o tai reiškia, kad ir kibernetiniai nusikaltėliai nesusiduria su jokiais barjerais. Šiandien sunku būtų rasti verslą, kuris nebūtų perkėlęs bent dalies savo veiklos bei duomenų į skaitmeninę erdvę. Vasarą bendrovės „Atea“ atlikta Lietuvos ir Latvijos didžiausių organizacijų IT vadovų apklausa parodė, kad kas penkta bendrovė nukentėjo nuo kibernetinių išpuolių.

O rudenį Nacionalinio elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinio (CERT-LT) ataskaita parodė, kad per 2017 m. tris ketvirčius buvo gauta daugiau nei 40 tūkst. pranešimų apie IT saugumo incidentus.

5 mitas: Kibernetinių nusikaltimų žala – maža

Skirtingų tyrimų institutų duomenimis, kibernetinių nusikaltimų padaryti nuostoliai gali siekti net kelis trilijonus eurų – prognozuojama, kad po trejų metų ši žala padvigubės. Vadybos konsultacijų įmonės „Accenture“ bei Ponemon instituto konsultantai apklausė 254 įmones iš Australijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos bei Vokietijos. Studijos rezultatai parodė, kad kasmet vidutiniškai bendrovės susiduria su 130 kibernetinių grėsmių, o kibernetiniai nusikaltimai ir jų prevencija įmonėms vidutiniškai kainuoja beveik po 12 mln. dolerių.

Štai pavyzdžiui, 2017 metų pradžioje siautęs „NotPetya“ kenkėjas tokioms milžinėms kaip „Maersk“, „Merck“ ar „FedEx“ pridarė po kelis šimtus milijonų nuostolių. Rizikos analitikų kompanija „Cyence“ šiemet atliko tyrimą, kuris parodė, kad globalaus masto ir gerai organizuotas kibernetinis išpuolis galėtų padaryti beveik 50 mlrd. eurų ekonominės žalos – panašiai, kaip 2012-aisiais JAV nusiaubęs uraganas „Sandy“.

Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių?

Pasak A. Puodžiūnienės, pirmiausiai būtina įgyvendinti būtinąsias priemones – visas IT sistemas apsaugoti tinkamai parinkus saugumo sprendimus. Kita ne mažiau svarbi įrankių grupė – stiprūs ir nuolatos keičiami slaptažodžiai, periodiškas visos programinės įrangos atnaujinimų diegimas bei nepalaikomų programų atsisakymas. Ypač svarbu, kad darbuotojams būtų suteikiamos tik tokios prieigos prie IT sistemų teisės, kurios yra būtinos jų užduočių vykdymui.

Tiesa, ne viską gali išspręsti technologinės priemonės – didžiulę įtaką IT saugumui daro tinkamai kibernetines grėsmes suvokiantys ir galintys jas atpažinti darbuotojai. Todėl, anot draudimo ekspertės, kita apsaugos priemonių grupė yra nuolatinis personalo IT įgūdžių tobulinimas bei atnaujinimas.

Galiausiai, net ir kruopščiausias pasiruošimas negali šimtu procentų apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių. Todėl papildoma apsauga tampa kibernetinių rizikų draudimas, kuris padengs ne tik tiesiogiai dėl kibernetinės atakos patirtus nuostolius, bet ir dėl įmonės saugomų trečiųjų asmenų asmens duomenų nutekinimo padarytą žalą.

Pasak A. Puodžiūnienės, toks draudimas atlygina ne tik su bendrovės turto (duomenų ir kompiuterinės įrangos) sugadinimu dėl kibernetinių atakų susijusius nuostolius, bet ir dėl įmonės saugomų trečiųjų šalių asmens duomenų nutekinimo padarytą žalą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasitikrinkite, ar kitą savaitę vis dar galėsite naudotis savo telefonais (70)

Jau kitą savaitę, liepos 25 d., Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės policijos prašymu pradės...

Kaip išrinkti telefoną senjorui: klaidos, kurių geriau vengti (15)

Laikai, kai senjorai pirkdavo tik mygtukinius mobiliuosius telefonus, skirtus vien skambinti,...

Sužinokite, kokius duomenis apie jus renka „Google“ ir kaip atsikratyti sekimo (46)

„Google“ mus stebi, ir tai jau seniai nebėra paslaptis. Stebi tiek mūsų buvimo vietą, tiek...

Paradoksas: nelegaliai žiūrėti filmus esame priversti, nes per daug pirataujame (91)

Nors piratavimo mastai Lietuvoje mažėja, vis dar esame trečia daugiausia vagianti šalis...

„Google“ skiriama rekordinė bauda (19)

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį „Google“ skyrė rekordinę 4,34 mlrd. eurų (5 mlrd. JAV...

Top naujienos

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (351)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Netikėtas inspektorių reidas prekybos centre: svorį ant pakuotės atitiko ne visos prekės (81)

Vasarą galima pavadinti tikru ledų karštinės sezonu. Tačiau ar tikrai nusipirkus tam tikro...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė: turėjau išmokti savo ateitį kurti pati (88)

Skvarbus žvilgsnis. Koncentracija. Tikslios mintys. Puikiai valdomos emocijos. Taip užsienio...

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos gali sukelti audrą Europoje (351)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

Kelionė iš poliklinikos į ligoninę: nesuprantu, kaip galima švaistytis privačiais paciento duomenimis (2)

Ar galime ramia širdimi patikėti savo asmens duomenis gydymo įstaigoms? Tokį klausimą kelia...

Ukrainiečiai automobilius graibsto net iš metalo supirkėjų (75)

„Parduoti galima viską, kas dar kruta“, - juokiasi Kauno automobilių turgaus vadovas...

71-erių milijonieriaus Stasio Brundzos žmona kreipėsi į teismą dėl skyrybų (113)

Verslininkas, automobilių kolekcionierius, buvęs garsus lenktynininkas bei politikas Stasys Brundza...

Dažnos ligos simptomus pastebi, bet nekreipia dėmesio: specialistės įvardijo pasekmes ir būdą išvengti vis dažniau kamuoja ir jaunus (6)

Viena dažniausių ligų – arterinė hipertenzija , sako vaistininkė Jurgita Laskauskaitė ....

Ilgai lauktas specialistės verdiktas: ar galima agurkus ir pomidorus valgyti kartu? (7)

Besidžiaugiant savuose šiltnamiuose užsiaugintomis šviežiomis daržovėmis vis netyla diskusijos...

Pigiausia nakvynė pajūryje: už 15 eurų – keturios lovos ir vienas bendras lauko tualetas (10)

„Ramybė, jūra vos už kelių šimtų metrų, greta dviračių takas, o kempingo teritorija –...